Veidai

2018.03.01 22:36

Ar žinote, ką bendra turi kulkoms atspari liemenė ir telefonas?

LRT RADIJO laida „Ar žinai“, kad?..“, LRT.lt2018.03.01 22:36

Amerikoje gyvenusi lenkų kilmės chemikė Stephanie Louise Kwolek kartu su komanda 1964 m. ieškojo lengvos, bet stiprios medžiagos, tinkamos padangoms gaminti. Per cheminius bandymus S. L. Kwolek eksperimentavo keisdama kaitinamos medžiagos temperatūrą. Taip ji išrado kevlarą – medžiagą, penkis kartus stipresnę už plieną.

Kevlaras yra itin atsparus tempimui, nedegus ir nelaidus elektrai. Dėl šių savybių kevlaras plačiai naudojamas karinėje pramonės, aeronautikos srityse, sporto inventoriaus gamyboje. Kevlaro pluoštas naudojamas gaminant neperšaunamas liemenes, teniso raketes, šalmus, slides, burlentes ir bures.

Ši medžiaga reikalinga gaminant gaisrininkų uniformas, mobiliuosius telefonus, o statybose naudojama siekiant sutvirtinti pastatus per galimus uraganus ir viesulus. 

1995 m. S. L. Kwolek tapo ketvirtąja moterimi, kurios pavardė buvo įrašyta į JAV Nacionalinę išradėjų šlovės alėją.

Kas vadinama „keturių protingų žmonių pokalbiu“

Johannas Wolfgangas Goethe styginių kvarteto žanrą yra pavadinęs  „keturių protingų žmonių pokalbiu“.

Tikroji meninė kvarteto styginiams vertė išsikristalizavo Vienos klasikų kūryboje. Pirmasis kelią praminė Josephas Haydnas. Tai jis sukūrė grakščią ir subalansuotą formą, jo dėka kiekvienas kvarteto narys tapo lygiaverčiu kitiems.

Pirmieji J. Haydno kvartetai buvo ne kas kita, kaip penkių dalių divertismentai, o vėlyvuosius jo kvartetus galėtume pavadinti žanro „konstitucija“, arba, kartojant J. W. Goethe, „keturių protingų žmonių pokalbiu“.

Nuolat tobulindamas šį žanrą J. Haydnas parašė net 68 kvartetus, tapusius savotiška mokykla kitiems kompozitoriams.

Wolfgangas Amadeus Mozartas sakė, kad būtent J. Haydnas išmokė jį rašyti kvartetus styginiams ir, išbandęs šio žanro galimybes, net  šešis dedikavo savo mokytojui. Išgirdęs juos, J. Haydnas negalėjo patikėti savo ausimis. W. A. Mozarto kvartetai alsavo laisve, drąsa ir išradingumu, atrodė sukurti lengvai ir spontaniškai.

Nors ir ne visur suprato, ką savo drąsiais bandymais norėjo pasakyti W. A. Mozartas, tačiau pripažino pajutęs šios muzikos jėgą, žavesį ir didybę.

Kaip lietuvių didikas pasižymėjo riterių turnyre

Landshuto mieste Bavarijoje nuo XX a. pradžios kas ketverius metus liepos mėnesį vyksta didelė šventė. Miesto gyventojai kelias savaites vaidina dinastines vedybas – vadinamąsias „Landshuto vestuves“. Tai viena didžiausių viduramžius imituojančių švenčių Europoje, tapusi tikru miesto ir regiono „prekės ženklu“.

Per šventę inscenizuojamas 1475 m. įvykis – Bavarijos kunigaikščio Jurgio Turtingojo ir Lenkijos bei Lietuvos valdovo Kazimiero dukters Jadvygos vestuvės. Iškilmes tąkart atvykimu pagerbė Šv. Romos imperatorius Frydrikas III ir kiti aukšti Vokietijos kunigaikščiai, o bendras jos dalyvių skaičius, patikimų šaltinių duomenimis, siekė 9 tūkst.

Per šias iškilmes svarbų vaidmenį suvaidino ir vienas lietuvių didikas. Žymios Manvydų giminės atstovas Albertas Manvydas Vyresnysis kartu su lenkų didikais lydėjo princesę į jos naują tėvynę ir išsiskyrė prašmatnia 50 asmenų palyda.

Vestuvių šaltiniai detaliai aprašo vieną pagrindinių šventės epizodų – turnyrinę dvikovą, kurioje jaunikio brolio varžovu buvo pasirinktas būtent Manvydas. Kovą laimėjo bavaras, tačiau jis kaip pripažinimo ženklą lietuvių didikui padovanojo turnyro prizą ir brangų žirgą. Deja, ši kelionė Manvydui baigėsi tragiškai. Grįžtant atgal, Lenkijoje jį pakirto epidemija, o kartu su juo išmirė vyriška Manvydų giminės linija.

Norintiems pažiūrėti, kaip Manvydas prisimenamas dabar, deja, teks palaukti. Šventė vyko šiemet, taigi kitos Landshuto vestuvės – tik po ketverių metų.     

Ką iš tikrųjų reiškia „atgodus“

Žodis atgodus su godumu nesusijęs. Jeigu kas nors pasakys, kad esate atgodus žmogus, priimkite kaip komplimentą, nes atgodus –  tai tas, kuris greit susigaudo, prisimena, atsigosta. Atsigosti – atsiminti, susivokti.