Veidai

2021.08.29 13:00

Atsakymus į ilgai kamavusius klausimus radusi Beata Tiškevič – apie skaudžias patirtis, atvirumą ir sužadėtuves

Eimantė Juršėnaitė, LRT.lt2021.08.29 13:00

„Kiekvieni santykiai yra kaip atskiros valstybės – su skirtingais įstatymais, valiuta ir kultūra“, – portalui LRT.lt sako aktorė, laidų vedėja, rašytoja, viena iš projekto „Nebegėda“ kūrėjų Beata Tiškevič, neseniai susižadėjusi su mylimuoju. Ji sako, kad šiandien jaučiasi laiminga, atradusi atsakymus į ilgą laiką kankinusius klausimus, ir svarsto, kad kai kurios net ir skaudžios praeities patirtys buvo būtinos.

– Jūsų tinklaraštyje esu skaičiusi jūsų pamąstymus apie tapatybes, rašėte: „Gal net svarbiausia yra ne tai, KAS esame. Man svarbiausia, KAD ESAME ir KAIP ESAME.“ Labai įdomi mintis, taigi kaip esate šiandien?

– Šiandien esu puikiai. Man regis, gyvenu patį geriausią savo gyvenimo laiką – prieš akis matau daugybę galimybių, sutinku naujų įdomių žmonių, iš jų daug mokausi, o santykiai su artimais ir mylimais žmonėmis taip pat suvešėjo per kartu praleistus metus. Studijuoju kadaise mano svajone buvusį dalyką – psichologiją, skaitau daug įdomių knygų, įgyvendinu savo idėjas.

– Ant jūsų rankos suspindo režisieriaus Sauliaus Baradinsko įteiktas sužadėtuvių žiedas. Šiandien tapo įprasta, kad poros tiesiog gyvena kartu nesusituokusios. Tiesiog gyventi kartu nenorite? Jums svarbu jungtuvių priesaika, ištartas „taip“, vestuvinis žiedas?..

– Man svarbiausia tai, kaip mes sutariame kasdien, ar jaučiame, kad būdami kartu augame, ar turime bendrų planų. Visa kita – džiuginantys, romantiški ritualai. Mūsų vienas kitam tariami „taip“ kasdien, padrąsinimai siekti svajonių, palaikymas, pagalba, pagaminta vakarienė yra daug svarbiau ir daugiau už bet kokias pusę sekundės tariamas priesaikas.

– Šią vasarą progų švęsti netrūko – rugpjūčio 6-ąją „Nebegėda“ minėjo 3-iąjį gimtadienį. Ką jums asmeniškai reiškia ši sukaktis?

– Man 3 metai yra labai daug! Ypač versle išsilaikyti, nepamesti vizijos, išlaikyti darnų santykį su verslo partnere ir dar nueiti į pliusą yra labai daug. Aš džiaugiuosi šia sukaktimi, per šiuos 3 metus profesiškai išmokau daugiau nei per visą gyvenimą. Taip pat džiaugiuosi, kad per 3 metus suradome savo begėdžių bendruomenę. Tai žmonės, kurie perka pas mus, dalijasi klausimais, patarimais ir įkvėpimu. Mums jie beprotiškai brangūs.

Man gyvenimas yra nuolat kintantis, įvairus, banguojantis procesas, jame man svarbu išlaikyti vidinę ramybę tiek, kiek tai įmanoma tuo metu.

– Ar prieš trejus metus pradėjusi „Nebegėda“ nebijojote, kad galbūt nepavyks, juk esame ganėtinai uždari ir kai kuriems jūsų gvildenamos temos dar vis yra savotiškas tabu? Ką šis gimtadienis sako apie aplinkinius? Galbūt reikia stumtelėjimo (tokio kaip „Nebegėda“), kad atviriau ir drąsiau kalbėtume?

– Žinoma, kad įgyvendinant bet kokią idėją, nebūtinai tokią drąsią, kyla įvairiausių klausimų ir abejonių. Tačiau labai svarbu neužsižaisti su tomis abejonėmis, o tiesiog pabandyti – nepavyks, tai nepavyks. Galima bus imtis kito dalyko. O štai kai pavyksta – nutinka nuostabiausi dalykai. Dėl to verta bandyti.

