Veidai

2018.03.19 13:30

Moko pėdsekystės: į gamtą pažvelgsite kitaip

Sparčiai tirpstančio sniego miškuose dar gausu. O jis net ir pavargusius nuo žiemos gali nustebinti ir praturtinti, nes ant baltojo pakloto lengviau nei ant samanų pastebėti įvairiausius gyvūnų pėdsakus.

Apie stirnų kanopėlių ilgį ir apskritai šių bei kitų gyvūnų paliekamus pėdsakus bei gyvenimo ypatumus gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ savanorė Lina Paškevičiūtė nusimanė ne visada – prieš 8-erius metus ji lankė šios asociacijos organizuotus pėdsekystės kursus, o šiandien tokias pamokas veda pati. Nuo vaikystės domėjusis augalais ši informacinių technologijų specialistė laisvalaikį gamtoje leido ir anksčiau, bet dabar sako į ją žvelgianti kitomis akimis.

„Man patinka sekti pėdsakais, ypatingai stambesnių gyvūnų, kaip vilkas. Susirandi pėdsaką ir žiemą gali sekti – kur nuėjo, kur pralindo, ką padarė. Taip pat lūšies, kiaunės. Bet kokį pėdsaką pasiėmus yra smagu pamatyti, ką gyvūnas veikė“, – sako savanorė.

L. Paškevičiūtė pasakoja, kad vien iš pėdsakų apie gyvūną ir jo gyvenimą galima sužinoti daug – esą žmogus, matęs tik duobutes sniege, pasimokęs gali ne tik įvardyti, koks gyvūnas paliko pėdsakus, bet ir numanyti, kokio jis amžiaus, įvertinti, ar ėjo lėtai, risnojo, ar bėgo šuoliais.

Ankstesnių pėdsekystės kursų lankytojams išvykose gamtoje pavyko aptikti vilkų, šernų, stirnų, elnių, barsukų ir net lūšių pėdsakų bei išvysti uralinę pelėdą.

Išsamiau – Giedrės Baltrušytės reportaže.