Veidai

2018.03.05 19:50

Ar žinote, kada ir kur keliaujate skraidančiomis kėdėmis?

LRT RADIJO laida „Ar žinai“, kad?..“, LRT.lt2018.03.05 19:50

Nors ir galima pagalvoti, kad liftas yra naujųjų laikų išradimas, romėnų architekto Vitruvijaus raštuose pažymima, kad graikų matematikas Archimedas sukūrė liftą dar prieš mūsų erą. Manoma, kad toks liftas buvo valdomas rankiniu būdu arba tempiant gyvūnams.

Liftą Versalio rūmuose turėjo ir karalius Liudvikas XV. Žmones keliantis liftas buvo vadinamas skraidančia kėde ir šiuo įrenginiu karaliaus miegamąjį galėjo pasiekti slapti svečiai. Negana to, Liudvikas XV galėjo džiaugtis ir skraidančio stalo paslaugomis – juo didiko apartamentus iš virtuvės apatiniame aukšte pasiekdavo vaišėmis nukrautas stalas.

XIX a. viduryje liftai buvo varomi garais ir vandens jėga, tačiau ant paprastų, greit nusidėvinčių virvių besilaikantys įrenginiai nekėlė pasitikėjimo ir tokia susisiekimo priemonė nebuvo itin populiari. Šią problemą 1852 m. išsprendė amerikietis Elisha Graves`as Otis – jis sukūrė efektyvią spyruoklinę saugos sistemą tuo atveju, jei lifto virvės nutrūktų.

Pirmas modernus liftas buvo įtaisytas penkių aukštų prekybos centre Niujorke ir visiems laikams pakeitė žmonių galimybes judėti vertikaliai.

Fortepijonu galima groti ir šešiomis, ir viena ranka

Nuo Johano Sebastiano Bacho laikų klavesinas, o vėliau – fortepijonas yra ne tik puikus akompaniatorius, bet ir savarankiškas solistas. Fortepijonu galima groti dviem rankomis, keturiomis, šešiomis, o galima ir viena, pavyzdžiui, kairiąja.

XIX a. gyvenęs vengrų kunigaikštis Geza Zičis tapo žymiu kompozitoriumi ir pianistu. Dar vaikystėje, medžioklės metu, per nelaimingą atsitikimą neteko dešinės rankos. Tačiau meilė muzikai suteikė jėgų nepasiduoti likimui. Geza Zičis nusprendė tapti koncertuojančiu pianistu ir juo tapo, o skambinti fortepijonu jis mokėsi pas patį Ferencą Listą.

Praėjus pusei amžiaus, austrų pianistas Paulis Wittgensteinas (filosofo Ludwigo Wittgensteino brolis) pakartojo Gezos Zičio žygdarbį. Pirmajame pasauliniame kare jis taip pat neteko dešinės rankos. Būdamas stiprios valios, P. Wittgensteinas ėmė lavinti kairiąją ranką.

Šiai herojiškai asmenybei specialiai kūrinius kairei rankai rašė garsūs XX a. kompozitoriai: Richardas Straussas, Maurice`as Ravelis, Benjaminas Brittenas, Sergejus Prokofjevas, Erichas Korngoldas ir daugelis kitų. P. Wittgensteinas 1957 m. išleido „Grojimo fortepijonu kaire ranka vadovėlį“.

Kur Vytautas krikštijosi pirmą kartą?

Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas iš viso krikštijosi tris kartus – katalikiškai, paskui stačiatikiškai, galiausiai vėl katalikiškai. Kelis kartus keitė ir savo krikščionišką vardą. Tai nebuvo tais laikais įprastas dalykas, tačiau ir Vytauto gyvenimas nebuvo paprastas – jam ilgą laiką teko ieškoti savo vietos po saule.

Tik pirmojo krikšto aplinkybės geriau žinomos. Tai įvyko per Vytauto pabėgimą į Vokiečių ordino teritoriją metuNors Vytautas į Prūsiją pasitraukė dar 1382 m. rudenį, krikštas įvyko tik po metų. Ordino magistras iš pradžių tikėjosi taikos su Jogaila, todėl neskubėjo remti politinio bėglio. Tik nutrūkus deryboms su Jogaila, Vytautas susilaukė didesnio dėmesio.

Ordino vadovybė nauju sąjungininku norėjo turėti lietuvį krikščionį, todėl pradėta ruoštis Vytauto krikštui. 1383 m. spalio 21 d. Vytautas buvo pakrikštytas Tepliuvoje Vygando vardu. Šį vardą tuomet paplitusiu papročiu jam suteikė krikšto tėvas Ordino pareigūnas, Ragainės komtūras Vygandas iš Baldersheimo. Krikšto ceremonija veikiausiai įvyko Tepliuvos pilies koplyčioje.

Deja, patekti į šią vietą šiandien nepavyks, mat dabar ten yra Kaliningrado srities Gvardeisko miesto kalėjimas.     

Kaip anksčiau buvo vadinami akiniai

Žodis akiniai nurungė daugybę konkurentų, kol jį pradėjo vartoti visi lietuviai.

1642 m. išleistame Konstantino Sirvydo žodyne  šis daiktas vadinamas „veizdyklės“, kuris neatskiriamas nuo veiksmažodžio veizdėti „žiūrėti, ieškoti“. XIX a. leistuose žodynuose, be veizdyklės, jau randama veido stiklai, žiūryklė, žiūronai, žiūriklis, briliai (skolinys iš vokiečių kalbos), nosstikliai. Tarmėse buvo vartojami skoliniai: akulioriai, akuliorai. „Varpe“ minimi ir antnosiai.

Ir štai 1906 m. Tilžėje Jurgio Šlapelio išleistame žodyne pavadinimu „Svetimų ir nesuprantamų žodžių žodynėlis. Skaitytojams palengvinimas“ pavartotas žodis akiniai.