„Jei nori pamatyti tikrą Naujosios Zelandijos grožį, dėl kurio skelbiama, kad tai – gražiausia pasaulio valstybė, tai tikrai reikia nusiteikti vaikščioti“, – savo tolimą egzotišką kelionę prisimena žurnalistė, knygų autorė ir keliautoja Aurelija Savickienė, nuo vaikystės svajojusi apie Naująją Zelandiją. Pasak jos, šalis didžiausią įspūdį daro savo laukine gamta, o ypač žavi netikėtai, neradus nakvynės, naktį miške išgirsti kivių garsai.
Žurnalistė pasakoja daug kur girdėjusi gerų atsiliepimų apie pietinę Naujosios Zelandijos dalį, tad laiką leido būtent ten. Šioje pusėje gamta labiau natūrali, laukinė.
A. Savickienė pastebi, kad ši apie 4,7 mln. gyventojų turinti šalis – labai draugiška turistams.
„Viskas [pritaikyta turistams – LRT.lt], pradedant tuo, kad visur gali prisijungti prie belaidžio interneto ar net atokiausiame kampelyje rasti informacijos taškus. Trasos labai gražiai ir taisyklingai sužymėtos, niekur nepasiklysi“, – pasakoja keliautoja.
Anot jos, per tris savaites Naujojoje Zelandijoje teko nakvoti įvairiose vietose, tačiau viena vieta atokiame pietinės šalies dalies kampelyje įsiminė labiausiai.
„Mes šiek tiek pavėlavome [surasti nakvynę – LRT.lt], tą vienintelį kartą, kai lijo per tas tris savaites. Tada sakėme, kad kur mes čia klaidžiosime – liekame nakvoti mašinoje. Šalia buvo vandenynas, kitoje pusėje – karvės ir dar miškelis, kur visą naktį girdimi kivių balsai. Pasiklausyti kivių žmonės eina į muziejų, o mes jų klausėmės visą naktį“, – prisimena Aurelija.
Daugiau apie tai – įraše.
