Veidai

2018.07.23 07:04

Ar žinote, kad didžiausioje pasaulio dykumoje akmenų yra daugiau nei smėlio?

Sacharos dykuma Afrikos šiaurėje yra didžiausia dykuma pasaulyje, tačiau smėlio joje nedaug – didžiąją dalį dykumos ploto dengia akmenys. Didžiausia pasaulyje smėlio dykuma yra Didžioji Arabijos dykuma pietrytinėje Arabijos pusiasalio dalyje.

Tai viena sunkiausiai pasiekiamų planetos vietų, kurioje stūkso 300 metrų aukščio kopos. Tai trečia pagal dydį dykuma Žemės rutulyje po Sacharos ir Australijos dykumų.

O centrinėje Irano dalyje esanti Luto dykuma, nors ir neišsiskiria dideliu plotu, yra sausiausia ir karščiausia  Žemės vieta, kurioje niekada negyveno žmonės. Čia, kitaip nei kitose dykumose, sunku atrasti bet kokį gyvybės pėdsaką. Specialiu palydovu išmatuota, kad temperatūra Luto dykumoje gali siekti daugiau nei 70 laipsnių karščio.

Nieko nuostabaus, jei tokiame karštyje pradėsite regėti miražus – dykumose miražai susiformuoja virš įkaitusio smėlio pakibus vėsesniam oro sluoksniui. Dėl to ir dangaus atspindys gali atrodyti tarsi vandens telkinys.

Kurios tautos literatūra vis dažniau verčiama į visas pasaulio kalbas

2017 m. Norvegijoje pasiektas grožinės literatūros vertimų rekordas. Į 44 kalbas išverstos 538 knygos. „Tai buvo geriausi metai norvegų literatūrai“, – sakė Norvegų literatūros centro direktorė Margit Walsø.

Ypač norvegų knygos populiarios Vokietijoje. Kitais metais Norvegija bus pagrindinė tarptautinės Frankfurto knygų mugės viešnia. Majos Lunde knyga „Bičių istorija“, kuri yra išversta ir į lietuvių kalbą, karaliauja Vokietijos perkamiausių knygų sąrašuose.

O kur dar kiti šiuolaikiniai norvegų autoriai, kurių knygos tapo pasauliniais bestseleriais: Jo Nesbo, Karlas Ove Knausgaardas, Peras Pettersonas, Herbjorg Wassmo. Taigi 5 mln. gyventojų turinčiai šaliai maža kalba nėra kliūtis skleisti savo kultūrą pasaulyje.

Norvegijoje, kaip ir Lietuvoje, vertėjai švenčia šv. Jeronimo dieną. Tą dieną pagerbiami labiausiai nusipelnę vertėjai. Šiemet buvo apdovanota vertėja į vokiečių kalbą Maike Dörries.

H. Ch. Andersenas rašė ne tik pasakas

Garsus danų rašytojas Hansas Christianas Andersenas rašė ne tik pasakas, bet ir poeziją, kelionių knygas, pjeses ir romanus. Būdamas 30 metų, išleido pirmąjį savo romaną „Improvizacija“. Romaną gerai įvertino ir kritikai, ir skaitytojai. Šis kūrinys išgarsino H. Ch. Anderseną ne tik Danijoje, bet ir visoje Europoje.

Po pirmojo romano sėkmės, įgavęs pasitikėjimo, H. Ch. Andersenas pradėjo rašyti pasakas. H. Ch. Anderseno pasakose folkloras susipina su ypatinga kūrėjo fantazija, jose esama ir gyvenamojo meto tikrovės atspindžių, ir autobiografinių momentų, ir kelionių įspūdžių. Jos poetiškos ir tikroviškos, kupinos vaiko sielos pajutimo ir filosofijos.

Tiesa, H. Ch. Andersenas niekada nelaikė savęs iškirtinai vaikų rašytoju ir labai įsižeisdavo, kai jį taip vadindavo. Stebuklingų nuotykių žanras europietiškojo romantizmo epochoje nebuvo orientuotas į vaikų auditoriją.

Pasaka, vaikiškumas, grožis – tai tik tam tikras kodas, nurodantis į giliaprasmius, universalius dalykus. Tokias pasakas kūrė Novalis, Ernstas Theodoras Amadeus Hoffmanas, tačiau vadinti jų vaikų autoriais niekas nedrįsdavo. Šiandien H. Ch. Anderseno kūriniai išversti daugiau nei į 150 kalbų, į daugiau kalbų buvo versta tik Biblija.