Veidai

2018.03.12 19:12

Ar žinote, kad „Michelin“ garsėja ne tik padangomis?

XIX a. pabaigoje įkurta didžiausia pasaulyje padangų gamintoja prancūzų kompanija „Michelin“ garsi ne tik padangomis. Bene prieš šimtmetį ji pradėjo leisti po Prancūziją keliaujantiems turistams gidą, kuriame nurodomi lankytini restoranai ir viešbučiai.

Iš pradžių su aukštąja virtuve tai neturėjo nieko bendra, tiesiog broliai Michelinai sugalvojo savo klientams patarti, kur kelyje neblogai užkąsti. Bet ilgainiui kelių žemėlapius išstūmė informacija apie restoranus ir jų virtuvę, ir restoranai pradėti vertinti trijų – ne „Mišelino“, kaip daug kas Lietuvoje sako, o „Mišleno“ – žvaigždučių sistema.

Kaip akordeonas išgelbėjo nuo lagerio

Garsus lietuvių akordeonininkas Algirdas Ločeris, vadinamas akordeono riteriu, gimė garsaus prieškario fotografo šeimoje. Vaikystėje tėvas Petras Ločeris, pastebėjęs vaiko gabumus, nupirko akordeoną. Kadangi mažasis Algirdas skambinti fortepijonu mokėsi privačiai, visus kūrinius, kuriuos buvo išmokęs fortepijonu, pats pritaikė akordeonui.

Sunku pasakyti, kaip būtų susiklostęs jo gyvenimo kelias, jei ne akordeonas. 1945 m. A. Ločeris buvo ištremtas į griežtojo režimo lagerį Kizmoje. Per laimingą atsitiktinumą, vaikščiodamas po lagerį, išgirdo mažą mergaitę, bandančią groti akordeonu, ir nusprendė jai padėti.

O ta mergaitė buvo lagerio viršininko duktė, tad tėvas, atsidėkodamas savo dukros mokytojui, „stebuklingai išsiaiškino“, kad A. Ločeriui nėra iškeltos bylos, ir greitai jį paleido iš tremties.

Kaip Jogaila netikėtai išpildė Ordino magistrui duotą pažadą

Kovų dėl sosto tarp Jogailos ir Kęstučio metu konfliktuojančios pusės ieškojo sąjungininkų. Jogailai pavyko į savo pusę patraukti Vokiečių ordiną, kurio parama buvo svarus veiksnys kovojant prieš dėdę.

Sąjungą tarp tuomet dar pagoniškos Lietuvos ir Vokiečių ordino įtvirtino 1382 m. spalio 31 d. prie Dubysos upės sudarytos paliaubos. Jogaila įsipareigojo perleisti Ordinui Žemaitiją, laikytis ketverių metų taikos su Ordinu ir per tuos keturis metus priimti krikštą.

Šis susitarimas nustojo galioti jau kitais metais. Jogaila neatvyko į bendrą suvažiavimą ir dokumentai liko neratifikuoti. Ordino didysis magistras Konradas Ciolneris Rotenšteinas paskelbė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui karą ir ėmė remti pas jį atbėgusį Vytautą.

Tačiau vienas sutarties punktas vis dėlto buvo įgyvendintas, nors ir vargu ar galvojant apie ankstesnį įsipareigojimą. Maždaug tuo pat metu Jogaila ėmė siekti lenkų princesės Jadvygos rankos. Derybos baigėsi sėkmingai, Jogaila 1386 m. vasario 15 d. Krokuvoje krikštijosi ir vedęs Jadvygą tapo Lenkijos karaliumi. Nuo 1382 m. spalio ketveri metai dar nebuvo praėję...   

Kaip atsirado terminas „Adomo obuolys“

Sklando legenda apie Adomo sumanymą paragauti vaisiaus nuo Pažinimo medžio. Kando obuolį, kąsnis įstrigo gerklėje ir Adomas nebegalėjo jo nuryti. Nuo to laiko visi vyrai turi šį ženklą, vadinamą Adomo obuoliu.

Bet paieškokime šaknų kitur. Kadangi tas kakle matomas sustorėjimas anatomams pasirodė panašus į apvalų vaisių, nusprendė jį pavadinti obuoliu. Kad jau tokį sustorėjimą turi tik vyrai, sugalvojo terminą vyro obuolys.

O vyro obuolys virto Adomo obuoliu todėl, kad šis terminas buvo klaidingai išverstas. Nes hebrajiškai adam reiškia žmogus, vyras. Tik vėliau šis žodis tapo legendinio žmonijos pradininko vardu.

Taip vyro obuolys virto Adomo obuoliu ir gimė legenda apie Adomą su įstrigusiu obuolio kąsniu gerklėje.