Veidai

2021.10.19 17:22

Daiva Žeimytė-Bilienė pasibaisėjo rasistine kaimynės replika, skirta Eskedar: atsisakė užeiti į svečius dėl „negrų“

Viktorija Lideikytė, LRT.lt2021.10.19 17:22

„Paprašyta užeiti į svečius kaimynė, tuo metu pas mane svečiuojantis Eskedar Maštavičienei su vaikais, atsako: „Ne, pas jus dabar neisiu, pas jus negrai“. Lietuva, 21 amžius, Vilnius. Kur toliau?“ – feisbuke klausia žurnalistė Daiva Žeimytė-Bilienė. Ji įsitikinusi: šiuo metu ksenofobija Lietuvoje išaugusi iki neregėtų aukštumų. Tiesa, pati Eskedar sako šių žodžių asmeniškai nepriėmusi.

Feisbuko įrašu su portalo LRT.lt skaitytojais pasidalyti sutikusi ir portalo LRT.lt kalbinta žurnalistė D. Žeimytė-Bilienė sako mananti, kad šis pavyzdys iš jos kasdienybės – dabartinės migrantų krizės atspindys.

„Mano supratimu, ksenofobija yra išaugusi iki neregėtų aukštumų. Mes, turbūt, dar neturėjome tokios didelės neapykantos kitataučiams ar kitos rasės žmonėms, negu turime dabar.

Mes 30 metų gyvename, kaip patys deklaruojame, Vakaruose, arba bent jau norėtume sakyti, kad kitokioje šalyje. Ir kai žmonės sako, kad gal žmogus didžiąją dalį gyvenimo matęs tą sovietinį gyvenimą, tai čia nėra pasiteisinimas.

Mes 30, ne 3 metus gyvename visiškai kitokiomis aplinkybėmis, matome kur kas daugiau pasaulio ir galime, jei tik norime, ieškoti ir rasti labai daug informacijos, gyvai pamatyti kitas šalis, apie jas sužinoti iš įvairiausių informacinių šaltinių. Man tai nėra pasiteisinimas, kad žmogus yra, galbūt, sovietinio užsilikusio mentaliteto.

Mano supratimu, mes esame labai liūdnoje situacijoje. Man atrodo, kad tie dabartiniai 4 tūkst. migrantų buvo tas lakmuso popierėlis, kuris atskleidė mūsų tolerancijos ribas ir parodė, kiek mes esame atviri pasauliui, kiek esame pasiruošę priimti kitokį žmogų.

Ir net ne ta tiesiogine prasme priimti – apskritai (leisti) tokiam žmogui egzistuoti. Man atrodo, visa šita situacija tik parodė mūsų tikrąjį veidą. Kad ir kaip nesinori taip kalbėti, bet man labai liūdna ir gaila“, – komentavo D. Žeimytė-Bilienė.

Ji pridūrė, kad leidus bičiulei Eskerad Tilahun, susidūrimą su kaimyne aprašė norėdama atkreipti dėmesį ir iškelti klausimą, kur eina Lietuva. Anot D. Žeimytės-Bilienės, meilę šaliai, kurioje gyvena, savo darbais nuolat demonstruojanti E. Tilahun galėtų būti pavyzdžiu ir patiems lietuviams.

„Kadangi Eskedar yra man labai artimas ir brangus žmogus, man yra labai skaudu, kai tokie dalykai vyksta. Ji jau 14 metų gyvena, kuria Lietuvoje, moka mokesčius Lietuvoje, vaikus čia augina ir myli mūsų šalį beprotiškai.

Jai pačiai labai skauda dėl to, kas vyksta dabar su migrantais. Beje, tarp tų žmonių yra labai daug jos tėvynainių, atvykusių iš Etiopijos, Eritrėjos. Eskedar iš tikrųjų yra beprotiškai pilietiškas žmogus ir to pilietiškumo, turbūt, mums visiems iš jos reikėtų pasimokyti. Pasimokyti, kaip mylėti šalį, kurioje tu gyveni, ir kaip stengtis dėl jos visomis prasmėmis.

Žmogus puikiai čia įsitvirtino, reprezentuoja Lietuvą ir visam pasauliui skleidžia gerą žinią apie šalį, kurioje gyvena. Todėl kai žmonės pasirenka neapykantos kalbą, man dėl to labai skauda širdį“, – kalbėjo D. Žeimytė-Bilienė.

Tiesa, portalo LRT.lt kalbinta verslininkė, prieš metus Lietuvos pilietybę gavusi Eskedar Tilahun sakė D. Žeimytės-Bilienės kaimynės ištartų žodžių nepriėmusi asmeniškai.

„Prisimenu, kad Daivai buvo tikrai labai liūdna, bet iš kitos pusės, man nei žodis, nei frazė nieko nesako. Visada sakau, kad aš esu iš Etiopijos, kur net ir vergovės nebuvo, tai sunku priimti asmeniškai. Nepriėmiau asmeniškai, nes tu turi turėti tam laiko. Mano laikas ir mano gyvenimas man per brangūs, kad atkreipčiau į tokį dalyką dėmesį“, – kalbėjo moteris.

Ji pridūrė, kad jeigu būtų pati girdėjusi jai adresuotą komentarą, tos moters būtų paklaususi, ką ji turi omenyje, tada būtų lengviau vertinti ir suprasti situaciją. Svarbiausia, anot E. Tilahun, žmogaus intencija. E. Tilahun žodžiais, kai kurie žmonės yra neišprusę ir tiesiog kartoja tai, ką būna girdėję.

Visgi kalbėdama apie lietuvių pakantumą kitataučiams, E. Tilahun išliko pozityvi. Ji sakė gyvenime besivadovaujanti posakiu „kas ieško, tas randa“. „Jeigu ieškai rasistų, tai gal ir surastum. <…> Visada galima ieškoti. Bet mane supa žmonės, kurie yra kitokie. Nemanau, kad Lietuvoje žmonės atsikelia galvodami, kokį žmogų jiems įskaudinti, kad jam būtų geriau.

Aš su nuolankumu, atlaidumu žiūriu į tai, manęs tai neskaudina. O kalbant apie mano vaikus, aš visada stengiuosi, kad jie augtų stiprios asmenybės. Ir mokau, kad jei kažkas rodo neapykantą, tai ne dėl to, kad su tavimi kažkas negerai, o dėl to, kad tas žmogus yra nelaimingas. Už tai reikia atleisti ir nekreipti dėmesio“, – kalbėjo E. Tilahun.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt