Veidai

2018.03.30 20:09

Ar žinote, kiek griovelių yra ant vinilinės plokštelės?

Thomas Edisonas – vienas garsiausių pasaulio išradėjų, užpatentavęs net 1093 išradimus. Tačiau ar žinojote, kad pirmasis jo išradimas yra elektrinis garso įrašytuvas?

Jį mokslininkas sukūrė būdamas 21 metų. Taigi Th. Edisonui galime dėkoti ne tik už elektros lemputę, bet ir už tai, kad šiandien galime klausytis ir kaupti muzikos įrašų kolekcijas.

Šis garso įrašytuvas, pavadintas fonografu, patraukė ne tik kitų išradėjų, bet ir melomanų dėmesį. Įrašytuve veikęs folija dengtas cilindras netrukus buvo aplietas vašku – taip buvo galima padaryti daugybę to paties įrašo kopijų. Taigi jau 1885 m. atsirado pirmieji muzikos įrašai.

Po kurio laiko Th. Edisono išradimą patobulino Emilis Berlineris. Vietoje cilindro panaudojęs diską ir adatą vesdamas horizontalioje plokštumoje, E. Berlineris sukūrė gramofoną, leidusį klausytis geresnės kokybės įrašų.

Pirmosios muzikos įrašų plokštelės gamintos iš šelako, ir tik 1946 m. atsirado vinilinės plokštelės. Netrukus išrastos ir ilgai – t. y. kiek ilgiau nei pusvalandį grojančios plokštelės. Jei kada susimąstėte, kiek griovelių yra ant vinilinės plokštelės, štai jums atsakymas – du. Po vieną, tačiau labai ilgą kiekvienoje pusėje.

Kurie lietuvių rašytojai dirbo diplomatinį darbą?

1918 m. susikūrus Lietuvos valstybei, būtent rašytojai, turėję gerą išsilavinimą, mokėję kalbas atstovavo savo šaliai užsienyje. Jurgis Savickis, Ignas Šeinius tapo pirmaisiais Lietuvos atstovais Skandinavijoje, Jurgis Baltrušaitis – Rusijoje, Oskaras Milašius – Prancūzijoje.

Sofija Čiurlionienė net aštuonerius metus (1931–1939) atstovavo Lietuvai Tautų Sąjungoje. Ji buvo vienintelė šioje organizacijoje moteris – tikroji narė, turinti balso teisę. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Tautų Sąjungoje Lietuvai atstovavo J. Savickis.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, taip pat keletas rašytojų dirbo diplomatinį darbą. 1992 m. Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą baigęs Evaldas Ignatavičius, su kitais bendraminčiais poetais išleidęs maištingą almanachą „Svetimi“, vėliau – savo eilėraščių rinkinį „Laikinųjų reikalų patikėtinis“, jau nuo 1991 m. dirbo LR užsienio reikalų ministerijoje, nuo 2000 m. ėjo generalinio konsulo Kaliningrade pareigas, 2004–2009 m. – LR nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Vokietijoje, nuo 2013 m. – Lietuvos ambasadorius Baltarusijoje.

Vertėja, literatūros kritikė Ugnė Karvelis 1993–1995 m. ėjo Lietuvos Respublikos laikinosios reikalų patikėtinės, o 1995–2002 m. ambasadorės prie UNESCO pareigas. Be lietuvių autorių vertimų į prancūzų kalbą, ji yra išleidusi ir autobiografinį romaną „Rytoj traukinių nebus“.

Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadoriaus pareigas JAV, Meksikoje, Kanadoje, Izraelyje, Graikijoje, Lietuvos ambasadorius Norvegijoje Alfonsas Eidintas, be monografijų istorinėmis temomis, yra parašęs ir romanus „Ieškok Maskvos sfinkso“, „Aukštai šaltos žvaigždės“, „Erelio sparnų dvelksmas“.

R. Rolland`as žavėjosi M. K. Čiurlioniu

Įžymus prancūzų rašytojas ir muzikologas Nobelio premijos laureatas Romainas Rolland`as žavėjosi Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryba.

1930 m. laiške Sofijai Kymantaitei-Čiurlionienei jis dėstė, kad pirmąsyk pamatė M. K. Čiurlionio paveikslo reprodukciją prieš 15 metų viename rusiškame žurnale ir nuo tada pradėjęs ieškoti medžiagos apie šį menininką, tačiau tai nebuvę lengva. Pagaliau jis rado dvi knygas, kur būta daugiau M. K. Čiurlionio paveikslų.

„Tai visiškai naujas dvasinis kontinentas ir Čiurlionis yra jo Kristupas Kolumbas!.. Trokštu kada nors išgirsti jo simfoninę poemą „Jūra“, – entuziastingai rašė R. Rolland`as.

Keletą metų tęsėsi R. Rolland`o ir S. Kymantaitės-Čiurlionienės susirašinėjimas, ir garbusis rašytojas nusprendė atvykti į Kauną, apsilankyti neseniai įsteigtame M. K. Čiurlionio muziejuje, planavo parašyti monografiją apie lietuvių kompozitorių ir dailininką. Kelionėn buvo susiruošta 1939 m., bet planus sugriovė prasidėjęs karas.

R. Rolland`as mirė 1944 m. gruodį, kai Lietuvoje vėl siautėjo sovietinė valdžia. Taip ir neišsipildė didžio prancūzų rašytojo svajonė. O juk jis parašė Mikelandželo, Levo Tolstojaus, Ludwigo van Beethoveno, Georgo Friedricho Händelio biografijas!

Galime tik spėlioti, kaip būtų pasklidusi žinia apie M. K. Čiurlionio kūryba, jei monografiją jai būtų paskyręs R. Rolland`as.