Veidai

2021.09.21 08:20

Darbą mokykloje šiltai prisimenanti Džordana: jei parašydavau 2, tai tik pieštuku, kad galėtų pasitaisyti

Eimantė Juršėnaitė, LRT.lt2021.09.21 08:20

„Galbūt todėl, kad tik neseniai pati buvau palikusi mokyklos suolą, gerai juos suprasdavau ir atjausdavau“, – laikus, kai dirbo mokytoja, prisiminė scenos primadona Džordana Butkutė. Portalui LRT.lt ji sakė, kad su moksleiviais lengvai rasdavo bendrą kalbą, o laiką mokykloje prisimena be galo šiltai – būta ir įsimylėjusių, ir skambinusių į namų telefoną mokinių. Džordana turėjo ir vieną ritualą, kuriuo pradėdavo kiekvieną pamoką.

Iki Tarptautinės mokytojų dienos portalas LRT.lt kviečia skaityti ciklo tekstus, kuriuose – iš ekrano gerai pažįstamų veidų įžvalgos apie patirtį, sukauptą ragaujant mokytojo ar dėstytojo duonos.

Baigusi mokyklą Džordana pradėjo dirbti muzikos mokytoja Plokščių vidurinėje mokykloje, Šakių rajone. Kadangi atlikėja prisimena turėjusi gerus planavimo įgūdžius, jai buvo patikėtos ir pionierių vadovo pareigos, paprašyta kurį laiką pavaduoti rusų kalbos mokytoją.

„Pradėjau dirbti būdama septyniolikos. Dar ir dabar pamenu, kaip su aštuonioliktuoju gimtadieniu mane pasveikino mokiniai – gavau tiek gėlių, kad pro jas manęs nesimatė“, – su šypsena prisimena Džordana.

Ji sako, kad pati dar labai gerai prisiminė moksleivio dalią, tad dirbdama visada buvo mokinių, o ne mokytojų pusėje. „Nors ir išmaniau savo dėstomus dalykus, nebuvau baigusi pedagogikos studijų, nebuvau nusprendusi, kad mokytojavimas bus mano pagrindinė profesija, ir žinojau, jog darbas mokykloje tėra laikinas. Pirmiausia kalbėjau iš širdies, iš savo patirties“, – pridūria pašnekovė.

Nuo paauglystės koncertavusi Džordana savo mokiniams jau buvo pažįstama kaip atlikėja, tad susitikti su ja pamokose jiems buvo labai įdomu. „Ne tik išdėstydavau pamoką ar namų darbų užduodavau, bet ir papasakodavau jiems įvairių istorijų iš koncertų, festivalių.

Be to, buvome sutarę, kad pamokos pradžioje aš pagroju pianinu ir padainuoju, tada jie turi pasistengti pamokose. Taip ir būdavo – viskas eidavosi sklandžiai, pakilios nuotaikos jie viską atsiskaitydavo, paruošdavo namų darbus ir noriai įsitraukdavo“, – apie tai, kaip rado kelią į mokinių širdis, pasakojo atlikėja.

Dabar mūsų scenos pažiba šypsosi, kad jautė, jog vaikams buvo įdomi, su jais lengvai rasdavo bendrą kalbą, buvo mylima ir gerbiama skirtingo amžiaus mokinukų. „Galbūt todėl, kad tik neseniai pati buvau palikusi mokyklos suolą, gerai juos suprasdavau ir atjausdavau.

Jei parašydavau dvejetą, tai tik pieštuku, kad kitą dieną galėtų pasitaisyti. Todėl jų pažymiai paprastai būdavo geri“, – pasakojo atlikėja ir patikino, kad prisiminimai iš mokytojavimo laikų išliko patys šilčiausi.

Šypseną kelia ir tai, kad kai kurie vyresni mokiniai mokytojai rodė daugiau dėmesio – paskambindavo į namus, pakviesdavo pasivažinėti motociklu. Kai kurie net įsimylėję buvo. „Tačiau visada išlaikydavome tam tikrą atstumą – juk visi žinojome, kad aš buvau panelė mokytoja, o jie – mano mokiniai“, – šypteli moteris.

Daugiau nei tris dešimtmečius ant scenos spindinčios Džordanos mokytojos karjera nebuvo ilga – truko vos kelis mėnesius. Jaunutė mokytoja neatsispyrė Stanislovo Čiapo, tuo metu be proto populiaraus estradinės muzikos ansamblio „Nerija“ vadovo, pasiūlymui prisidėti prie ansamblio. Tuomet jos žvaigždė sužibo dar ryškiau ir prasidėjo dešimtmečius nenutrūkstanti dainininkės karjera.

Ir nors mokykloje praleido tik kelis mėnesius, Džordana sako, kad to pakako, jog pamatytų mokytojo darbo užkulisius. „Pabuvau kitoje barikadų pusėje. Būdamas mokinys galbūt mokytoją matai tik kaip auklėtoją, kuris išdėsto pamoką, kviečia atsakinėti ar užduoda namų darbų. Gavęs blogą pažymį jautiesi nuskriaustas ir galvoji, kad mokytojas tavęs nekenčia.

Tačiau dirbdama mokytoja pamačiau, apie ką pedagogai kalbasi mokytojų kambaryje, kaip ruošiasi pamokoms, kaip stengiasi. Supratau, kad tuos dvejetus ne norėdami nuskriausti, o norėdami paskatinti labiau stengtis dažnas rašydavo“, – tikino atlikėja.

Būten tuomet ji įsitikinusi, koks sunkus, pastangų, atsidavimo, geležinės kantrybės, tolerancijos, sveikatos reikalaujantis yra mokytojo darbas. „Norėtųsi tik palinkėti, kad mokytojai būtų labiau gerbiami, nes jų darbas yra pragariškai sunkus, o dirba jie iš pašaukimo, nes algos nėra didelės.

Esu be galo dėkinga gausiam būriui – labai daug laiko užtruktų išvardyti visus – savo mokytojų už pamokas, kurias iš jų esu gavusi. Jau mano bendraamžiai buvome sunkūs mokiniai – vadovavomės mintimi, kad taisyklės yra sukurtos tam, kad jas laužytum. Net neabejoju, koks iššūkis šiandien dirbti su jaunimu, kuris galbūt mieliau renkasi naršymą internete nei knygą“, – svarsto Džordana, artėjančios Tarptautinės mokytojų dienos proga linkinti visiems pedagogams sveikatos ir profesinės sėkmės.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt