Veidai

2017.07.20 12:20

Nerimi plaukiojančio vikingų laivo savininkas: lietuvių kultūrinis palikimas – panašus į vikingų

Akylesni vilniečiai jau galėjo pastebėti kelias savaites Nerimi plaukiojantį vikingų laivą. Kokia jo atsiradimo istorija ir kas bendro tarp šių jūros klajoklių ir lietuvių? 

Kodėl vikingai? Atsakymas į pastarąjį klausimą, anot beveik metus Lietuvoje gyvenančio ir čia edukacines ekskursijas organizuojančio vokiečio Kevino, paprastas – todėl, kad nesame vikingai. Jis pasakoja, kad 11-tojo amžiaus vikingų vaizdinys kilęs iš skandinavų šalių piratų ar plėšikų, romantizuotų 18-tajame amžiuje.

„Visa magija slypi pačiame žodyje „vikingas“. Išvertus iš senųjų skandinavų kalbų, jis reiškia žmogų, kuris keliauja plaukdamas ir irkluodamas. Taigi, ankščiau vikingai buvo prilyginami piratams, šnekant plačiau – prekybininkams, keliaujantiems po Šiaurės ir Baltijos jūras, tad jie nebūtinai skandinavai. Jokiu būdu nereiškia, kad vokietis negalėjo būti vikingas. Europa bijojo vikingų iš šiaurės, o vikingai bijojo kryžiuočių iš rytų. Rašytiniuose šaltiniuose randama danų malda „O dievai, apsaugokit mus nuo kuršių“. Kuršiai patys atsidurdavo Skandinavijoje. Taigi, ryšys gali būti artimesnis, nei žmonės įsivaizduoja – jūsų šalyje taip pat buvo vikingų“, – pasakoja laivo savininkas Kevinas-Chrisas Grundelis.

Pasak Kevino, Lietuvos istorija dažnai pradedama pasakoti nuo Gedimino ar Vytauto laikų, tačiau viskas, kas vyko prieš tai – ne mažiau įdomu. Daug besidomintis etnologija pašnekovas sako, kad lietuvių kultūrinis palikimas yra daug panašesnis į vikingų, nei dažnas susimąsto.

Daugiau – Audros Avižiūtės reportaže.