Veidai

2018.01.14 09:07

S. Pankūnaitė: dirbdama su E. Dragūnu supratau kelis svarbius dalykus

Monika Visockytė, LRT.lt2018.01.14 09:07

„Kaip sukurti kokybišką ir gražų pasirodymą tiek muzikaliai, tiek vizualiai. Kaip parengti pasirodymą su muzikantais, grupe ir visa įmanoma technika. Žinoma, bendravimas su publika, jos suvaldymas koncerto metu, kaip atsipalaiduoti koncertuojant tokiai miniai, tai irgi yra svarbus aspektas“, – apie patirtį, sukauptą dainuojant kartu su vienu žinomiausių šalies atlikėjų Egidijumi Dragūnu-SEL, kalba Silvija Pankūnaitė. Šiais metais atlikėją išgirsime „Eurovizijos“ konkurse, kuriame S. Pankūnaitė klausytojams pristatys solinę dainą.

– 2018 m. jums ypatingi, žymintys jūsų kaip solistės kelio pradžią. Imtis dainuoti solo – koks jums tai yra žingsnis?

– Svarbus. Kartu tai ir duotas pažadas, kad turiu tai padaryti dabar, nes jei ne dabar, tai kada? Norisi dainuoti solo, parodyti tai, ką galiu ir kokia muzika man patinka. Norisi tuo pasidalinti su klausytojais ir tai padaryti kuo kokybiškiau ir įdomiau.

– Apsisprendėte solo dainuoti dabar: kaip tam reikėjo subręsti, kas pastūmėjo?

– Kad galėtum įgyvendinti sprendimą, reikia sukaupti patirties. Ją kaupiau labai ilgai. Šio žingsnio link, kokybiškų ir profesionalių pasirodymų link ėjau visą gyvenimą. Dainuoti pradėjau nuo 3 metų su savo močiute, kuri taip pat dainavo. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje esu baigusi džiazo vokalo ir muzikos pedagogikos specialybes.

Kartais užsibūni kokio nors projekto dalimi ir save bei savo norus nustumi į šalį. Su Naujųjų 2018 metų pradžia pradedu įgyvendinti savo svajones. Jau išėjo pirmoji solinė mano daina, jų yra daugiau ir jas tikrai ruošiuosi parodyti klausytojams. Taip pat vyksta intensyvus pasiruošimas „Eurovizijai“.

Ž. Jurevičiaus nuotr.

– Pirmosios solinės dainos pavadinimas „Awakening“ – kokią istoriją pasakoja šis kūrinys?

– Lietuviškai dainos pavadinimas verstųsi kaip „Pabudimas“ ir jis gana gerai apibūdina kūrinį. Kai išgirdau dainą, greitai „pagavau“ teksto prasmę. Man atrodo, kad „Pabudimas“ puikiai tinka dabartiniam mano gyvenimo momentui. Kai kažkuo užsiimi labai ilgą laiką, gal net truputį užmiegi, pripranti, atsiranda komforto zona – puikiai žinai, ką reikės daryti šiandien ar rytoj. Pasirinkimas būti soliste – tai išėjimas iš komforto zonos, naujas išbandymas ir nauji tikslai. Tai labai džiugina, bet tuo pačiu ir kelia baimių. Savęs ieškojimas, supratimas, ką nori veikti toliau, tai yra pabudimas.

– Ar kaip žmogus esate linkusi peržengti komforto zoną, ieškoti iššūkių?

– Nesinori užsibūti viename taške, norisi bandyti naujas sritis, naujus muzikinius stilius. Baigusi studijas dalyvavau muzikiniame šou „Romeo ir Džuljeta“, kuriame intensyviai dirbome ir užėmėme antrą vietą. Muzikiniai ieškojimai grupėje „SEL“ taip pat yra iššūkiai. Manau, kad muzika apskritai nėra nusistovėjusi sritis, ji visada eigoje, teka –  kažkokie stiliai susijungia ir vėl atsiskiria. Lygiai taip pat ir aš nenorėčiau užsibūti vienoje vietoje, iššūkių reikia, kad toliau tobulėčiau.

– Kartu su nauja daina pristatote ir smagų vaizdo klipą, gimusį keliaujant po Lietuvą.

– Klipo idėją filmuoti per šventes, kai keliavome aplankyti skirtingose Lietuvos pusėse gyvenančias šeimas, pasiūlė mano vyras Edvinas. Ieškojome sprendimo, kaip apipavidalinti dainą, kaip perduoti pabudimo žinutę. Turbūt ne vienas sutiks, kad ne visada per šventes pavyksta pajusti šventinę nuotaiką. Iki filmuojant klipą galbūt irgi jos nepajutau dėl to, kad gruodis muzikantams – darbymetis, dienos keičia viena kitą. Lietuvos miestų aplankymas mums buvo geras įkvėpimas. Taip pat vežėmės didžiulį kalną mandarinų, kad juos išdalintume šv. Kalėdas švenčiantiems žmonėms. Filmuotis prie išpuoštų kalėdinių eglių, pabendrauti su žmonėmis, aplankyti tiek skirtingų Lietuvos kampelių buvo labai gera ir smagu, kartu visa kelionė suteikė daugybę nuostabių emocijų.

– Kaip įveikiate sunkesnes dienas, kai balsas pavargęs, kai dainuoti nesinori, bet laukia koncertas?

– Tokių sunkesnių dienų tikrai pasitaiko. Įtaką daro daug aplinkinių dalykų, pavyzdžiui, oras. Gyvename klimate, kuris vokalistams nėra dėkingas, koją kiša peršalimai, virusai ir ligos. Tikrai ne kartą buvo, kad koncertas vyksta dieną, kai esi užkimęs, skauda gerklę. Tuomet galvoji apie galutinį rezultatą. Jeigu tai koncertas ir niekas negali tavęs pakeisti arba nėra tokia būsena, kai visiškai negali dainuoti, tuomet tiesiog pasiruoši ir nusiteiki. Nusiteikimas duoda labai daug. Jeigu save motyvuoji, pagalvoji apie tai, kad ateina žiūrovas ir jis nori tavęs pasiklausyti, jam neįdomu, ar esi pavargęs, ar labai džiaugiesi, ar dar kas nors yra atsitikę. Koncerto metu viską padarai kaip galima geriau.

Ž. Jurevičiaus nuotr.

– 8 metus dainuojate atlikėjo E. Dragūno komandoje. Kokios svarbios patirties pasisėmėte dirbdama kartu su juo?

– Darbas su E. Dragūnu yra stipri mokykla. Kaip sukurti kokybišką ir gražų pasirodymą tiek muzikaliai, tiek vizualiai. Kaip parengti pasirodymą su muzikantais, grupe ir visa įmanoma technika. Žinoma, bendravimas su publika, jos suvaldymas koncerto metu, kaip atsipalaiduoti koncertuojant tokiai miniai, irgi yra svarbus aspektas. Taip pat ir popmuzikos stiliaus tobulinimas, kokie štrichai jame svarbiausi. Sakyčiau, kad šie aspektai yra vieni svarbiausių.

– Netrukus išgirsime jus „Eurovizijos“ atrankoje, sykį joje jau dalyvavote ir netgi patekote į finalą.

– Man buvo maždaug 16-a. Su drauge sukūrėme dainą ir sumanėme, kad su šiuo kūriniu norime dalyvauti „Eurovizijoje“. Tai buvo labai smagi patirtis, ypač būnant tokio amžiaus. Kiek pamenu, buvome jauniausios atlikėjos. Turėjome gana didelę su mumis dirbusią komandą: vizažistės, choreografai, šokėjai, taip pat ir muzikos pedagogai, kurie tuo metu tikrai padėjo. Netgi miesto žmonės prisidėjo prie to, kad pasirodymas įvyktų ir buvo labai smagu. Palaikymas visada reikalingas. Visų pirma tai yra įkvėpimas ir atrama. Išbandėme savo jėgas dainuodami kartu su žinomais atlikėjais. Tuo metu „Eurovizijoje“ dalyvavo grupė „Saulės kliošas“, „Bavarija“, atsimenu, patekti į finalą mums buvo „vau“.

– Kokie yra Lietuvos muzikos pasaulio užkulisiai? Ar lengva šiame pasaulyje įsitvirtinti?

– Esame nedidelė šalis, bet veiksmo čia yra tikrai daug, kaip ir pavydo ar konkurencijos. Įsivaizduokime, kad kitoje, didesnėje, šalyje to yra dar daugiau. Kai žmonės sako, kad išvažiuos į užsienį ir prasimuš, nemanau, kad ten yra lengviau. Kaip sakiau, muzika nėra nusistovėjęs dalykas. Gal vieną dieną atlikėjas yra viršūnėje, radijo stotys leidžia jo dainas, bet po kelerių metų jo muzikos gali niekas neatsiminti. Man atrodo, viskas priklauso nuo darbo, kiek į jį investuojama, ar bendraujama su publika ar savo karjeroje padarai pauzę. Tuomet susidomėjimas irgi išblėsta. Tačiau jeigu sugrįžti ir vėl dirbi, vėl įdedi jėgų, gali ir vėl patekti į populiariausiųjų ratą. Viskas priklauso nuo įdėtų pastangų.

Asmeninio archyvo nuotr.

– Ar galite daugiau papasakoti apie šių metų „Eurovizijai“ skirtą dainą? Kokia ji?

– Tai švedų kompozitorių daina, kuri vadinasi „Real“ (liet. tikras). Daina – apie žmonių santykius. Pirmajame santykių etape apie žmogų sprendžiame iš išvaizdos, kalbėjimo manierų. Vėliau įsigiliname, matome jo vidinius tikslus, apsisprendimus, koks jis yra, ir galbūt jau ne viskas atitinka pirminį žvilgsnį. Santykiai, vienas kito supratimas, realūs dalykai ir mūsų fantazija, savojo „aš“ atskleidimas. Apie tai yra ši daina.

– Kokių rezultatų sieksite šiųmetėje „Eurovizijoje“?

– Kuo aukštesnių. Be kitokio nusiteikimo neičiau. Patirties tikrai yra ir dalyvauti norisi profesionaliai, lygiuojantis į kitus aukšto lygio atlikėjus. Norisi, kad žmonės pamatytų kokybišką, tikrą, su emocija ir žinute susietą pasirodymą. Norėdami sukurti tokį pasirodymą, dirbame tikrai daug.

– Praėjusį savaitgalį įvyko pirmoji „Eurovizijos“ atrankinė laida. Kokie jūsų įspūdžiai?

– Pirmuosius pasirodymus sunku vertinti, jiems sunku pasirengti. Manau, dalyviai dar neatskleidžia visų minčių, kaip jų pasirodymai turėtų atrodyti. Dalyviai, tęsiantys kovą atrankoje, manau, dainą dar gali apipavidalinti visiškai kitaip. Kol kas, matant atlikėjus pirmą kartą, sunku vertinti. Nors galutinėje „Eurovizijoje“ taip ir bus. Ten reikės pasirengti taip, kad įspūdis būtų matomas ir juntamas iškart.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt