Veidai

2018.05.11 09:31

D. Užkuraitis apie Lietuvos šansus „Eurovizijoje“: realių konkurentų mums – 4–5

Šį ketvirtadienį „Eurovizijos“ gerbėjus prie televizorių ir kompiuterių ekranų prikaustys antrasis šio dainų konkurso pusfinalis. Po jo paaiškės visi pirmajame pusfinalyje milijonus širdžių sujaudinusios Lietuvos atstovės Ievos Zasimauskaitės konkurentai. Ekspertai jos baladę „When We`re Old“ vertina itin gerai ir žada aukštą vietą.

Apie prognozes, lietuvės dainos stipriąsias puses ir konkurso favoritus diskutavo muzikantas Saulius Urbanavičius-Samas, muzikologas Darius Užkuraitis, Lietuvos delegacijos „Eurovizijoje“ vadovas, vyriausiasis LRT prodiuseris Audrius Giržadas ir „Lietuvos ryto“ korespondentas Lisabonoje Ramūnas Zilnys. Savo žodį apie padėtį Portugalijoje tarė ir pati I. Zasimauskaitė.

– Šiandien – laisva diena. Ieva, ką jūs šiandien veikiate?

I. Zasimauskaitė: Linkėjimai Lietuvai. Ilgai miegojau, nes vakar turėjau fiziškai sunkią dieną. Šiandien būsiu namuose, truputį – lauke. Stengsiuosi medituoti ir susikaupti rytojaus repeticijai.

– Šiandien visai nieko bendra su „Eurovizija“ neturinti diena?

I. Zasimauskaitė: Kiekviena diena yra susijusi su „Eurovizija“ visu šiuo laikotarpiu, kai ir buvau Lietuvoje, nes turiu saugoti balsą, visada turiu galvoti apie emociją, vidinį nusiteikimą. „Eurovizija“ nėra tik tos trys minutės scenoje, „Eurovizija“ yra nuolatinis bendravimas su žurnalistais, interviu dalinimas, laiškų atrašymas. Šiandien yra laisva diena nuo repeticijų, bet ne nuo „Eurovizijos“. Laisvadienių čia nebūna.

– Kas stipriausia yra jūsų dainoje? Lažybų kompanijos prognozuoja 5–6 vietą, kas yra netoli ir pergalės.

I. Zasimauskaitė: Vakar žiūrėjau savo pasirodymą, skaičiau „Youtube“ komentarus ir visi komentarai yra apie tai, kad šioje dainoje yra tai, ko tu negali paaiškinti. Ji priverčia jausti kažką labai tikra. Kiekvieną kartą dainuodama šią dainą pajaučiu kažkokią magiją, stebuklą savo širdy. Tai toks jausmas, kurio mes visi gyvenime ieškome, tai ir lemia tą sėkmę.

– Esmė ir yra emocija. Ar tai yra svarbiausia?

I. Zasimauskaitė: Kažkokią emociją ta daina turi sukelti. Jei daina sukelia kažkokias emocijas, tai yra geras kūrinys ir geras pasirodymas.

I. Zasimauskaitė, BNS nuotr.

– Kaip įmanoma jau keliasdešimtą kartą dainuojant tą dainą kas kartą pravirkti?

I. Zasimauskaitė: Nes tai nėra vaidyba. Jei vaidintum tą emociją, tai nepavyktų galiausiai. Kai žinutė tos dainos yra be galo tikra ir tai gali išgyventi, nes kiekvienas yra jautęs tą meilės jausmą, nes visi ieškome antros pusės. Todėl man tai yra labai tikra ir dainos pabaigoje aš sutinku savo tikrą vyrą, ne kažkokį aktorių. Tai man yra labai stipru. Ta daina turi kažkokią magiją.

– Linkiu, kad tie stebuklai ir toliau tęstųsi, o kaip jums seksis, sužinosime jau po kelių dienų. Sauliau, jus pats esate televizijos profesionalas, pats dalyvavęs „Eurovizijoje“ ir sutiksite, kad emocija yra svarbiausias dalykas.

S. Urbanavičius-Samas: Žinutė ir emocija yra svarbiausias dalykas muzikoje. „Eurovizijoje“ veikia tie patys būdai, kurie veikia kine, muzikoje ir visam šou pasaulyje. Ir ypač ta sena Romeo ir Džiuljetos meilės istorija. Ir įsimylėjimas. Ieva yra įsimylėjusi iki ausų, tą jausmą išlaikiusi iki dabar. Tai pavydėtina ir mes turime naują vestuvinį hitą. Šita daina privalomai turės skambėti vietoj Mendelssohno sukurto maršo ir įkvėpti žmones meilei. Tai ir yra svarbiausia, nes visi dainuoja apie meilę, bet labai retai kam pasiseka ir pačiam būti tame jausme. Tada tos dainos suskamba gerai, tada žmonės pajaučia, kad tai yra tikra.

– Dariau, emocija ar dar kažkas kita?

D. Užkuraitis: Emocija ir žinutė labai svarbu. Tačiau dar labai svarbu energija. Duokim šitą dainą kitai atlikėjai, tai galbūt to nebus. Energija, kuria spinduliuoja pati Ieva, yra labai svarbu. Svarbiausia, kad Ieva nedainuoja tos dainos, o ją išgyvena. Kai jau užspaudė gerklę, tai man irgi ją užspaudė, pasižiūrėjau į Gerūtą, tai ji išvis su ašaromis sėdėjo. Jei mus, pakankamus cinikus tai veikia, tai kodėl neturėtų tai paveikti užsieniečių.

D. Užkuraitis, BNS nuotr.

– Vyresnių žmonių demonstravimas tokiame kontekste, manau, taip pat yra naujas kampas „Euroviziniam“ kontekste.

S. Urbanavičius-Samas: Pagrindinė žinutė yra meilė iki grabo lentos. Mes tai prisiekiame kiekvienas. Ta universali žinutė mums yra visiems suprantama, esmė – kaip tai yra perteikiama.

– Ir ta idėja su tikru vyru, ne aktoriumi. Pavyzdžiui, ir BBC komentare pabrėžiama, kad tai tikras vyras. Komentatoriai tai pabrėžia, kas yra tam tikras išskirtinumas.

D. Užkuraitis: Jei klausėte transliaciją, jei gerai girdėjote, visi pradeda ploti, kai į sceną išeina vyras. Galvojau, kad ploja tai lietuviškai frazei, bet paaiškėjo, kad vyrui, kuris išeina ir jį visa salė pasitinka ovacijomis. Daug gal kam iškilo klausimas, kodėl per pakartojimą rodė tokias neįprastas vietas. Pasirodo, kad Ieva to norėjo – kad vieną kartą būtų parodyta ta lietuviška frazė, o kitąkart – vyro atėjimas.

– Audriau, pirmiausiai, apie reakcijas, komentarus apie Ievos pasirodymą. Kaip galėtumėte reziumuoti trumpai informacinį lauką?

A. Giržadas: Jei kalbėsime apie informacinį lauką „Eurovizijoje“ ir užsienyje, tai jis visada buvo gana pozityvus. Ir tas pozityvumas tik kilo. Jei kalbėsime apie tai, kokios nuotaikos ir vertinimai buvo Lietuvoje, ir dabar pokalbyje matau, kad tie vertinimai greitai pasikeitė, nors prieš tai buvo stipriai skeptiški. Bet manau, kad tai yra mūsų tradicija.

– Kaip matote bendrą kontekstą ir Lietuvos galimybes?

A. Giržadas: Aš tik pratęsiu savo mintį, kad buvo netgi toks pasiūlymas pakeisti „Eurovizijos“ taisykles ir iš pirmo pusfinalio į finalą siųsti 15 dainų, o iš antro – penkias. Antrasis pusfinalis yra gerokai silpnesnis už pirmąjį, tai ne mano nuomonė, o profesionalų.

– Kelintą vietą užims Ieva?

A. Giržadas: Nenorėčiau burti, bet labai tikiuosi, kad dešimtuke mes būsime.

A. Giržadas, BNS nuotr.

D. Užkuraitis: Antrasis pusfinalis yra kur kas silpnesnis. Yra kelios stipresnės dainos, tačiau kitos yra labai vidutinės. Mums tai yra naudinga, nes nežinau, kas šiandien pateks į finalą, bet realių konkurentų mums yra 4–5. (...) Manau, kad mūsų buvo įvairesnis pusfinalis, be to, 19 atlikėjų, šiame pusfinalyje bus 18. Tai mums buvo kur kas sunkiau patekti ir jei mes ten patekom....

– Labai panaši emocija – Ispanija ir Lietuva.

D. Užkuraitis: Manau, kad ispanė mums yra tiesioginė konkurentė, nes visoje „Eurovizijoje“ bus dvi realios, tikros baladės. Yra tokių baladžių, kurios lyg ir baladės, bet vėliau pereina į šokio ritmą ir t. t.

– Ar sutinkate, kad Kipras gali laimėti?

D. Užkuraitis: Prieš „Euroviziją“ nebūčiau to pasakęs, kol nemačiau pačios atlikėjos ir pačio šou. Pamatęs ją, manau, kad taip gali būti. Įspūdinga mergina, muzika gerai nuteikia, tokia muzika skamba paplūdimiuose, klausydamas jos pats pradėjau galvoti apie atostogas. Dainos autoriai – švedai, kurie žino, kaip paveikti žmones.

S. Urbanavičius-Samas: Iš pradžių skeptiškai vertinau dainą, bet kai pamatai kontekste, tai gali įvertinti, kas buvo gerai, kas blogai bei pakeisti savo nuomonę. Kaip žiūrovas pamačiau, koks buvo pusfinalis. Mano nuomone – silpnas. Išgirtoji Izraelio atstovė – kai pasirodymas buvo išties tobulai sudėliotas, pati atlikėja „susimovė“. Ji neatliko kūrinio taip tiksliai, kaip jį reikėjo atlikti. Taip pat išgirtasis vaikinas iš Čekijos pasirodė 11 klasės išleistuvių lygio.

– Kas jums labiausiai patiko?

S. Urbanavičius-Samas: Austro daina yra absoliučiai „amerikoniško“ tipo kūrinys, kuris nuo A iki Z yra tvarkingas, logiškas ir nuostabus. Ir geras atlikėjas. Izraelio daina labai stilinga, graži, „faina“. Jei atlikėjai pavyks susitvarkyti su jauduliu, tai labai ryškiai suskambės. Man žiauriai gaila Belgijos. Daina buvo „superinė“, tačiau pasirodymas buvo nufilmuotas lyg su buitine kamera, pilka, negražu, jokio pasakojimo. Ir niekas neįvyko, niekas nepastebėjo.

D. Užkuraitis: Manau, kad Kipras gali laimėti. Švedai tradiciškai yra stiprūs ir galėtų būti vieni iš pretendentų. Neatmesčiau ir Izraelio, jis gali gerai pasirodyti, nes pasirodymas gali sustiprėti, nes per pusfinalį atlikėja neparodė visko, ką gali.

– Kas dar turėtų nutikti, kad dėmesys Lietuvos atstovės kūriniui padidėtų?

S. Urbanavičius-Samas: Manau, kad viskas įvyko, kas galėjo geriausiai galėjo įvykti ir reikia melstis, kad antrasis pusfinalis būtų labai prastas. Tada mes turėsime pačią geriausią susiklosčiusią situaciją sau.

S. Urbanavičius-Samas, BNS nuotr.

D. Užkuraitis: Pati didžiausia klaida būtų kažką keisti. Reikia Ievai išgyventi tą dainą, kaip tai buvo pusfinalyje. Kad tai paveiktų visus.

– Ramūnai, kaip jūs vertinate Ievos galimybes finale, koks yra informacinis laukas apie šią atlikėją?

R. Zilnys: Bendras fonas yra toks, kad „Eurovizijoje“ daug metų dirbantys žmonės, žurnalistai sako, kad „būkite ramūs, jūs tikrai turėtumėte būti dešimtuke“. O galime turėti ir siurprizų, kadangi ši daina palietė labai daug širdžių. (...) Žmonės labai jautriai reaguoja į šį kūrinį, prognozės yra geros, Ievai dabar reikia ramiai pasiruošti pasirodymui finale. Ji yra susitelkusi, šiek tiek atsiskyrusi nuo kitų, medituoja, kalba mantras. Yra pasiruošusi labai gerai pasirodyti. Nereikia slėpti, kad Ievos sėkmė pusfinalyje, prognozės, kad gali užimti ir 5 vietą, yra siejama su tuo, kad dainos pasirodymas, sceninis numeris yra toks jautrus ir toks įspūdingas, kad daug žmonių, kurie iki šiol nebuvo atkreipę dėmesio į šią dainą, dabar sako, kad tai jų mėgstamiausia daina. Nuotaikos yra labai optimistiškos ir tikėkimės, kad rezultatas bus kuo geresnis. Bet kad ir koks jis bebūtų, manau, kad Ieva jau padarė labai gerą darbą „Eurovizijoje“ ir mes ja galime didžiuotis.