Veidai

2021.09.13 08:23

Dėstytojavimo laikus prisiminęs Vidas Bareikis: visas neeilinis kursas patvirtintų, kad metai buvo smagūs

Eimantė Juršėnaitė, LRT.lt2021.09.13 08:23

„Prieš pradėdamas dėstyti, pažadėjau sau, kad kartu su studentais atliksiu ir visas jų užduotis, perskaitysiu visas jiems siūlomas pjeses ir knygas. Tą ir dariau. Jei ko nors imuosi – atsiduodu 100 proc.“, – portalui LRT.lt sakė atlikėjas, aktorius ir laidų vedėjas Vidas Bareikis, prisiminęs savo, kaip dėstytojo, patirtis Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA).

Iki Tarptautinės mokytojų dienos portalas LRT.lt kviečia skaityti rudeniško ciklo tekstus, kuriuose – iš ekrano gerai pažįstamų veidų įžvalgos apie patirtį, sukauptą ragaujant mokytojo ar dėstytojo duonos.

„Būdamas 29-erių, pajutau, kad galiu dešimt metų už save jaunesniems žmonėms duoti tai, ką išmokau iki to momento, ir tai galiu padaryti su maksimaliu atsidavimu ir užsidegimu, kuris būdingas man imantis ko nors naujo, kai nekyla jokių klausimų apie motyvaciją ar to prasmę.

Be to, norėjau mokytis ir nestovėti vietoje. O kas geriau lavina ir moko nei kitų mokymas? Juk turi jausti atsakomybę, pats visą dėstomą informaciją perleisti per save ir jausti, ar tavo mokiniai juda teisinga kryptimi“, – portalui LRT.lt sako V. Bareikis, 2015–2019 m. kartu su Algirdu Latėnu vadovavęs vaidybos kursui LMTA.

Anot Vido, pirmiausia mokyti jis mokėsi iš gerų ir prasmingų pedagoginių pavyzdžių, esančių šalia. „Tai ir mano specialybės fortepijono mokytoja Jūratė Karosaitė, fizinio lavinimo mokytojas Antanas Pociūnas, auklėtoja Elena Supejevienė, istorijos mokytojas Albinas Galinis ir daugelis kitų M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokytojų.

Vėliau LMTA sutikau savo kurso vadovą Gintarą Varną, dar vėliau, studijuodamas MCHAT`e, – režisierių Viktorą Ryžakovą. Visiems šiems žmonėms esu labai dėkingas už man skirtą laiką, pamokas, pasiaukojimą ir aistrą, su kuria jie dirbo ir iki šiol dirba šį darbą. Visą gyvenimą turėjau gražių ir prasmingų pedagoginio darbo pavyzdžių šalia ir pirmiausia mokyti mokiausi iš jų“, – kalbėjo jis.

Svarstydamas, kokios dėstytojo savybės žavėjo jį patį ir koks galėtų būti gero dėstytojo portretas, V. Bareikis pradėjo dėlioti akcentus: meilė, sugebėjimas save pastatyti į studento vietą, ego nebuvimas, pasiaukojimas, aistringumas, tikėjimas, įkvėpimas, išmintis... Geras dėstytojas, pasak aktoriaus ir atlikėjo, yra toks, į kurio pamokas mokiniai veržiasi, iš ten kiekvieną kartą išeina bent šiek tiek patobulėję, o baigę mokslus gali ir nori pasidalyti tuo, ką išmoko, su kitais.

Dabar metus, kai dėstė LMTA ir savo patirtimi bei žiniomis dalijosi su kitais, jis prisimena kaip labai intensyvius: „Prieš pradėdamas dėstyti, pažadėjau sau, kad kartu su studentais atliksiu ir visas jų užduotis, perskaitysiu visas jiems siūlomas pjeses ir knygas. Tą ir dariau. Jei ko nors imuosi – atsiduodu 100 proc. Taigi ir tie metai buvo tokie. Labai sunkūs, bet kartu labai smagūs. Manau, visi mūsų neeilinio kurso studentai tai patvirtintų.“

Anot pašnekovo, tuo laikotarpiu bene daugiausia iššūkių kėlė psichologinis aspektas. „Tokioje psichiškai sunkioje specialybėje kaip vaidyba vyksta tiesioginis darbas su žmonių emocijomis, psichofizika. Čia reikia būti labai jautriam ir neperlenkti lazdos, nes ir žmonės atitinkami renkasi šią veiklą. Jautrūs, turintys neeilinių dvasinių sugebėjimų. Ir su tuo dirbti reikia labai atsargiai“, – patikino jis.

Neretai visuomenėje pasvarstoma, kad jauniems žmonėms trūksta motyvacijos, smalsumo ar net pagarbos dėstytojų atžvilgiu, tačiau V. Bareikis neabejoja – tai tik stereotipai, kylantys iš natūralaus kartų konflikto.

„Kiekvienoje kartoje yra lyderių ir yra sekėjų, yra motyvuočiausių ir darbščiausių. Yra ir tų, kurie negali net prisiversti ateiti į paskaitą. Bet, manau, svarbu nepamiršti, kad visi yra tos pačios giminės žmonės, siekiantys meilės, šilumos, gėrio, o tik jų aplinkos ir šeimos aplinkybės padaro korekcijas, kurios vėliau tampa traumomis, kova prieš aplinką ar nemotyvuotumu ir t. t. Viskas prasideda nuo tėvų. O kartos čia niekuo dėtos.

Mano studentai buvo iš tos kartos, kurią užaugino močiutės ir seneliai, nes jų tėvai dirbo užsienyje – emigracijoje. 80 proc. iš 15 žmonių kurso – iš išsiskyrusių šeimų. Tai labiausiai ir lemia, kad susirinko labai jautrūs, geraširdžiai ir be galo motyvuoti žmonės. Jie dabar yra puikūs, darbštūs ir motyvuoti jaunieji profesionalai“, – apie savo studentus pasakojo V. Bareikis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt