Veidai

2021.11.19 07:33

65-ąjį gimtadienį pasitikęs Alfredas Bumblauskas prisipažino, kurios moters bijo labiausiai

„Svečiuose pas Editą“, LRT.lt2021.11.19 07:33

Visos žemaitės vyrus laiko po padu, LRT.lt pokalbių laidoje „Svečiuose pas Editą“ tikina profesorius Alfredas Bumblauskas. Sako, dabar mama jį bara tik baksnodama lazdele, bet 65-metį lapkričio 18-ąją atšventęs istorikas jos bijo iki pat šiol. O kaip yra su savais vaikais? „Esu meilės įsikūnijimas“, – į ūsą šypsosi pašnekovas ir pasakoja apie dar vieną šeimos narę, su kuria gyvena, – katę Mortą Bumblauskaitę.

Drąsiai galima sakyti, kad A. Bumblauskas – žinomiausias istorikas Lietuvoje. Vedėja Edita Mildažytė sako, kad laidos komanda džiaugiasi galėdama pasveikinti profesorių, kuris vakar šventė 65-ąjį gimtadienį. Tai – žmogus, tikrąją šių žodžių prasme kuriantis Lietuvos istoriją.

„Pavydėtinas istoriko pažinimo noras, kaip ir gebėjimas dalytis žiniomis. Alfredo drąsa kvestionuoti pripažintas istorines tiesas nepalieka abejingų. Nei vienas kitas istorikas nebuvo tiek sykių kalbintas televizijoje, portaluose ir cituotas visuose žiniasklaidos šaltiniuose. Negana to, profesorius ir pats yra televizijos laidų vedėjas, šviečia žiūrovus klausimais, kuriais, jei ne jis, veikiausiai nemokėtume nei tinkamai pasidomėti.

Labiausiai cituojamas pasisakymų apie istoriją bei politiką autorius, „Nacionalinių ekspedicijų“ vadovas, leidinio „Lietuvos istorijos studijos“ vyriausiasis redaktorius. Nedaug kas žino, kad seniau jis vaidino ir scenoje. Meniška gyslelė bėgant metams tikriausiai niekur nedingo“, – taip savo pašnekovą pristato E. Mildažytė.

Svečiuose pas Editą. Istorijos artistu save vadinantis Alfredas Bumblauskas: vienintelė moteris, kurios bijau – mama

– Kodėl jūsų katė Morta?

– Dėl to, kad ne Birutė.

– O kodėl išsigandote duoti vardą Birutė?

– Viena draugė sakė: tu ką, tau Biručių draugių neužtenka? Aš turiu tokių draugių Biručių, kurių geriau neturėti. Dėl to pavadinau Morta. Pase užrašyta „Morta Bumblauskaitė“. Man patinka.

– Alfredai, bet tu turi vaikų?

– Turiu, va ką tik sūnus atsiuntė tekstą, kurį bandysime suredaguoti, bus bendraautorinis tekstas. Jis yra istorikas.

– O tiesa, kad tu savo vaikui Mangirdui esi labai vriednas?

– Aš? Aš esu meilės įsikūnijimas.

– O aš nesu girdėjusi: Mangirdai, greitai!..

– Nėra taip buvę. Aš sakau: Mangirdėli, gal gali, gal nori...

– O tiesa, kad Bumblauskas bijo mamos?

– Na, dabar gal jau nebebijau. Bet vis tiek bijau. Visos žemaitės yra patriarchato įsikūnijimas – užsiima vyrų valdžia. Visi vyrai po padu, visi garažuose, batų taisyklose... Tėvas būdavo savo batų taisykloje.

Dabar pagrindinis klausimas – ne moterų emancipacija, o vyrų emancipacija. Technologijos tam padeda.

– Gerai „gaudavo malkų“?

– Mama visą laiką taip aiškindavo apie gyvenimą, kad tėvui, matyt, nusibosdavo.

– O tu gaudavai lupti?

– Na, kaipgi.

– O dabar gauni?

– Dabar – taip su lazda. Bet taip su humoru. Jau iš principo nebesipykstame. Jau ji kažkaip ir šypsosi, ir net kikena.

Dar turiu dukrą, kuri gyvena Liuksemburge, dirba tokioje amerikiečių įmonėje, net nesuprantu, ką ji ten daro, – vidinė komunikacija. Visai nuėjo nežinau kur, bet reikia didžiuotis. O aš užaugau su seserimi Rasa, kuri dirba Klaipėdoje.

– Ar žinai, kaip Rasa sako apie tave? „Ons yr dorns kap untruoks.“

– Gal ne dorns – naivus. Bet man atrodo, kad ne. Atrodo, esu racionalus, viską sumanau teisingai. O paaiškėja – Š.

– Tu man pasakyk, kodėl taip stengeisi išvengti moterų buvimo arba valdžios savo gyvenime? Net šaltieną išmokai išsivirti.

– Iš kur tai, kad aš moterų vengiu? Aš tik motinos bijau.

– Ir visų kitų gi neprisileidi.

– Prisileidžiu, prisileidžiu. Motinos privengiu visą laiką, net bijau, bet gal tik vienintelės. To netaikau visoms moterims – ne, ne.

Be šito dar kaip nors išgyvenčiau, kad nemoku kažko pasigaminti, bet man didžiausias išsivadavimas iš moterų vergijos buvo skalbinių džiovyklė. Jei nutaikai, kad gerai supurtytų, nereikia ir lyginti. Pum, pum – ir ant pakabos.

Ir viskas – moterų vergijai pabaiga. Dabar pagrindinis klausimas – ne moterų emancipacija, o vyrų emancipacija. Technologijos tam padeda.

Moterims metai eina į naudą. Labai žaviuosi tomis, kurios yra gražiai senstančios.

– O jeigu dabar tavo gyvenime atsirastų kokia dama, kiek jai turėtų būti metų, kad ji tave sudomintų?

– Žinau, kad moterims metai eina į naudą. Labai žaviuosi tomis, kurios yra gražiai senstančios. Helen Mirren, Anni-Frid Lyngstad – nuostabios moterys, o joms dabar apie 70-imt.

– O kodėl tu – lenkų šnipas?

– Dėl to, kad žmona lenkė. Telšių lenkė.

– Tai kad tu neturi žmonos.

– Na, dabar neturiu.

– Bet seniai jau neturi.

– Jau gal 30 metų.

– O teisybė, kad geriausias draugas žmoną paviliojo?

– Ai, apie moteris reikia tik gerai. O kodėl lenkų šnipas – vienas toks taip sugalvojo. Aš net nežinojau, kad mano žmona lenkė. O vienas komentatorius... Žinai, kaip atsiranda visokiausių pusgalvių. Tai ne aš taip sugalvojau – mane taip įvardijo, visaip kitaip apšnekėjo, nes turiu tris lenkų ordinus.

– O kodėl turi?

– Dėl to, kad esu Lenkijos valstybės pripažintas įtakos agentas. Bet ne šnipas.

– Kodėl tu pripažintas įtakos agentas?

– Nes gavau tris ordinus.

– Bet dabar tikrai klausiu: kodėl tu esi toks prolenkiškas? Atsimeni, klausdavau tavęs, kai buvau maža mergaitė, ir tu man atsakydavai labai aiškiai.

– O kaip aš atsakydavau? Dabar atsakyčiau kitaip.

– Arba su lenkais, arba su rusais, tai lenkai – geresni.

– Puikiai, galėčiau tą pakartoti, bet dabar sakau dar paprasčiau. Yra istorinės ir geografinės žinios. Per kur nuvažiuoti pas popiežių ir imperatorių, šiais laikais – į Strasbūrą, Briuselį? Per Lenkiją. Kito kelio nėra. Jeigu lietuvis mąsto kaip nors kitaip, sakau: iš istorijos – 2. Ir iš geografijos. Tada dar sakau: šiaip atrodo žmogus su galva, bet pasukit į šoną – na, pusgalvis.

A. Bumblauskas yra daug laiko praleidęs E. Mildažytės sodyboje. Kartu jiedu apėjo vietas, kuriose profesorius gyveno, vasarojo ir rašė knygas. Žiūrėkite lapkričio 18 d. laidos „Svečiuose pas Editą“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Svečiuose pas Editą. Istorijos artistu save vadinantis Alfredas Bumblauskas: vienintelė moteris, kurios bijau – mama
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt