Veidai

2018.07.05 21:30

Ar žinote, kada pasikeitė požiūris į įdegusią odą?

LRT RADIJO laida „Ar žinai“, kad?..“, LRT.lt2018.07.05 21:30

XX a. garsi prancūzų dizainerė Coco Chanel iš atostogų grįžo su bronziniu įdegiu ir nuo tos dienos požiūris į įdegusią odą pasikeitė.

Iki tol dar senovės Graikijoje ir Romoje moterys šviesindavo odą dažais ar kreida, vėliau damos nesiskirdavo su pirštinėmis ir skėčiais. Šviesi oda bylojo apie aukštą kilmę, o įdegis buvo siejamas su sunkiu darbu laukuose plieskiant saulei. 

Tačiau įdegiui atėjus į madą, vokiečių mokslininkas Friedrichas Wolffas netrukus atidarė ir pirmąjį soliariumo saloną. Jis tyrė ultravioletinių spindulių poveikį sportininkų organizmui ir pastebėjo, kad šie spinduliai keičia odos spalvą – ji tamsėja.

1979 m. F. Wolffas su broliu JAV įkūrė pirmąją soliariumų gamyklą. Iš pradžių naudotas tik medicinos tikslais, naujasis išradimas netruko pasklisti po visą pasaulį kaip išsigelbėjimas auksinio įdegio trokštantiems žmonėms.

Lietuvoje soliariumai atsirado praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje. Tačiau tik 2009 m. priimtos sugriežtintos soliariumų naudojimo taisyklės, ribojančios tokiu būdu besideginančių žmonių amžių – soliariumo paslaugomis gali naudotis tik pilnamečiai. Taip siekta atkreipti dėmesį, kad ultravioletiniai spinduliai gali turėti neigiamos įtakos odos būklei ir bendrai žmogaus sveikatai.

Būsimą Lietuvos valdovą buvo įkalinęs kardinolas Richelieu

1638 m. Jonas Kazimieras Vaza tikriausiai dar nenutuokė, kad po 10 metų taps Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Tuo metu Respubliką valdė jo brolis Vladislovas, kurio sūnui tikriausiai būtų buvę lemta tapti kitu valdovu.

Tad sotaus kąsnio Jonui Kazimierui teko pasiieškoti kitur. Jis garsėjo kaip geras karininkas ir, sėkmingai Habsburgų pajėgose tarnaudamas pulkininku, pasižymėjo Trisdešimties metų kare, taip pat – ir prieš į konfliktą įsivėlusius prancūzus.

Kaip atlygis už tai šiam Žygimanto Vazos sūnui buvo numatytos net Portugalijos vicekaraliaus pareigos, be to, nemenka kasmetinė pensija. 1638 m. šiuo reikalu būsimasis valdovas išplaukė į Portugaliją.

Tačiau, kai laivas kuriam laikui prisišvartavo Prancūzijoje, Jonas Kazimieras buvo suimtas ir įkalintas Sisterono tvirtovėje. Tai buvo atlikta žymiojo kardinolo Richelieu prisakymu. Oficiali priežastis – esą, lankydamasis vienoje vietinėje tvirtovėje, Vaza veikė kaip šnipas.

Tačiau veikiausiai norėta atkeršyti Jonui Kazimierui už jo kovas prieš prancūzus bei panaudoti jį kaip svertą diplomatinėse kovose, nes Richelieu siekė atkalbėti Abiejų Tautų Respublikos valdovą Vladislovą Vazą nuo paramos Habsburgams ir Austrijai. Praėjo dveji metai, kol, ne be Radvilų įtakos Prancūzijos karaliaus dvare, Jonas Kazimieras buvo paleistas į laisvę.

Didiesiems rašytojams būdingi saviti rašymo įpročiai

Rašytojai visais laikais naudojo įvairias rašymo technikas ir paisė tam tikrų įpročių. Kokių? Pavyzdžiui, rašyti lovoje. Lovos rašytojų grupei priklausė Markas Twainas, Marcelis Proustas, Woody Allenas, George`as Orwellas. Trumanas Capote save vadino „visiškai horizontaliu autoriumi“.

Kita alternatyva – rašymas stovint. Šiai grupei priklausė Ernestas Hemingway, Charlesas Dickensas, Virginia Woolf, Philipas Rothas ir kiti.

Rusų rašytojas Vladimiras Nabokovas atskiras scenas užsirašydavo kortelėse, kurias dėdavo į specialias dėžutes. Šis metodas jam leido rašyti nenuosekliai ir prireikus keisti scenų eiliškumą.

Honore de Balzacas kūrybingumą skatindavo kava. Jis išgerdavo maždaug 50 puodelių per dieną.

Vis dėlto mažai kas galėtų pranokti garsųjį Victorą Hugo. Jis rašė būdamas... be drabužių. Tam, kad disciplinuotai atsidėtų darbui prie „Paryžiaus katedros“, V. Hugo paprašė tarno suslėpti visus jo drabužius – kad neliktų menkiausios galimybės išeiti iš namų.

Esama rašytojų, kurių koncentracijai reikalingas vaizdas į sieną, kitiems padeda kybojimas žemyn galva. Taigi, kol nekelia grėsmės gyvybei, visos priemonės geram rezultatui tinkamos.