Lietuvoje sekso tema, per mano prizmę žvelgiant, matant, kokios aršios diskusijos vyksta dėl lytinio švietimo ar kokių klausimų susilaukiu kartais per interviu net iš liberaliausiai atrodančių vedėjų, yra apipinta mitais, legendomis ir gėda.

„Nebegėda“ šiuo atveju yra platforma visiems pavargusiems nuo to ir žiūrintiems į seksualumą, seksualinę sveikatą ir seksualinę gerovę kaip į svarbias gyvenimiškas temas, kurių neverta laikyti po stalu. Žinant tai, kad per 3 metus mes neturėjome jokios apmokestinamos išorinės reklamos – tenkinomės tuo, kiek pasiekėme žmonių natūraliai iš savo paskyros socialiniuose tinkluose, ir kūrėme turinį savo puslapyje, tokių žmonių, pavargusių nuo gėdos ir legendų, yra labai daug.

– Nors visi it užprogramuoti kartoja, kad atviras kalbėjimas – visų santykių sėkmės pagrindas, kartais sunkiausia artimiausiam žmogui pasakyti, ko stinga ar kas netenkina ir miegamajame, ir santykiuose. Rodos, nenorime įžeisti, įskaudinti. Ar reikėjo mokytis būti atvirai su antrąja puse?

– Su Sauliumi kartu esame jau penkerius metus. Pagarba kitam žmogui – man regis, mūsų santykių pagrindinė vertybė. Atvirumas ir pokalbiai irgi yra labai svarbūs santykių dėmenys. Mes daug kalbamės apie emocijas, poreikius, lūkesčius, manau, kad tai padeda neprikaupti nuoskaudų ir gyventi čia ir dabar.

Labai sunku pasakyti, kas veikia mūsų santykiuose, nes kiekvieni santykiai yra kaip atskiros valstybės – su skirtingais įstatymais, valiuta ir kultūra. Dėl to svarbu, kad kiekviena pora atrastų tai, kas veikia jai. Mes su Sauliumi, manau, esame apie save pačius nemažai supratę ir mums tai veikia.

Skyrybos nesprendžia problemos, jos veikiau parodo, kad problema yra.

– Pokalbis yra ne tik gebėjimas pasakyti, bet ir gebėjimas išklausyti. Tik dažnai išgirstame, kad pirmiausia turime klausytis vidinio balso. Jau galite drąsiai pasakyti, kad išmokote klausytis savęs ir suprasti savo poreikius?

– Žinoma, kad svarbu klausytis savo vidinio balso, nes o ko daugiau klausyti? Jeigu gyvensime pagal kitų melodiją, nesugrosime savo dainos. O man atrodo, kad pagrindinė gyvenimo misija ir yra nugyventi savo gyvenimą savaip.

Kitus girdėti labai svarbu – kai jie kalba apie savo lūkesčius, emocijas, mintis, patirtis. Labai svarbu išmokti klausytis brangių žmonių – klausytis su atjauta, meile, kantrybe, be patarimų ar pertraukinėjimų.

Bet kai žmonės neprašyti ima dalinti mums patarimus, kaip gyventi, bruka savo gyvenimo scenarijų, bando priversti, kad elgtumės taip, kaip jie nori, tokiu atveju man atrodo, kad jie skverbiasi į mano gyvenimo teritoriją, ir čia jau aš brėžiu ribas.

Priimdama sprendimus savo gyvenime labiausiai klausau savo vidinio balso ir, jeigu reikia, paprašau patarimų iš artimų žmonių.

– Esate išsiskyrusi. Galbūt kada susimąstėte, jog ir pritrūko to tikrai atviro pokalbio ir įsiklausymo, kad užglaistytumėte santykių plyšelius?

– Tuo metu buvau labai jauna, neturėjau gyvenimiškos patirties ir net sunku pasakyti, ko tuo metu pritrūko. Tikriausiai, taip ir turėjo būti. Jeigu taip nebūtų nutikę, nebūčiau ten, kur esu dabar. O dabar esu laiminga, vadinasi, ir ta patirtis buvo būtina.

– Beje, praėjo daug laiko po skyrybų. Kai kas galbūt tik neseniai pasirašė skyrybų dokumentus ir nebežino, kaip reikės gyventi toliau, viskas, atrodo, sugriuvo ir nebepavyks atsitiesti. Ką pasakytumėte žmonėms, kuriems dabar tenka tarsi mokytis gyventi iš naujo?

– Labai skirtingos tos skyrybos būna, bet skaudžios – beveik visada. Aš labai rekomenduočiau tiesiu taikymu eiti pas terapeutą, nes skyrybos yra didelė patirtis, ją svarbu suvirškinti, kitaip gali būti pavojus kartoti tuos pačius elgesio modelius kaip ir buvusiuose santykiuose.

Skyrybos nesprendžia problemos, jos veikiau parodo, kad problema yra. Ne tik su buvusiu partneriu, bet ir su savimi pačiu.

Labai svarbu pažinti savo emocinį pasaulį, jis yra mūsų dalis.

– Rodos, galite atvirai prabilti bet kokia tema, jei tik jaučiate, kad kam nors jūsų patirtys gali atrodyti naudingos... Vis tik atrodo, kad esate labai jautri, tad ar nesunku jautriam žmogui prabilti viešai, kai žinai, jog tai būtinai lydės lavina nuomonių ir komentarų?

– Taip. Nuomonės ir komentarai – nelengvas iššūkis. Net po beveik 10 metų buvimo viešojoje erdvėje.

– Ar yra kas labiau išlaisvinančio nei atvirumas? Kažkaip atrodo, kad, parašiusi labai atvirą knygą „Vyvenimas“, prakalbusi apie priklausomybes ar smurtą šeimoje, apie skyrybas ar pan., išlaisvinote save iš visų narvų, kurie paprastai labiausiai mus kalina.

– Taip, „Vyvenimas“ buvo transformuojanti patirtis. Į tą knygą sudėjau viską, apie ką bijodavau prasitarti net pažįstamiems. Bet nusprendžiau nebetylėti ir pasidalinti. Nors „Vyvenimas“ pasirodė prieš beveik 3 metus, aš iki šiol kasdien gaunu bent po vieną žinutę iš žmogaus, kuris mano knygoje atrado savo patirties. Esu labai už tai dėkinga žmonėms. Įvyko mainai – savo atvirumu parodžiau jiems, kad jie nėra vieni, o jie man atgalios parodė, kad aš nesu viena.

– Šiandien jau savotiška mada tapo sakyti, jog neberūpi, ką pagalvos ar pasakys kiti. Ar jums tikrai visiškai nerūpi aplinkinių nuomonė ar ką apie jus pagalvos? Galbūt visiškai nesvarbu nebūna...

– Aš pavydžiu žmonėms, kuriems neberūpi, bet kartu pasvarstau: „Ar tikrai visai visai neberūpi?“. Man atrodo, kad visiškai atsiriboti nuo kitų nuomonės yra neįmanoma. Natūralu, kad, išgirdus ką nors bjauresnio savo pusėn, sukyla emocijos. Kai esi žinomas, tų nuomonių kartais yra per daug. Bet toks jau mano kelias – kartais būna liūdna dėl kokio piktesnio atsiliepimo, bet susitvarkau. Dėl to savo idėjų, minčių ir to, kuo tikiu, atsisakyti neplanuoju.

– Jūs viena pirmųjų garsiai prabilote apie tai, kad lankote psichoterapiją. Šiandien vis daugiau žinomų žmonių apie tai kalba vis drąsiau. Kaip manote, galbūt pagaliau jau išmokome, kad emocinė būklė yra kokybiško gyvenimo pagrindas ir kad nieko gėdingo kreiptis į specialistus. Kaip manote šiandien, ką jūs pati svarbiausio apie save sužinojote psichologo kabinete?

– Labai svarbu pažinti savo emocinį pasaulį, jis yra mūsų dalis. Mes kasdien jaučiame galybę emocijų ir jos mus veikia. Kuo labiau jų neįsisąmoniname, neatpažįstame, neįvardijame, tuo labiau jos veikia mūsų mąstymą, veiksmus ir pasirinkimus.

Psichoterapeuto kabinete prieš 8 metus nuo to ir pradėjau – pažinti savo emocijas, jų neneigti ir priimti. Tai buvo mano emocinio intelekto ugdymo pradžia. O dabar man tai mano rutinos dalis – einu pas trenerį, ten rūpinuosi savo kūnu, einu pas gydytoją, ten rūpinuosi savo vidiniais organais, einu pas terapeutę, ten rūpinuosi savo psichika.

Kiekvieni santykiai yra kaip atskiros valstybės – su skirtingais įstatymais, valiuta ir kultūra.

– Kažkaip jau tapo įprasta klausytis apie žmonių užimtumą, o jų dienotvarkę dažnai lydi frazės „sukuosi kaip voverė rate“, „bėgu žiurkių lenktynėse“ ir pan. Taigi nenuostabu, kad savotiška rykšte tampa perdegimas. Išmokote save tausoti ar perdegimo nepavyksta išvengti ir jums?

– Išties, perdegimas visada šnopuoja man į pakaušį, ypač tai tapo aštriau, kai nusprendžiau įgyti antrą bakalauro išsilavinimą ir įstojau į universitetą studijuoti psichologijos. Suderinti verslo valdymą, psichologijos studijas, knygos rašymą ir papildomus projektus kartais būdavo nelengva, bet tam aš susikūriau savo laiko planavimo sistemą ir discipliną, jos laikausi ir tai padeda man ne tik siekti savo tikslų, bet ir nesudegti.

– Kaip siekiate harmonijos savo kasdienybėje?

– Man labai svarbu skirti dėmesio savo emocinei sveikatai, rasti laiko pailsėti. Be poilsio joks produktyvumas nėra įmanomas. Aš labai kruopščiai planuoju savo laiką: atkreipiu dėmesį, kad būtų balansas tarp darbų ir tarp gyvenimo.

Džiaugiuosi, kad mano laiko planavimo sistema puikiai veikia ir kitiems žmonėms. Praėjusiais metais ją išleidau „Nuostabu“ planuotės pavidalu, o netrukus išleisiu naują leidimą. Šioje knygutėje akcentuojami ne tik darbai, bet ir poilsis. Man ši sistema padeda rasti ryžto įgyvendinti net pačias drąsiausias savo svajones – o kai tai padarau, atsiranda tas pasididžiavimo savimi jausmas, kuris yra neprilygstamas.

Žmonių, pavargusių nuo gėdos ir legendų, yra labai daug.

– Esate daug kalbėjusi apie meilę sau, apie emocinę gerovę ir išvaizdos kultą, apie stereotipus ar visuomenės moteriai keliamus aukštus reikalavimus... Ar tikrai įmanoma pamilti save, priimti savo kūną, priimti ir suprasti savo emocijas, ar čia viso gyvenimo procesas ir nesibaigiantis kelias, kuriuo galbūt tiesiog turėsime visada eiti?..

– Mes visi esame labai skirtingi – skirtingai užaugę, skirtingai susiformavę su skirtingai veikiančiomis smegenimis, suvokimu. Dėl to kiekvieno santykis su savimi irgi yra skirtingas bei keliantis savitų klausimų.

Aš jaučiuosi atradusi atsakymus į mane ilgą laiką kamavusius klausimus apie savęs priėmimą, gyvenimo viziją, savirealizaciją. Tačiau tai nereiškia, kad dabar man viskas aišku ir aš viską žinau. Ne, atradus taiką su savimi vienais klausimais, dažniausiai iškyla kitų klausimų.

Man gyvenimas yra nuolat kintantis, įvairus, banguojantis procesas, jame man svarbu išlaikyti vidinę ramybę tiek, kiek tai įmanoma tuo metu. Man artimas Hermanno Hessės požiūris, jis sakė, kad visas gyvenimas yra kelionė į save.

Taip pat skaitykite

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt