Veidai

2021.12.01 08:25

Juodąją galios ir žinomumo pusę priėmęs ir patyręs Andrius Tapinas: tikiuosi, tai – jau praeityje

LRT TELEVIZIJOS laida „Išpažinimai“, LRT.lt2021.12.01 08:25

„Reikia suvokti, kad ta juodoji pusė yra ir tu gali minimizuoti jos poveikį negalvodamas, kad esi protingiausias ir geriausias iš visų“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Išpažinimai“ taria žurnalistas Andrius Tapinas, kalbėdamas apie galią, kurią suteikia tam tikri įrankiai. Jis neneigia: atsidūrus galios pozicijoje yra nutikę nemalonių dalykų, po kurių teko ir atsiprašinėti, tad pasimokė, kad visada teisus nebus.

A. Tapiną kalbina LRT TELEVIZIJOS laidos „Išpažinimai“ vedėjas Donatas Puslys.

– Kas jums yra laisvė?

– Tiek sau, tiek ypač bendraudamas su jaunesniais žmonėmis per paskaitas aš kalbu apie tai, kas yra sėkmė. Tai yra labai tiesiogiai susiję. Mes diskutuojame, kas tai yra. Vienam tai – pinigai, labai daug pinigų, verslas, sveikata, dar kažkas. O aš akcentuoju būtent laisvę daryti, ką nori. Atrodytų, kad tai skamba labai paprastai, primityviai, nes kaip kitaip gali būti. Bet jei pažvelgtume giliau, tai ir yra tikroji sėkmė, nes daugelis mūsų negali daryti tai, ko jie nori.

Yra per daug socialinių varžtų ir, jei tu į save investuoji nepakankamai, tu tos laisvės neturi. Tu esi suvaržytas, nors gal pats to ir nejauti, nematai. Kartais banko paskola tavo gyvenime gali būti didesnis suvaržymas nei šeši mėnesiai kalėjime, jei nepaskaičiavai ir nepadarei teisingų sprendimų. Tad aš sakyčiau, kad laisvė man yra sėkmės simbolis, reiškiantis galimybę daryti tai, ką nori.

Manau, kad daug kas to siekiame. Jei imtume pasenusią laike, bet moraliai nepasenusią Maslow piramidę, kurią dažnai tiuninguojame, pavyzdžiui, apačioje atsiranda bevielis ryšys, bet viršūnėje vis tiek yra saviraiška ir sugebėjimas būti savo gyvenimo režisieriumi. Stengiamės tą pasiekti ir tam reikia daug pastangų. Aš manau, kad einu ta kryptimi, tačiau dar liko daug kelio.

Andrius Tapinas apie laisvę: kartais banko paskola gali būti didesnis suvaržymas nei keli mėnesiai kalėjime

– Kiek jums buvo metų, kai vertėte „Žiedų valdovą“?

– Pradėjau 15-os, pirmą dalį baigiau 16-os, antrą – 17-os, trečią – 18-os. Iki pilnametystės, kai jau galėjau legaliai daryti kažką kita, jau buvo išvertęs tris dalis.

– Skaitydamas galvojau, kad nėra tokių skirtingų personažų nei Andrius Tapinas ir hobitai. Hobitai yra ramūs, sėslūs, už viską labiausiai mėgsta rutiną. Ar jūs tas Bilbas Beginsas, kuris yra kiek kitoks hobitas?

– Turbūt taip. Bilbo drąsa žengti į kelią, kuris labai gražiai aprašytas „Hobite“, man apskritai yra viena labiausiai imponuojančių scenų toje lengvojoje literatūroje. Profesorius Tolkienas turbūt idealiai parodė, kaip bet kuriame žmoguje, kiekviename hobite, labiausiai apsamanojusioje visuomenėje kažkas, šiuo atveju Gendalfas, pažadina tą nuotykių troškimą, norą keistis. Labai įdomi buvo pabaiga, kai jis jau grįžta namo nugalėjęs slibiną po Penkių armijų mūšio, visko matęs, visiškai kitoks, o štai nepasikeitę kiti hobitai bando aukcione išparduoti visus jo namus.

Tas personažas man yra vienas mėgstamiausių. Jis ir jaunimo mentorius, to paties Frodo ir man tai rezonavo, nors dabar veikiausiai rezonuoja dar labiau. Tuomet kaip paaugliui buvo to kelio pasirinkimas, kai nežinai, kas bus, o tai yra labai pavojingas pasirinkimas, kaip Bilbas ir sakydavo, kad tai yra labai pavojingas dalykas išeiti į kelią, nes nežinai, kur jis nusuks. Juk kai paaugliui 15-a ar 17-a, jis mato kelią, tačiau nežino, kur jis nusuks, visa tai lydi ir stresas, ir virpulys, ir noras. Ir prabėgus beveik 30 metų aš vis dar jaučiu tą virpulį, matau kelią ir nežinau, kur jis nuves. Ir tai ir yra laisvės suvokimas.

Man labai gaila žmonių, kurie sako, kad priekyje jie jau nebemato kažko labai dramatiško, jau manosi susitvarkę gyvenimą ir nori pagyventi ramiai. Gerai, jei jiems taip, bet man tai būtų tragedija pagyventi ramiai.

Gavęs tam tikrą įrankį tu gali pradėti juo piktnaudžiauti ir tas įrankis gali tave suėsti. <...> Reikia suprasti, kad visąlaik nebūsi teisus, kad tavo nuomonė gali būti paremta klaidingais faktais. Ir man taip yra buvę, ir atsiprašinėti yra tekę.

– „Žiedų valdovo“ kontekste prisimenu ir Smygolą, kuris taip trokšta žiedo, taip siekia galios, kad visa tai galiausiai sunaikina jo paties asmenybę. Kaip išvengti tų pavojų, gundymų galia, kurią gali panaudoti tiek geram, tiek blogam?

– Žiedo momentas čia yra stiprus. Gavęs tam tikrą įrankį tu gali pradėti juo piktnaudžiauti ir tas įrankis gali tave suėsti. Gal ne taip smarkiai kaip Golumą, bet vis tik vidų gali apkramtyti labai smarkiai. Kartais kai kurie žmonės jau ir gyvena tą alternatyvų gyvenimą, nori rodyti jį tik tomis rožinėmis spalvomis. Taip nebūna ir tai yra tik iliuzija. Ir klaidų neišvengsi, ir nesąmonių neišvengsi, ir gali tekti atsiprašinėti. Tą reikia suprasti, kad tu visąlaik nebūsi teisus, kad tavo nuomonė gali būti paremta klaidingais faktais. Ir man taip yra buvę, ir atsiprašinėti yra tekę, ir tokių nemalonių situacijų yra buvę.

Kartais galbūt piktnaudžiauji tuo, tačiau kol supranti šį pavojų, tol tu dar esi ant žemės. Tikrai žinau, kad yra žmonių, kurie atitrūkę nuo žemės ir manosi, kad viską gali. Keletas tokių klaidų, keletas tokių bausmių ir, kuo esi žinomesnis, tuo skaudžiau gausi atgal už padarytas nesąmones. Su tuo reikia susitaikyti.

Esu matęs nemažai ir tokių, kurie turi gausybę sekėjų, kurie jaučiasi socialinių tinklų liūtais, tačiau gavę atgal ima raudoti, kaip jų nemyli, skriaudžia, persekioja, kaip jie nebeturi asmeninio gyvenimo. Aš sakau: gi jūs patys tą kūrėte, patys to norėjote ir žaidėte pagal tokias taisykles, kad turėtumėte gerą gyvenimą, geras pajamas. Kaip ir visur yra dvi pusės – in ir jang, juoda ir balta. Jei jūs negalite priimti juodosios pusės, tai esate vaikai blogąja to žodžio prasme, infantilai. Reikia suvokti, kad ta juodoji pusė yra ir tu gali minimizuoti jos poveikį stovėdamas ant žemės, negalvodamas, kad esi protingiausias ir geriausias iš visų. Man yra buvę tokių momentų ir, ačiū Dievui, tikiuosi, jie jau praeityje.

– Trumpa viktorina be pralaimėjimų ir netgi be neteisingų atsakymų.

– Tai lengviau negu „Auksiniame prote“.

– Galimi tik du atsakymai – taip arba ne. Na, ir dar galite pakomentuoti kodėl, kaip tame žaidime „Kas ir kodėl“, kur niekada neišgirsi klausimo kodėl. Ar Dievas yra?

– Taip, bet tai ne bičas balta barzda, gyvenantis ant debesies. Aš vis dėlto tikiu, kad yra ta didelė jėga, kurią gal mūsų protai bando suformuoti į kažkokį pavidalą. Aš esu iš tų, kurie neformuoja, bet tiki, kad yra tokia jėga.

– Ar labiau pritartumėte teiginiui, kad Dievas sukūrė žmogų ar kad žmogus susikūrė Dievą?

– Gal žmogus susikūrė Dievą. Gal ne Dievą, o dievukus. Palikime tą jėgą, žiūrinčią į mus, gale. Nežinau, ar ji turi akis, tačiau veikiausiai būtų ironiškai prisimerkusi šiais laikais. O mes kuriame tuos stiklinius dievukus, kurie kartais sudūžta, tada susikuriame dar naujų.

– Lietuvos šiandieninis scenarijus – utopinis ar distopinis?

– Utopinis, nes manau, kad nepaisant viso to, ką dabar išgyvename, mes gyvename geriausią periodą mūsų valstybės istorijoje tiek dėl mokslo pasiekimų, tiek dėl mūsų laisvės, tiek dėl mūsų alkanumo daug ką pasiekti. Aš manau, kad esame labiau pakeliui link pozityvios utopinės valstybės, nes manau, kad situacija tik gerės. Dar 5–10 metų – ir prisijungs nauja karta su visai kitokiu mąstymu, be dvasinio kalėjimo prieskonio, kurį turėjo vyresnioji karta ir mes dar kažkiek turime.

Man bus labai įdomu pamatyti, ką jie nuveiks, ar jiems reikės mūsų pagalbos, nes, pavyzdžiui, mano santykis su vyresne karta darbuose yra sudėtingas. Ar mano kartos ir jaunesnės kartos santykis bus kažkiek tvaresnis?

Kai manęs klausia, koks mano gyvenimo tikslas, atsakau, kad tai nesąmoningas klausimas, nes kas tai yra gyvenimo tikslas – tu jį pasieki ir ką tada daryti? Jei susigalvosi naują, vadinasi, esi apgavikas.

– Yra toks posakis: belsk ir bus atidaryta. Tačiau daugelis pabeldžia ir, jei iš pirmo karto neatidaro, eina kitur. Kaip yra jūsų gyvenime? Gal kaip tik norisi vis įnirtingiau belsti tam, kad pagaliau prisibelstumėte?

– Be abejo. Azartas, gerasis azartas, yra varomoji jėga. Be jo tu nieko nepadarysi. Yra N būdų pro tas duris įeiti. Kai kas beldžia, bet net nepasižiūri, kad jos yra atidarytos ir tereikia stumtelti pečiu. O gal reikia įsibėgėti ir trenkti galva. Kartais galvos trankymas irgi padeda – arba durys atsidaro, arba galva atvėsta. Neįsivaizduoju, kad be azarto būtų galima sukurti kažką naujo, turėti kažkokį grandiozinį tikslą, kurio gal ir nepasieksi, bet azartas yra vien pabandyti.

Kiekvienas veikiausiai turėtume turėti savo Everestą, bet tokį, į kurį labai sunku įkopti. Kai manęs klausia, koks mano gyvenimo tikslas, atsakau, kad tai nesąmoningas klausimas, nes kas tai yra gyvenimo tikslas – tu jį pasieki ir ką tada daryti? Jei susigalvosi naują, vadinasi, esi apgavikas, nes tas pirmasis nebuvo tavo gyvenimo tikslas. Tad aš vengiu kalbėti apie gyvenimo tikslą, bet noriu turėti tuos kelis everestus savo gyvenime, į kuriuos gal ir neįkopsiu, bet labai smagu juos matyti dunksančius priekyje.

Yra labai konkretūs dalykai, kurie sukasi mano galvoje. Labai noriu parašyti bestselerį, kuris išpopuliarėtų ne tik Lietuvoje. Žanrai man taip pat daugmaž aiškūs. Tai turėtų būti man artimas žanras. Tai yra beveik neįmanoma padaryti. Aš domėjausi, kaip yra kuriami kad ir to paties fantasy stiliaus bestseleriai, kodėl išpopuliarėja Martinas ar Sandersonas. Lietuviui ar bet kam iš mažos ne anglosaksų valstybės turi nutikti kažkas unikalaus, kad tai pavyktų.

– O kokie kiti everestai dar dunkso priešakyje?

– Everestas būtų tapti pasaulio čempionu vienoje tokioje sporto šakoje, kurioje tai gali padaryti net ir sulaukęs didelio amžiaus. Tai yra sportinis pokeris. Bet tai yra tie everestai, kurie tokie tolimi, kad netrukdo gyventi.

Yra žemesnių kalvelių ir kalnų, į kuriuos aš žinau, kad įkopsiu, pasieksiu ką užsibrėžęs per artimiausius metus. O už jų lai dunkso tie everestai, nes man patinka žiūrėti į savo gyvenimo kalnus ir žinoti, kad jie ten yra. Jei būtų tik lyguma, nebūtų ir azarto.

Plačiau – lapkričio 28 d. laidos „Išpažinimai“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Andrius Tapinas apie laisvę: kartais banko paskola gali būti didesnis suvaržymas nei keli mėnesiai kalėjime
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt