Veidai

2021.10.05 07:59

Iš prabangių namų Dalia Teišerskytė persikėlė į mažesnius ir juose sukūrė sau jaukią eklektiką

LRT PLIUS laida „Veranda“, LRT.lt2021.10.05 07:59

Be paveikslų ir kitų meno kūrinių poetė Dalia Teišerskytė savo namų neįsivaizduoja – erdvėse jų gausybė. „Žinau, kad čia yra eklektika, bet koks specialistas mane supeiktų, bet man yra gerai“, – LRT PLIUS laidoje „Veranda“ pažymi ji. Tiesa, mažesniuose kambariuose ne visiems daiktams iš buvusių namų atsirado vietos – D. Teišerskytė sako su malonumu dalijanti viską, kas tik ką ima.

Po keturiasdešimties metų viename būste Kaune, skaudžių skyrybų ir turto dalybų buvusi Seimo narė, poetė D. Teišerskytė buvo priversta ieškoti naujų namų. Apžiūrėjo daugiau nei trisdešimt, tačiau nė vieno neišsirinko. Per gimtadienį moteris sulaukė draugės skambučio. Toji pasidalijo skelbimu apie parduodamą pusę namo Panemunės rajone, Kaune. D. Teišerskytė, nenorėjusi gyventi toliau nuo centro, susižavėjo šalia namo esančiu žemės sklypu.

„Mūsų šeimos sodyba parduodama. Ją aš labai mylėjau, ten buvo įdėta labai daug darbo, meilės ir visko. Man, ūkininko vaikui, dvarininkės anūkei, be žemės...

[Nauji namai buvo] su tam tikru senatvės prieskoniu, truputį apleisti, truputį pagyvenę – atėjau iš gan prabangių namų, didelių kambarių, didžiulio buto Žaliakalnyje, prestižiniame rajone, tad vaikai klausė, ar panešiu šitą remonto, pertvarkos naštą“, – atvirauja reportažo herojė.

Bet D. Teišerskytė tvirtai užsidegė ir nusprendė pertvarkyti būsimus namus pagal savo viziją. Atsisakė interjero specialistų pagalbos, pasikvietė tik darbininkus ir pirmiausia iš esmės pakeitė erdves. Pavyzdžiui, apleistame rūsyje įsirengė kambarį, skirtą svečiams, atskirą drabužinę ir daiktų saugyklą.

„Žinau, kad čia yra eklektika, bet koks specialistas mane supeiktų, bet man yra gerai, man nusišvilpti ant visų nuomonių.

Toje vietoje, kur buvo tualetas, išėmiau grindis ir padariau nulipimą į rūsį. Architektas man sukiojo palei tam tikrą vietą: ką tu čia dabar išsidirbinėji? Bet aš sakiau: aš noriu taip, kaip aš noriu. Miegamajame užmūrijau vieną langą, ten, kur buvo jų trečias kambarys, išgrioviau sieną, įrengiau virtuvę, sieninę knygų spintą, užmūrijau buvusias balkono duris. Žodžiu, visiškai atsiskyriau, pasidariau savo kanalizaciją, visus įvadus: elektros, dujų ir t. t. Aš norėjau būti visiškai laisva nuo visų“, – pasakoja poetė.

Naujus namus įsirengusi Teišerskytė: nors architektas sukiojo pirštą ties smilkiniu, pasidariau, kaip noriu

D. Teišerskytei būsto įrengimas priminė žaidimą. Vietoje planuotų trijų mėnesių remontas užtruko net septynis. Šeimininkė norėjo, jog vyrautų balta ir geltona spalvos, tilptų paveikslai bei kiti meno dirbiniai. Poetė niekada neinvestavo į prabangius baldus, geriau leidžia pinigus paveikslams bei kitiems meno kūriniams.

Aš su tokiu malonumu viską dalinu – kas tik ką ima, tam ir duodu. Tas daiktų kaupimas yra truputėlį begėdiškas, jis atima labai daug energijos.

Be paveikslų ir knygų D. Teišerskytė savo namų neįsivaizduoja. Didžiulė knygų lentyna įrengta koridoriuje. Kita vertus, kraustydamasi poetė suprato esminę pamoką – erdvėms nereikia daiktų pertekliaus. Tad tik dalį baldų, kilimų, interjero detalių atsivežė iš savo buvusių namų.

„Aš su tokiu malonumu viską dalinu – kas tik ką ima, tam ir duodu. Tas daiktų kaupimas yra truputėlį begėdiškas, jis atima labai daug energijos“, – mano ji.

Miegamajame, pasakoja, absoliučiai viskas atėję iš buvusio buto, kadangi atitiko spalvos. Nors miegamojo baldai truputėlį per dideli šiai erdvei, tiek to. „Svarbu, yra įpratimas“, – priduria moteris.

Kitus baldus D. Teišerskytė tikina nusipirkusi labai keistai: „Tai yra tai, ko aš norėjau, bet aš niekur to neradau. Visur tos sofos, komodos didelės. Visiškai netekusi vilties važiuoju Taikos prospektu ir žiūriu – baldų parduotuvė, tokia moderni, ir baldų išpardavimas. Ai, galvoju, dar čia užeisiu, bet nieko nesitikėdama. Užėjau ir pamačiau su septyniasdešimties procentų nuolaida šituos baldus.“

D. Teišerskytės miegamajame stovi minkšti foteliai, staliukas, komoda, įkurta darbo erdvė. Bet jaukiausia jos darbo vieta – didžiulė lova.

„Gėda pasakyti, bet tai yra lova. Susikraunu krūvą pagalvių, užsitraukiu žaliuzes, įsijungiu švieselę. Ten darau viską, kas yra maloniausia: skaitau, rašau, skaitau feisbuko draugių įrašus, pati kažką parašau“, – kalba pašnekovė.

Šiandien daugiausia laiko ir jėgų pareikalauja sodas. Pirmiausia prie namo atsirado daržas, buvo pastatytas šiltnamis, įrankių sandėliukas. Tik vėliau sukurta jauki lauko terasa. Joje taip pat netrūksta įvairių detalių ir meno dirbinių.

„Aš labai norėjau terasėlės. Terasa buvo, bet visiškai supuvusi. Mes ją nugriovėme ir man pastatė baltą terasėlę, kurioje su didžiausiu džiaugsmu sėdžiu, geriu kavą ir skaitau knygas. Paveldėjau dvi obelis, dvi vyšnias, du abrikosų medžius, lazdynų riešutmedį, graikinių riešutų medį, vynuogę, aviečių penkių arų plote. Du medžius nupjovėme, kadangi buvo labai ankšta, per daug. Iš sodybos kasiau į maišus ir vežiau savo krūmus, gėles, kišau kol kas kaip į banką. Dar aplinkos nesutvarkiau taip, kaip noriu“, – prasitaria naujų namų šeimininkė.

Plačiau – rugsėjo 25 d. laidos „Veranda“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Naujus namus įsirengusi Teišerskytė: nors architektas sukiojo pirštą ties smilkiniu, pasidariau, kaip noriu
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt