Veidai

2021.09.04 10:56

Ketvirtą sykį po Islandiją keliavęs Ramūnas Grumbinas: saloje kainos – beveik kaip Lietuvoje

Viktorija Lideikytė, LRT.lt2021.09.04 10:56

Keliauti po Islandiją nebėra brangu – Lietuva per pastaruosius metus kainomis ją beveik pasivijo, sako iš ketvirtą sykį lankytos šalies grįžęs LRT sporto skyriaus prodiuseris Ramūnas Grumbinas. Vėl ir vėl į salą jį traukia ten karaliaujanti laukinė gamta. Tiesa, kad sudėtinga keliauti per pandemiją – taip pat mitas. Per kelionę kirtus 5 valstybių sienas, dokumentus patikrai teko pateikti vos sykį, sako pašnekovas.

Prieš keletą savaičių R. Grumbinas grįžo iš Islandijos, kur viešėjo jau ketvirtąjį kartą. Sako, šįsyk kelionėje pasitaikė neįprastai šiltas oras: per 4 dienas saloje neiškrito nė lašo lietaus, o termometrų stulpeliai vietomis rodė net 19 laipsnių šilumos. „Islandijoje tokia temperatūra – lyg pas mus būtų 35 laipsniai karščio“, – šypteli R. Grumbinas.

Nei galimybių, nei tapatybės pasai niekam nebuvo įdomūs

Išvykoje it užsakytas buvo ne tik oras. Kojos nekišo ir pandeminiai apribojimai. Iš Vilniaus į Reikjaviką su persėdimu Rygoje skridęs R. Grumbinas pasakoja, kad tiek vadinamieji galimybių, tiek tapatybės pasai buvo tikrinami vos sykį – jau pasiekus Islandiją.

„Iš Vilniaus skridome tik su rankiniu 8 kg bagažu, todėl atlikome vadinamąjį check-in ir ėjome tiesiai pro vartus. Lipant į lėktuvą patikrino tik skrydžio bilietus. Rygoje taip pat tikrino tik bilietus, o nusileidus Reikjavike patikrino visus dokumentus: ir pasą, ir vakcinacijos pažymėjimą, ir registracijos formą, kurią reikia užsipildyti prieš atvykstant į šalį. Maniau, kad viskas bus žymiai sudėtingiau“, – sako R. Grumbinas.

4 dienas pasisvečiavęs Islandijoje, iš salos į Vilnių R. Grumbinas parvyko ne visai įprastu būdu – autobusiuku. Juo sausumos ir vandens keliais kirto net 5 valstybių sienas: Islandijos, Danijos, Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos. Šypteli – visą kelionę atgal jokie dokumentai taip pat niekam nebuvo įdomūs.

Vietos žmonės užsiėmę savo darbais – į turistus kreipia mažai dėmesio

Į Vilnių pardardėjęs autobusiukas Islandijos kelius skersai išilgai raižė net du mėnesius. Juo važinėjo turistai iš Lietuvos, po šalį pasirinkę keliauti per R. Grumbino žmonos įkurtą kelionių agentūrą. Birželį R. Grumbinas autobusiuką į Islandiją nuvarė, o rugpjūtį jį pargabeno į Lietuvą.

„Anksčiau autobusiukai turistams būdavo nuomojami Islandijoje, tačiau nuoma porai mėnesių kainuoja keliolika tūkstančių eurų. Žymiai pigiau nuvažiuoti į Islandiją nuosavu autobusiuku, nors ir tenka susimokėti mokesčius už vykdomą komercinę veiklą.

Tiesa, autobusiukas turi būti pritaikytas Islandijos keliams ir būtinai varomas 4 ratais. Kitokiu atveju, jeigu važiuojant kas nors nutiks, draudimas nekompensuos žalos. Beje, Islandijos keliai sudėtingesni: tenka važiuoti žvyrkeliais, kirsti upes ir panašiai“, – pasakoja R. Grumbinas.

Autobusiuku jis įveikė visą Islandiją – iš vakarinio taško (Reikjaviko) 700 km važiavo iki rytinio taško (Seidisfjorduro), iš jo keltu išplaukė į Daniją. Tiesa, nors šalies plotas gana didelis, gyventojų Islandijoje – vos 350 tūkstančių. Čia karaliauja laukinė gamta, kuria pasigrožėti plūsta turistai iš viso pasaulio.

Islandai, kuriems tenka bendrauti su atvykėliais, juos aptarnauti – labai malonūs žmonės, sako R. Grumbinas. O štai vietos ūkininkai kiek šaltesnio būdo, nuo turistų laikosi per atstumą ir tiesiog rūpinasi savo darbais.

„Didžioji Islandijos ūkininkų dalis arba augina avis, arba ruošia joms pašarą. Šalyje avių labai daug, bet paglostyti jas ne taip lengva – gyvūnai baikštūs, matyt, kiekvienas žmogaus prisiartinimas joms asocijuojasi su vilnos kirpimu. Dar islandus galima pamatyti su buldozeriais stumdančius lavą – ją gyventojai naudoja kaip statybinę medžiagą“, – apie vietos gyvenimą pasakoja R. Grumbinas.

Islandija pasitinka juodomis lavos upėmis, ledynais ir banginiais

R. Grumbinas pasakoja, kad iš vakarinės Islandijos pusės pasiekti rytinę galima dviem žiedinį maršrutą sudarančiais keliais. Birželį jis keliavo šiaurine puse, dabar – pietine. Ir nors kalnų, krioklių, ledynų ir karštųjų versmių šalyje lankėsi jau ketvirtą kartą, sako, kiekvieną sykį atranda naujų vietų. O ir į tas pačias vietas skirtingomis oro sąlygomis galima pažvelgti visai kitomis akimis.

Didžiulį įspūdį R. Grumbinui paliko Detifoso krioklys. „Žiūrint, su kokia jėga krenta vanduo, man kilo asociacija su pragaro vartais. Tą vaizdą sunku nupasakoti žodžiais ar perteikti per nuotraukas“, – šypteli R. Grumbinas.

Birželį jis lankėsi prie neseniai išsiveržusio ugnikalnio. Tada stebėjo raudonas tekančios lavos upes, rugpjūtį jos jau buvo pajuodavusios. „Po ugnikalnio išsiveržimo prie lavos upės buvo galima prieiti per 5 metrus, bet tik kokioms 5 sekundėms, nes temperatūra siekė 1000 laipsnių.

Dabar lavos upės jau sustingusios, bet iš jų dar kyla daug garų, dūmų. Tik ant stingstančios lavos jokiu būdu negalima lipti. Nors ir nebėra karšta, lieka galimybė įlūžti, o po apačia dar gali būti karštos lavos. Ko gero, įlūžus lauktų žiaurus likimas“, – sako R. Grumbinas.

Šį kartą kelionėje R. Grumbinas iš arčiau patyrinėjo ir ledynus. „Islandija puiki tuo, kad prie daugelio vietų gali tiesiog privažiuoti automobiliu – ledynai matosi tiesiai nuo pagrindinio kelio. Į vieną vietą plaukėme gumine motorine valtimi, saugiu 50–100 metrų atstumu plaukiojome palei ledynus. Arčiau plaukti pavojinga, mat ledynai turi savybę atskilti.

Deja, bet mūsų proanūkiai, ko gero, Islandijos ledynų nebepamatys. Jei klimatas nesikeis, jie ištirps per 200 metų, tačiau jeigu pasitaikys ugnikalnių išsiveržimų ar kitų reiškinių, kaitinančių atmosferą, ledynai neišlaikys ilgiau kaip 150 metų“, – pasakoja R. Grumbinas.

Spalvotieji Islandijos kalnai taip pat gniaužia kvapą – verta po juos pasivaikščioti, pastovyklauti. O jeigu leisitės netoli Seidisfjorduro vingiuojančiu 6 km pėsčiųjų taku, išvysite net keliolika krioklių, sako R. Grumbinas.

Islandija neatsiejama ir nuo karštųjų versmių. „Lauke temperatūra gali siekti 10–15 laipsnių, bet iš žemės trykšta karštas vanduo. Jei nutari išsimaudyti, brendi į šaltą upelį ir ieškai viduriuko tarp karšto ir šalto vandens“, – pasakoja R. Grumbinas.

Saloje ne mažesnį įspūdį palieka ir gyvūnija. Pavyzdžiui, besibūriuojantys tikrieji mormonai (angl. puffins). Paukštį nesunku pamatyti – jis skrenda nekoordinuotai, neaiškia trajektorija, sako R. Grumbinas, o paukščio sparnai plazda tokiu dažniu, kad net sunku įžiūrėti.

Nors pats dar nesuspėjo, R. Grumbinas sako, kad verta leistis stebėti banginius: „Ekskursijų organizatoriai žino, kur banginiai gyvena ir maitinasi, be to, turi prietaisus, nustatančius jų buvimo vietą, tad labai didelė tikimybė, kad plaukimas nenueis veltui ir pavyks pamatyti banginius.“

Tiesa, vaizdas sostinėje Reikjavike – visai kitoks: ten šurmuliuoja naktinis gyvenimas, galima rasti daug kavinių, naktinių klubų, o ir nakvynės svečių namuose – pigesnės.

Nakvynė – už 15 eurų, kava – pigesnė nei Rygoje

Islandija neretai tebevadinama turtingų turistų rojumi, tačiau pašnekovas įsitikinęs – tai tėra pasenęs stereotipas. „Sakyčiau, kad mes nepastebėjome vieno dalyko: Islandijoje kainos pastaruosius 5–10 metų turbūt nesikeitė, o Lietuvoje kainos per tą laiką tapo visiškai kitokios ir spėjo priartėti prie Islandijos“, – pastebi R. Grumbinas.

Apsistoti Islandijos viešbučiuose vis dar nepigu – už naktį tenka pakloti 150–200 eurų, tačiau galima nakvoti svečių namuose (kaina už naktį svyruoja apie 50–60 eurų) arba įsikurti kempinguose (juose palapinę žmogus gali pasistatyti už 15 eurų).

Svečių namuose paprastai viename kambaryje būna keturios lovos, bet jeigu keliausite dviese, didelė tikimybė, kad šiuo metu kambaryje būsite vieni – jaučiasi, kad pandemija šiek tiek apramino turizmą, sako R. Grumbinas.

„Islandijoje gausybė įspūdingose vietose įsikūrusių kempingų, kuriuose būna įrengti dušai (papildomas mokestis 2–3 eurai), tvarkingos virtuvėlės – į jas eidamas net nusiauni batus. Taigi, nieko netrūksta“, – šypteli R. Grumbinas.

Maisto kainų taip pat nereikėtų baimintis. Pavyzdžiui, puodelis kavos Reikjaviko oro uoste kainuoja 3,5 euro, o nusileidęs Rygoje R. Grumbinas sako matęs kavos, parduodamos už 4,5 euro.

„Prekybos centruose kainos 20–30 procentų didesnės, bet tikrai ne visų produktų – kai kurie net pigesni nei Lietuvoje. Tiesa, kiek brangesnė automobilio nuoma, parai ji siekia 150–200 eurų. Nors paskutinę kelionės dieną žmona lietuvių Islandijoje forume surado keliolikos metų senumo forduką, už kurio paros nuomą sumokėjome 60 eurų“, – kalba R. Grumbinas. Priduria – planuojantis kelionę į Islandiją, galima nustebti, kad už atostogas automobiliu po Italiją ar Prancūziją teks pakloti kone tiek pat.

Dar keletas patarimų planuojantiems kelionę

Ketinantiems vykti į Islandiją, R. Grumbinas taip pat pataria atsakingai apgalvoti, ką krautis į lagaminą: „Reikėtų vežtis dvi poras batų, kad būtų galima pasikeisti, jeigu sušlaps. Taip pat praverstų neperšlampama striukė ir termodrabužiai, neužimantys daug vietos. Be abejonės, svarbu nepamiršti kepurės, pirštinių.“

Islandijoje gali išeiti šviečiant saulei, o po valandos stovėti kiaurai permirkęs lietaus. Todėl kelionėje labai praverčia orų programėlė ir planas, į kurį įtraukta daug lankytinų vietų.

„Reikia nusimatyti daug lankytinų vietų, tačiau žinoti, kad visur nenuvažiuosi. Labai praverčia orų programėlė: jeigu viename taške rodo prastus orus, tikrai bus vietų, kur tuo metu bus geras oras. Pagal juos ir dėlioji planus. Islandijoje tikrai nepavyksta aklai laikytis plano, tenka improvizuoti“, – šypteli R. Grumbinas.

Daugiau akimirkų iš R. Grumbino kelionės po Islandiją – nuotraukų galerijoje.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt