Garsioji Bonnie ir Clyde`o meilės ir nusikaltimų istorijos ekranizacija, ypač paskutinis filmo epizodas, iš pamatų sugriovė nerašytus kino tabu ir atvėrė duris tokiam kinui, kokį žiūrime šiandien, portale bbc.com straipsnį pradeda kino kritikas ir apžvalgininkas Luke`as Buckmasteris.
Vieną gražią vasaros dieną du nuo policijos besislapstantys plėšikai, meilužiai Bonnie ir Clyde`as, važiuoja atokiu provincijos keliu. Pora meiliai vienas kitam šypsosi ir burkuoja, valgydami didelę sultingą kriaušę. Pamatęs šalikelėje į bėdą patekusį vyrą, Clyde`as sustabdo automobilį, kad pasiūlytų jam pagalbą. Staiga iš pakelės medžių išlekia pulkas paukščių. Kas juos pabaidė?
Atsakymas paaiškėja netrukus: tai spąstai. Krūmuose pasislėpę policininkai tik ir laukia, kada galės atverti ugnį. Pasipila šūviai. Iš pasalos užklupti įsimylėjėliai patenka į kulkų lietų – plaikstosi ir tamposi varpomi kulkų tarsi skudurinės lėlės. Kulkos sminga į torsą, galūnes, veidą. Iš arti rodoma, kaip kulka praskrodžia vyro žandą, kita – ranką.
Pagaliau šūviai liaujasi. Vyras negyvas tįso ant žemės. Moters lavonas kadaruoja pusiau išvirtęs iš mašinos. Mašina, pasak L. Buckmasterio, atrodo kaip šveicariškas sūris ant ratų. Iš už krūmų pasirodo ginkluoti pareigūnai. Ekranas užtemsta. Pradeda eiti titrai.
Štai tokia 1967 m. sukurtos amerikiečių kriminalinės dramos „Bonnie ir Clyde`as“ („Bonnie and Clyde“) pabaiga – neregėta, šokiruojanti, sensacinga. Nusikaltėliai ne suimami, o sušaudomi – tai vienas įsimintiniausių ir garsiausių baigiamųjų epizodų per visą kino istoriją. Taip smarkiai ši filmo scena sukrečia dar ir dėl įstabaus jos personažus įkūnijančių aktorių – Faye Dunaway (Bonnie) ir Warreno Beatty (Clyde`as) fizinio grožio.
Padarė poveikį ne tik kinui, bet ir visai popkultūrai
Baigiamasis filmo epizodas prieštaringai vertintas anuomet, toks jis ir dabar. Pagal pirminį filmo režisieriaus Arthuro Penno užmanymą epizodas, kuriame Clyde`ui į galvą pataikiusi kulka ištaško dalį smegenų, yra aliuzija į prezidento Johno F. Kennedy nužudymą.
Filmas „Bonnie ir Clyde`as“ padarė labai didelį poveikį tiek kinui, tiek populiariajai kultūrai plačiąja prasme. Juo perrašytos smurto atvaizdavimo ekrane taisyklės ir atvertas kelias naujų, liberalesnių filmų klasifikavimo sistemų atsiradimui Amerikoje. Praėjus metams po filmo pasirodymo parengtos Amerikos kino kūrėjų asociacijos filmų reitingavimo gairės – jos galioja iki šiol.
Šis filmas neabejotinai turėjo įtakos ir daugeliui kitų režisierių darbų, įsitikinęs L. Buckmasteris. Pasak jo, vargu ar „Krikštatėvyje“ („The Godfather“) Sonny Corleone būtų taip dosniai apipiltas kulkomis, jei prieš tai švino nebūtų sočiai paragavę Bonnie ir Clyde`as. Panašiai ir su Tony Montana Briano De Palmos režisuotame filme „Žmogus su randu“ („Scarface“).
Filmofilia.com nuotr.
Užuominų apie garsiąją Bonnie ir Clyde`o istoriją apstu ir populiariojoje kultūroje. Antai muzikos pasaulyje juos savo dainose mini Jay Z ir Beyonce, Lulu Gainsbourgas ir Scarlett Johansson, Eminemas ir kiti. 2011 m. Brodvėjuje apie juos pastatytas miuziklas, 2013-aisiais – sukurtas dviejų dalių TV miniserialas. Bonnie ir Clyde`o istorijos tematika taip pat rašytos knygos, tapyti paveikslai, kurti kiti meno kūriniai. Žinoma, pripažįsta autorius, sunku pasakyti, ar tokio dėmesio ši istorija susilaukė būtent dėl filmo, ar dėl pačių herojų, įkvėpusių jį sukurti. Pažymėtina, rašo L. Buckmasteris, kad tikrasis nusikaltėlių Bonnie ir Clyde`o gyvenimas domino kino kūrėjus dar iki A. Penno: 1950 m. sukurtas juodojo kino žanrui priskiriamas filmas „Pamišę dėl ginklų“ („Gun Crazy“), 1958 m. – „Bonnie Parker istorija“ („The Bonnie Parker Story“), išgarsėjęs įsimintina amerikiečių dainininkės, šokėjos ir aktorės Dorothy Provine vaidyba. Vis dėlto A. Penno „Bonnie ir Clyde`as“ neturi sau lygių.
Kodėl nusikaltėlių mirtis trikdo žiūrovą?
Iki šiol netyla kalbos apie tai, kokia yra rizikingiausių filmo „Bonnie ir Clyde`as“ epizodų, ypač – kvapą gniaužiančių baigiamųjų kadrų, reikšmė kinui. Tačiau, pasak apžvalgininko, dėmesį dera atkreipti ne tik į revoliucingas smurto scenas.
Iš pradžių didelio žiūrovų susidomėjimo filmas nesulaukė – tik po entuziastingo sutikimo Anglijoje nuspręsta jį perleisti. Kaip savo 1998 m. išleistoje knygoje „Nerūpestingi keliauninkai, įsiutę buliai“ („Easy Riders, Raging Bulls“) rašė Peteris Biskindas: „Jis tapo hitu, daugiau nei hitu, – reiškiniu“. Netrukus „Bonnie ir Clyde`as“ tapo reiškiniu ir Amerikoje.
„Bonnie ir Clyde`o“ atsiradimui didelės įtakos turėjo tokie prancūzų kino meistrai kaip Francois Truffaut ir Jeanas-Lucas Godardas. Kino mėgėjams tai buvo tarsi ženklas, kad ateina nauja, europietiškos pasaulėžiūros įkvėpta amerikietiškų filmų era, persmelkta būtent tam laikmečiui būdingomis – dažnai ciniškomis – emocijomis. Šią srovę žiniasklaida pamėgo vadinti „Naujuoju Holivudu“.
Tokios emocijos atsiskleidžia, pavyzdžiui, su bankais susijusiuose filmo epizoduose. Veiksmas vyksta Didžiosios depresijos metais, Amerikos ekonomiką ištikus giliam nuosmukiui. Tuo metu šalyje įstatymai dar kažkiek gerbiami, bankai – nebe. Viename filmo epizodų Bonnie ir Clyde`as užmezga ryšį su žmogumi, kuris nebeturi namų, nes jo namas – atimtas. Bonnie sako, kad jai labai nuoširdžiai gaila.
Filmexperience.net nuotr.
Filmo scenaristai nepanoro pagrindinių herojų vaizduoti kaip visiškai su žmogiškumu nieko bendra neturinčių šaltakraujų piktadarių. Būtent tai iš dalies lėmė, kodėl filmo pabaiga sukelia tokius dvejopus jausmus: atrodo, kad pareigūnai ne nukauna nusikaltėlius, o nužudo jei ne išskirtinius, tai bent jau niekuo iš kitų neišsiskiriančius žmones. Keliose filmo scenose Bonnie ir Clyde`as atrodo tokie sumišę ir tokie užspeisti, kad kažin ar kam kiltų mintis linkėti jiems bloga.
Pagrindinis filmo kūrėjas – režisierius
Neįprasta filmo seksualinė energija ir politinė potekstė taip pat buvo tie aspektai, dėl kurių filmo vertintojų nuomonės išsiskyrė. Užuominų, pasak L. Buckmasterio, pakanka nuo pat pradžių: netrukus po to, kai pirmąkart susitinka su Clyde`u, Bonnie jau gašliai palei lūpas brauko kokakolos butelio kakleliu, o dar po akimirkos švelniai į ranką paima Clyde`o revolverį, kuris neatsitiktinai pozicionuojamas tarpukojo fone. Pirminėje scenarijaus versijoje buvo net ménage à trois scena, tačiau vėliau nuspręsta jos atsisakyti.
Joks kitas Arthuro Penno režisuotas filmas nesulaukė tokio populiarumo kaip „Bonnie ir Clyde`as“. Tačiau vos šiuo vienu kultiniu tapusiu kūriniu jis reikšmingai prisidėjo prie kultūros, kurioje JAV kino kūrėjai įgijo galimybę tapti pasaulinio garso įžymybėmis, kūrimo. Iškilus Naujojo Holivudo judėjimui, dėmesys pagaliau buvo atkreiptas į tikruosius filmų autorius. Pagrindiniu filmo kūrėju pradėtas laikyti jo režisierius; iki tol visos kūrybinės galios priklausė kino studijų prodiuseriams.
Aukciono nuotrauka, kurioje – ginklai, rasti šalia liūdnai pagarsėjusių Bonnie Parker ir Clyde`o Barrow, Reuters/Scanpix nuotr.
Kai devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ekranuose pasirodė tokios didžiulio biudžeto šiuolaikinio kino legendos kaip „Nasrai“ („Jaws“) ir „Žvaigždžių karai“ („Star Wars“), galias pastarieji susigrąžino, tačiau iki tol Naujasis Holivudas spėjo išgarsinti daugybę talentingų režisierių, tarp kurių – vieni sėkmingiausių ir įtakingiausių šiuolaikinio kino kūrėjų: Martinas Scorsese, Stanley Kubrickas, Francis Fordas Coppola, Robertas Altmanas, Stevenas Spielbergas, George`as Lucasas ir Brianas De Palma. Visi jie – ir dar daugybė kitų – turi už ką padėkoti „Bonnie ir Clyde`ui“.
