Veidai

2018.03.26 19:30

Tradicijos pas kaimynus: kodėl lenkai per Velykas vaikšto šlapi?

LRT.lt2018.03.26 19:30

Bundančios gamtos ir saulėtų dienų pranašas – šventos Velykos – jau ne už kalnų. Lietuvoje Velykos turi savo gilias tradicijas. O kaip Velykas švenčia kaimyninės šalys? Ar žinote, kurie kaimynai pasiekė aukščiausios verbos rekordą ir kodėl lenkai per Velykas vaikšto šlapi?  

Pasakodamas apie artėjančių švenčių tradicijas, patyręs keliautojas, „Eurolines“ vadovas Edmundas Pavlovas pirmiausiai išskyrė, ką lietuviai, lenkai ir ukrainiečiai turi bendro, rašoma LRT.lt siųstame pranešime.

Visos šios šalys turi tradiciją marginti kiaušinius. Kur ir kada atsirado šis paprotys, tiksliai nėra žinoma, tačiau spėjama, kad margučių tradicija atkeliavo iš Bizantijos. Pagal tikėjimą – tiek margučio spalva, tiek jo raštai turėjo sustiprinti gyvybę teikiančią kiaušinio galią.

Lietuvių ir lenkų šv. Velykų tradicijos panašios ir tuo, kad abiejose šalyse vaikus lanko Velykų zuikis, nešinas dovanomis. Tiesa, pastarasis būna ne toks dosnus kaip Kalėdų senelis, tačiau mažuosius džiugina įvairiais skanėstais bei mažomis dovanomis. Ukrainiečiai šio personažo neturi, tačiau tai kompensuoja kitos, reikšmingos ir gilios tradicijos.

Tiek lenkai, tiek ukrainiečiai prieš pavasario šventę yra pratę šventinti maistą, kuris atsidurs ant stalo.

„Į pintą krepšelį būna surenkami įvairūs maisto produktai bei nešami į bažnyčią, kur maistas pašventinamas. Ukrainiečių krepšelyje dažniausiai būna tradicinė velykinė duona, kepama specialiai šiai progai. Tikima, kad ją kepant būtina mąstyti tyrai, tai – lyg dvasinio apsivalymo metas“, – pasakojo E. Pavlovas.

Lietuviai tradicijos šventinti maistą neturi, tačiau prieš šv. Velykas bažnyčioje šventinamos verbos, kurios irgi atsiduria ant šventinio stalo. Tradiciškai verbas turi ir lenkai.

„Beje, ar žinojote, kad Lenkijoje buvo fiksuotas verbos rekordas? Kaimynai pasistengė ir sukūrė aukščiausią verbą, siekiančią net 32 metrus. Išties įspūdingas rekordas buvo pasiektas 2013 metais“, – teigė pašnekovas.

Ukrainiečiai savo šventiniame repertuare verbų neturi, tačiau jų kultūroje verbos atitikmuo – gluosnių šakų kompozicijos, atliekančios tokią pat funkciją.

Lietuvių posakis „Pavasaris – švaros metas“ Lenkijoje ir Ukrainoje turi apibrėžtą laiką, t. y., šiose šalyse švaros metas trunka savaitę prieš šv. Velykas. Tai laikotarpis, kai žmonės, pasitikdami šviesų ir saulėtą periodą, išsivalo po žiemos susikaupusias dulkes, kartu ir išsivalydami savo dvasią bei pasiruošdami šventei, simbolizuojančiai atgimimą.

Ruošiantis šv. Velykoms Ukrainoje, galima apsilankyti įdomiame renginyje – Velykų kiaušinių festivalyje, kuris šiais metais vyks jau 8 kartą. Festivalyje galima pamatyti išties įspūdingo dydžio ukrainiečių velykinių kiaušinių kolekciją, kurią sudaro 25 tūkst. eksponatų. Šiame renginyje gausu užsiėmimų tiek vaikams, tiek suaugusiems. Galima išmėginti jėgas kiaušinių marginimo konkursuose bei kitose veiklose.

„Reginys būna išties įspūdingas, o norint jame apsilankyti, didelių pasiruošimų nereikia. Autobusai į Kijevą, kaip ir į Varšuvą, kursuoja kiekvieną dieną – tiek paprastomis, tiek švenčių dienomis. Ekspromtu sugalvota kelionė gali tapti išties nepamirštamu nuotykiu“, – pasakojo E. Pavlovas.

Pranešimo autorių nuotr.

Tarp įdomiausių atgimimo šventės tradicijų atsiduria Lenkijos Velykų pirmadienis, dar žinomas kaip Šlapiasis pirmadienis. Tradicija tokia pat netikėta, kaip ir paprasta: šią dieną reikia tiesiog pilti vandenį ant žmonių. Tikima, kad žmonės, kurie bus daugiausiai kartų apipilti vandeniu, ateinančiais metais turės didžiausią tikimybę susituokti. Nors pagal senąsias tradicijas šis ritualas skirtas suaugusiems žmonėms, šiais laikais tai pavirto žaidimu, kurį dažniausiai žaidžia vaikai.

„Kad ir kaip būtų, Velykų pirmadienį einant Lenkijos gatvėmis, vertėtų būti apdairiam. Netikėtumas gali ištikti bet kada. O ir pykti negalima. Juk tokios tradicijos“, – pasakojo E. Pavlovas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt