Veidai

2021.10.13 07:15

Benediktui Gyliui milijonai ir daiktai laimės neatnešė: ilgus metus nemačiau, kad yra kitas kelias

LRT PLIUS laida „Gyvenk kaip galima švariau“, LRT.lt2021.10.13 07:15

Benediktas Gylys daugybę metų svajojo, kokius daiktus pirks, kai praturtės. Paradoksas, kad tapęs milijonieriumi jis kardinaliai pakeitė savo vertybes: dabar rengiasi vien juodais drabužiais, miesto gatvėmis vaikšto basas, drąsiai eina į dėvėtų drabužių parduotuves ir visą maistą valgo tik mažais šaukšteliais. Visi šie pasirinkimai – ne atsitiktiniai. Verslininkas tiki tokiu elgesiu skleidžiąs svarbią žinutę.

B. Gylys Lietuvoje tapo žinomas prieš penkerius metus, kai išleido knygą, kaip internetu kurti sėkmingus verslus ir užsidirbti milijoną. Kūrinys buvo itin populiarus, tiražas kartotas net šešis kartus, o jo autorius neslėpė, kad knygoje dalinasi ir asmenine patirtimi. Taip nesulaukus nė 24-erių jam pavyko tapti milijonieriumi.

LRT PLIUS laidos „Gyvenk kaip galima švariau“ pašnekovas prisipažino, kad vienas iš siekių, kurie jį, tuomet dar moksleivį, varė į priekį, – noras turėti madingų drabužių, svajonių automobilį ir laisvalaikį leisti neribojant savęs.

„Buvau normalus vartotojas: nuolat atsinaujindavau garderobą, parduotuvėje, būdavo, nusipirkdavau, ko reikia, nereikia“, – teigia jis.

Keistas paradoksas: būtent tada, kai, tinkamai investavus, į B. Gylio sąskaitą ėmė plaukti pinigai ir jis galėjo leisti sau viską, ko užsigeisdavo, mąstymas kardinaliai pasikeitė. Vaikinas tiksliai prisimena net datą – tai nutiko 2016-ųjų kovo viduryje.

Juoda spalva – mano protesto forma prieš vartojimą, norą kiekvieną dieną rengtis vis kitaip. Tikiu, kad kuo daugiau daiktų tu turi, tuo labiau ir daiktai turi tave.

Tapęs milijonieriumi Benediktas Gylys pakeitė savo vertybes: turėjau viską, ko norėjau, bet nebuvau laimingas

„Turėjau gana daug blizgučių, daiktų, tačiau jaučiausi labai nelaimingas. Per tuos ilgus metus niekada nemačiau, kad gali būti kitas kelias. Iš tų didelių mąstymų išėjo nemažas psichologinis lūžis, kai suvokiau, kad esu gerokai daugiau negu mano iš mėsos pagamintas kūnas. Pradėjau save matyti kaip gyvybės dalį“, – patirtimi dalijasi jis.

B. Gylys sako supratęs, kad esame atsakingi už aplinką, kurioje gyvename, ir turime suvokti savo bendrystę su kitais, taip pat sąmoningai galvoti, ką, kam ir kodėl perkame. Taigi jis, milijonierius, visų pirma naujai pažvelgė į savo spintą. Ir nuo tos dienos jau penkerius metus rengiasi tik juodai.

„Juoda spalva – mano protesto forma prieš vartojimą, norą kiekvieną dieną rengtis vis kitaip. Tuo pačiu jaučiu, kad savo gyvenimu bandau parodyti, jog nėra būtina turėti kažkokį labai gražų logotipą, kad žmonės galėtų tave mėgti. Taip pat tikiu, kad kuo daugiau daiktų tu turi, tuo labiau ir daiktai turi tave“, – kalba jis.

Stengdamasis mažinti vartotojiškumą, aprangos sureikšminimą, prekių ženklų garbinimą ir taupydamas savo laiką B. Gylys auklėja ir save, ir kitus. Būtent todėl kiekvieną drabužį jis nešioja tol, kol jis galutinai suplyšta, o prireikus užsuka ir į dėvėtų drabužių parduotuves. Maža to, sostinės gatvėmis B. Gylys dažnai žygiuoja basas. Ir tikrai ne todėl, kad avalynei neturi pinigų.

„Tai man labai padeda susijungti su Žeme. Eidami gatve turime akis, ausis, kvapą, bet neturime lytėjimo. Manau, lytėjimas – vienas iš komunikacijos kanalų, per kuriuos gali jausti aplinką. Tai taip pat padeda būti momente, turi būti susikaupęs, kad neužliptum ant kankorėžio, kokios šukės. Jaučiu, kad man tai padeda pailsėti. Stengiuosi nedėvėti batų kuo daugiau“, – sako pašnekovas.

Dar viena sritis, kurioje pokyčiai – itin ryškūs, tai požiūris į maistą bei mitybą. Visą gyvenimą mėsą, o ypač pjausnius, mėgęs B. Gylys tapo vegetaru ir visus produktus ėmė rinktis itin atsakingai. Nepalūžti jam padeda paprasta tiesa: esame tai, ką valgome.

„Ekologijos esmė – suvokimas, ne tik žinojimas, kad viskas yra susiję: biologiškai, chemiškai, atomiškai. Mes tik tuomet nustosime teršti aplinką, mesti nuorūkas į smėlį, kai suvoksime, kad viską metame į save“, – mintimis dalijasi verslininkas.

B. Gylys džiaugiasi, kad norintiems valgyti chemiškai neapdorotą, sveikai užaugintą maistą Lietuvoje – gausus pasirinkimas. Daugelis lietuvių užsiaugina ir savų vaisių ar daržovių, o tuos, kuriems iki žemės darbų toli, gelbsti biodinaminių ūkių produktai, kurie pasiekiami visuose didžiuosiuose miestuose.

„Prieš valgydamas visą laiką nusilenkiu, padėkoju maistui už visą jo sukauptą energiją. Priimu jį ir jaučiu, kad tai man padeda valgyti sąmoningiau. Tada valgau lėčiau, maistas geriau virškinasi. Jaučiu, kad man jis padeda, kad tai – kuras, o ne kažkokia pramoga, bandymas kompensuoti meilės trūkumą prisivalgant daug skanaus maisto“, – pasakoja jis.

Sąmoningas valgymas ir sveiko maisto pasirinkimas neabejotinai kainuoja daugiau nei įprasti produktai iš prekybos centrų. Tačiau verslininkas įsitikinęs, kad mokėdamas brangiau jis labiau kontroliuoja, ką perka, o maisto gamina tik tiek, kiek būtinai reikia, ar net dar mažiau.

„Beveik visą laiką valgau su mažu arbatiniu šaukšteliu, nes jaučiu, kad man tai irgi padeda nepersivalgyti, geriau suvartoti visą maistą. Kūnas yra brangiausias įrankis, kurį mes turime. Joks kompiuteris neprilygsta mūsų kūnui. Dažnai nuvertiname gamtą, bet niekas negali pakartoti šito šedevro, kurį sukūrė gamta, dėl to, manau, turime jį gerbti, tiekti kuo geresnį kurą. Tai tikrai nebus brangiau negu vėliau įvairiausi daktarai, į kuriuos reikės kreiptis tam, kad jie ištaisytų mūsų padarytas klaidas bandant sutaupyti kelis eurus“, – kalba vyras.

Ir nedidelėse parduotuvėlėse, ir prekybos centruose B. Gylys galvoja ne tik apie savo skrandį, bet ir apie tai, kas su tais daiktais ar produktais bus vėliau. Tad nei obuolių, nei svogūnų jis nededa į plastikinius maišelius, vengia to, kas įvyniota į plastiką. Ir viską, ką įsigijo, susideda į vieną daugkartinį krepšį.

Ekologija gali užsiimti tie žmonės, kurie yra pasirūpinę savimi, savo šeimomis, o tie, kurie nežino, ką valgys vakarienei, deja, negali skirti resursų šiai temai.

„Tikrai esu gavęs ne vieną žvilgsnį iš kasininkės, kai pažeri kokių svogūnų, palieki lukštų ant jos takelio. Stengiuosi su savimi turėti maišelį, apsipirkti taip, kad nereikėtų nešioti plastiko. Į plastiką reaguoju keistai, mane labai dirgina, jei kažkur ant stalo yra padėtas plastiko maišelis, turiu jį paimti ir paslėpti. Negaliu turėti plastikinių daiktų“, – atvirauja jis.

B. Gylio namuose Vilniaus senamiestyje – tik tai, ko jam iš tiesų reikia. Būtiniausi baldai – kokybiški ir ilgaamžiai, iš natūralių medžiagų, o dalis daiktų – perdirbti, iš seno sukurta nauja, pavyzdžiui, vonioje esantis stalas pagamintas iš šio buto durų. Ir nors jo gyvenimo būdas – išskirtinis, investuotojas nuolat mąsto apie tai, kaip galėtų gyventi dar švariau.

„Reikėtų pripažinti, kad turiu dar gerokai pasitempti, nes ir į savo džipuką pilu 95 benziną, šiukšles irgi ne visada išrūšiuoju taip, kaip jas derėtų išrūšiuoti. Mąstau, kaip galėčiau būti draugiškesnis gamtai“, – pasakoja B. Gylys.

Kasdien galvodamas, kaip gyventi sveikiau, švariau ir tvariau, jis lavina ne tik savo mąstymą, plečia akiratį, bet ir treniruoja kūną. Verslininkas tiki, kad yra ir savo gyvenimo, ir savo kūno šeimininkas: kasryt atlieka kvėpavimo pratimus, kai nekvėpuoja 2–3 minutes, daro atsispaudimus ar užsiima jogos praktika.

Jis mano, kad per gausus vartojimas kelia ir sveikatos problemų: „Dabartiniame pasaulyje daugelis ligų nėra trūkumų ligos, tai pertekliaus ligos.“ Siekdamas savo kūną statyti į ne pačias patogiausias aplinkybes vyras jį stiprina: šalto vandens ar deguonies stygiaus praktikos padeda parodyti kūnui, kad ir tokios jo funkcijos yra pageidaujamos.

Daugybę šalių aplankęs B. Gylys džiaugiasi, kad gyvena Vilniuje – išskirtinai žaliame ir jaukiame mieste. Švara, atliekų rūšiavimas ir kitos ekologinės problemos bei dalyvavimas jas sprendžiant gerai suprantami daugeliui europiečių. Tuo tarpu sunkiau gyvenančiuose žemynuose tvarus vartojimas yra absoliučiai nesuprantama sąvoka.

„Negali tų žmonių kaltinti, – pažymi jis. – Ekologija gali užsiimti tie žmonės, kurie yra pasirūpinę savimi, savo šeimomis, o tie, kurie nežino, ką valgys vakarienei, deja, negali skirti resursų šiai temai. Bet kartais tikrai labai skausminga matyti upes, kuriose daugiau plastiko nei vandens.“

B. Gylys žino: išskirtinė jo išvaizda ir kitoks nei daugelio gyvenimo būdas sukelia įvairių reakcijų ir apkalbų. Tačiau jis pats tiki kilniomis idėjomis ir siekia rūpintis ne tik savimi, bet ir pasauliu, visuma. Būtent todėl Vilniuje, netoli stoties, B. Gylio iniciatyva buvo pastatytas įspūdingas portalas, jungiantis ir šalis, ir miestus: Lietuvą su Lenkija, Vilnių su Liublinu. Be to, portalas skleidžia svarbią žinią: tik būdama vieninga bei sąmoninga žmonija turi šansų klestėti ir išlikti.

„Portalai yra 11 tonų sveriantys tiltai į vienybę. Tai tiltai, kviečiantys pamiršti praeities nesutarimus, pakilti aukščiau žmonių skirstymosi į mus ir į juos. Tai kvietimas prisiminti, kad mes visi esame neišvengiamai, neišskiriamai susiję, visi kartu skriejame viename mažyčiame kosminiame erdvėlaivyje pavadinimu Žemė“, – mintimis dalijasi investuotojas.

Tad pradėjęs nuo savęs B. Gylys stengiasi įkvėpti kitus ir pasauliui skleisti žinią apie tvarų vartojimą. Anksčiau degęs idėjomis, kaip uždirbti kuo daugiau pinigų, dabar jis mano: ne eurai ar doleriai yra varomoji jėga, bet ateitis. Būtent todėl, įkūręs savo vardo paramos fondą, beveik dešimtmetį B. Gylys remia kūrybišką mokslą bei technologijų ar inovacijų sprendimus, kurie gali pagerinti mūsų ateitį.

Plačiau – spalio 2 d. laidos „Gyvenk kaip galima švariau“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Tapęs milijonieriumi Benediktas Gylys pakeitė savo vertybes: turėjau viską, ko norėjau, bet nebuvau laimingas
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt