Veidai

2018.01.10 18:36

Ar žinote, kas buvo išrasta norint pakeisti nerangius tarnus?

LRT RADIJO laida „Ar žinai“, kad?..“, LRT.lt2018.01.10 18:36

Idėja sukurti automatinę indų plovimo mašiną kilo amerikietei Josephine Garis Cochrane, kilusiai iš pasiturinčios giminės. Sukūrusi šeimą, J. G. Cochrane milžiniškuose apartamentuose dažnai sulaukdavo svečių. Susirinkusieji vaišindavosi skanumynais iš namų šeimininkės paveldėto XVI a.  porceliano indų.

Po vienos puotos, svečiams jau išsiskirsčius, J. G. Cochrane tarnai ėmė tvarkyti namus ir, plaudamas brangųjį porcelianą, neatsargus tarnas įskėlė ir sudaužė kelis indus. J. G. Cochrane suprato, kad atėjo metas ieškoti alternatyvos – kaip saugiau, pigiau ir greičiau plauti indus. Ji norėjo ne tik išsaugoti paveldėtą turtą, bet ir siekė palengvinti Amerikos namų šeimininkių vargus.

Netrukus mirė J. G. Cochrane vyras, šeima įklimpo į skolas ir tai dar labiau moterį paskatino imtis indaplovės projekto. 1886 m., bendradarbiaudama su mechaniku George’u Buttersu, J. G. Cochrane pristatė ir iš karto patentavo pirmąją automatinę plovimo mašiną. Į Nacionalinę JAV išradėjų šlovės alėją J. G. Cochrane pavardė įtraukta tik 2006 m.

Indijoje fleita buvo pučiama per nosį

Įvairiuose kraštuose skirtingu laiku vienas seniausių instrumentų pasaulyje fleita buvo vadinama „Sia-o“, „sebi“, „bazarea“, „aoulos“, „mem“. Egiptiečiai ją vadino „sebi“, o vėliau „mem“. Senovės Kinijoje fleitas darė iš bambuko ir vadino „sia-o“. O Indijoje ji buvo vadinama „bazarea“. Įdomu, kad indų fleitininkai dėdavo fleitą prie... nosies ir orą pūsdavo pro nosį!

Dažnai fleitą aptinkame graikų mituose. Vienas populiariausių mitų pasakoja liūdną Marsijo istoriją. Marsijas virtuoziškai grojo fleita ir kartą pasigyrė, kad galėtų rungtyniauti su pačiu Apolonu.  Menus globojantis dievas priėmė šį iššūkį. Be abejo, Apolonas laimėjo, o Marsijui už išpuikimą kerštingasis dievas gyvam nunėrė odą.

Bet čia dar ne viskas. Marsijo ir Apolono turnyro klausėsi karalius Midas, ir, skirtingai nuo teisėjų, jam labiau patiko Marsijo grojimas fleita. Tai sužinojęs Apolonas dar labiau įtūžo ir, jam paliepus, Midui išaugo asilo ausys – tegu neišmanėlis žino savo vietą!

Praėjo antikos laikai, epochos ir idėjos keitė viena kitą, tačiau mitas apie Marsiją, Apoloną ir Midą nebuvo pamirštas. Dailininkai atkurdavo siužetą paveiksluose, mitas buvo cituojamas literatūroje, o kompozitoriai neretai rašydami kūrinius solistų partijas paskirdavo fleitai ir arfai, lyg pakartodami legendines rungtynes, o gal nenorėdami sutikti su Apolono sprendimais.

R. Gavelio „Vilniaus pokeris“ buvo vertinimas nevienareikšmiškai

Ričardo Gavelio romanas „Vilniaus pokeris“ (1989) – turbūt vienas prieštaringiausiai vertinamų lietuvių literatūros kūrinių. Pastaraisiais metais pasirodantys jo vertimai užsienyje sulaukia palankių atsiliepimų. Tačiau Lietuvoje beveik nuo rašytojo debiuto jis buvo vertinimas nevienareikšmiškai.

Kritikai įvardijo lietuviams nebūdingą ir tarsi svetimą racionalumą, polinkį visą tekstą sukonstruoti, įžvelgė autentiškų išgyvenimų trūkumą. Pats R. Gavelis taip pat savo kūrybos su lietuvių prozos tradicija nesieja.

Viename interviu jis yra sakęs: „Kaip rašytoją, mane paradoksaliai veikė dviejų vienas kitam labai tolimų pasaulio kraštų literatūra. Vienu metu buvau smarkiai veikiamas Lotynų Amerikos literatūros pasaulinio bumo. Netgi buvau pramokęs ispaniškai, kad galėčiau originalo kalba paskaitinėti bent jau savo numylėtinių interviu ar straipsnių.

Julio Cortazaras ar Jorge Luisas Borgesas man atrodė esą beveik tobuli it kokie pusdieviai. Paskui dar beprotiškai įsimylėjau Jose Donoso ir Juaną Carlosą Onetti. Iš jų prisimokiau įvairiausių prozos technikos dalykų. O iš Cortazaro – dar ir ritmingos, džiazuojančios sakinio struktūros.

O paskui kaip liga persirgau airių genijais – Jamesu Joyce`u ir Samueliu Beckettu. Pirmasis man įrodė, kad požiūrių į pasaulį įvairovei literatūroje nėra ir negali būti ribų. Antrasis beveik tobulai atskleidė fundamentalų būties nykulį.“

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt