Veidai

2021.12.08 07:30

Namus Zita Kelmickaitė šiemet puoš ypatingais, specialiai jai pagamintais kalėdiniais žaisliukais

Eimantė Juršėnaitė, LRT.lt2021.12.08 07:30

Eglutę televizijos laidų vedėja, muzikologė Zita Kelmickaitė su džiaugsmu puošdavo tik vaikystėje, studijų metais puošdavo eglės šaką, o dabar, sako, namuose užtenka ir vieno kalėdinio akcento. „Eidama pasigroži papuoštu miestu – štai tau ir Kalėdos“, – portalui LRT.lt tvirtina ji. Tiesa, šiemet gavusi ypatingą dovaną, jau galvoja, kur namuose įkurdins keturis specialiai jai pagamintus eglės žaisliukus.

Švenčių belaukiant portalas LRT.lt pradeda tekstų ciklą „Mano eglutė“ apie iš televizijos ekranų puikiai pažįstamų veidų šventes, namų puošybą ir Kalėdų dvasią į namus atnešančias žaliaskares.

Z. Kelmickaitė sako, kad Kūčios jai – pati gražiausia ir stebuklingiausia metų šventė. „Nieko nėra atviresnio, subtilesnio ir paslaptingesnio – visa šeima bendrai ruošia maistą, o namai prisipildo gardžiausių patiekalų aromatų, vėliau visi kartu susėda prie stalo, nukrauto dvylika valgių.

Tas buvimas su artimiausiais pats nuostabiausias. Ir Kalėdos man ypatinga šventė – kai jau pasibaigus pasninkui galima prikirsti visokių skanėstų: keptos žąsies ar anties su kopūstais, su obuoliais, skaniausios šaltienos, kugelio su kiaulės koja...“ – vardija ji.

Šventės laukimas prikelia ir seniausius vaikystės prisiminimus. Pavyzdžiui, apie ypatingą voką, kurį Z. Kelmickaitės mama parnešdavo ir padėdavo bufete, o Kūčių naktį iš jo traukdavo kalėdaičius, apie spanguolių kisielių, apie bendras vakarienes ar namų puošmenas.

„Eglutes su džiaugsmu puošdavau tik vaikystėje, – šypsosi pašnekovė. – Eglę puošdavome mandarinais, puikiai ant žaliaskarės atrodančiais rojaus obuoliukais ar nedideliais geltonais obuoliais. Kabindavome saldainius, o juos paslapčia su broliu suvalgydavome ir prikišdavome į popierėlį ko nors, kad mama nepastebėtų. Taigi mama tikrindavo, kad iki švenčių visų saldainių nesuvalgytume.“

Žėrėdavo ant žaliaskarės ir vienas kitas gražuolis žaisliukas. Tiesa, Z. Kelmickaitei labiausiai įsiminė eilės, kurios nusidriekdavo prie parduotuvių, prekiaujančių vokiškomis dekoracijomis. „Tie sovietiniai burbulai, kankorėžiai jau buvo pabodę, o ir meškos atrodė nebemadingos.

Dabar pagalvoju, kad gražios tos meškos, bet anksčiau norėjosi ko nors kito. Vokiški žaisliukai buvo tokie gražūs, tokie trapūs, kad nesibodėdavome ir ilgiausių eilių atstovėti“, – prisimena pašnekovė.

Tiesa, eglutes su džiaugsmu ji puošdavo tik vaikystėje, studijų metais puošdavo tik eglės šaką. „Pagalvodavau, o kas gi tą didelę eglę papuoš ir nupuoš. Patingėdavau, taigi pakabindavau kelis užsilikusius žaisliukus.

O dabar pagalvoju – visas miestas pasipuošęs, apsidairai eidama gatve – štai tau ir Kalėdos su Naujaisiais. Taigi dabar namuose užtenka ir kokio nors šventinio akcento. Žvakių nemėgstu, ypač tų kvepiančių, bet labai gražūs bumbulai. Tokius kelis ant lėkštės ar padėklo padedi ir jau gražu“, – svarsto Z. Kelmickaitė.

Šiemet minėdama 70-ąjį gimtadienį ji gavo keturis rankų darbo burbulus. Juos specialiai sukūrė ir pagamino tautodailininkė Janina Vasiliauskienė. „Vienas barokinis, kitas siuvinėtas kryželiu, ant trečio tigras puikuojasi“, – atsidžiaugti gauta dovana negali Z. Kelmickaitė, planuojanti per šventes juos pasidėti matomiausioje namų vietoje.

Pasigrožėkite nuotraukų galerija.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt