Veidai

2018.01.09 18:10

Ar žinote, kad „Monopolio“ autorinės teisės buvo neteisėtai monopolizuotos?

Aktyvi Amerikos visuomenės ir politikos veikėja bei menininkė Elizabeth Magie domėjosi ekonomika ir kritikavo nekilnojamojo turto monopolizmą. Norėdama pademonstruoti tokios sistemos trūkumus ir pristatyti visuomenei ekonomiškai naudingesnį turto apmokestinimo modelį, E. Magie sukūrė stalo žaidimą, atspindintį silpnuosius ekonominius monopolizmo bruožus.

Išradimą patentavo ir pavadino „Nuomininko žaidimu“. Čia žaidėjai, kaip ir šiandien, mainėsi netikrais pinigais ir turtine nuosavybe. Vėliau E. Magie pristatė ir patentavo dar kelias patobulintas šio stalo žaidimo versijas.

Praėjus 30 metų po „Monopolio“ sukūrimo, išradimo patentą vos už 500 dolerių nusipirko prekybininkas Charles`as Darrow. Jis teigė, kad „Monopolis“ yra jo  išradimas. Vėliau Ch. Darrow tapo pirmuoju pasaulyje stalo žaidimų kūrėju milijonieriumi.  Iki šių dienų Ch. Darrow pristatomas kaip tikrasis žaidimo kūrėjas.

Pirmieji aitvarai buvo naudojami karo lauke

Kinijoje VI a. vis dažniau popierinės, šilkinės ir bambukinės medžiagos buvo naudojamos daiktams gaminti, tuo metu padangėje pasirodė ir pirmieji aitvarai. Jie buvo naudojami kaip pavojaus ar pagalbos šauksmo signalas. Viduramžiais aitvarai pasitelkti norint išmatuoti atstumą, nustatyti vėjo kryptį ar palaikyti ryšį per karines operacijas, o didžiausi ir galingiausi aitvarai netgi galėjo gabenti žmones. Taigi aitvaras buvo svarbus įrankis karo lauke.

Pirmieji aitvarai paprastai buvo stačiakampio formos, dekoruoti mitologinių gyvūnų atvaizdais. Vėliau, norint išgauti garsą, prie jų buvo tvirtinamos stygos ar švilpukai.

Praėjusio amžiaus pirmasis dešimtmetis laikomas auksiniu aitvarų amžiumi – jie buvo pradėti naudoti mokslo tikslais meteorologijos, oreivystės, fotografijos srityse. Netrukus išrasti ir tobulesni, žmones nešantys ir jėgos aitvarai. Aitvarai pasitarnavo net ir broliams Wrightams, išradusiems lėktuvą. Būtent lėktuvo išradimas ir jo pritaikymas karo lauke lėmė tai, kad aitvaras iš svarbaus taktinio įrankio tapo tiesiog laisvalaikio žaidimu.

M. Ravelį siutino jo žinomiausias kūrinys

Prancūzų kompozitorių  Maurice`ą Ravelį siutino jo paties populiariausias kūrinys „Bolerò“, kurį kaip trumpą baletą jam užsakė Ida Rubinštein – garsi aktorė ir flamenko šokėja, mėgdavusi baruose šokti ant stalo kaitindama vyrų kraują.

M. Ravelis jai ir sukūrė „Bolerò“ 1928 m., panaudodamas ispaniško šokio bolèro ritmą ir dvi panašias temas, kas būdinga pilvo šokiui. Sykį bičiuliui kompozitorius guodėsi: „Aš sukūriau vienintelį šedevrą – „Bolerò“, tačiau jame nėra muzikos!!!“ Jį stebino ir piktino kūrinio sėkmė, nes įtarė, kad ritminga, seksuali kūrinio tėkmė yra tikroji nežmoniško populiarumo paslaptis.

Sykį M. Ravelio brolis pasakojo, kad eilinį kartą koncerte nuskambėjus „Bolerò“ ir pasigirdus kurtinantiems aplodismentams, viena pagyvenusi dama ėmė klykti „Šlamštas, šlamštas!“ M. Ravelis šyptelėjo ir pasakė: „Bent vienas žmogus suprato.“

O sužinojęs, kad šveicarų dirigentas Ernestas Amsermè dievina „Bolerò“, M. Ravelis burbtelėjo: „Negi jo toks prastas skonis?“ Jau tada kompozitorius suprato, kad „Bolerò“ populiarumas užtemdė daugelį jo reikšmingesnių kūrinių.