Veidai

2021.08.15 23:01

Neilas Armstrongas: žmonijai – pirmas žmogus Mėnulyje, šeimai – dusyk pamilęs ir dukrą palaidojęs tėvas

LRT.lt2021.08.15 23:01

„Vyrukas, kuriam pasisekė“, – taip, paprašytas apibūdinti save trimis žodžiais, yra sakęs Neilas Armstongas. Pasaulio istorijoje jo vardas įrašytas kaip pirmojo žmogaus, prieš 52 metus žengusio Mėnulio paviršiumi. Visgi astronautas neišvengė ir jam prilipdytos atsiskyrėlio etiketės, mat kitą savo gyvenimo pusę – skyrybas su žmona, dukros netektį – buvo linkęs pasilikti tik sau.

1930 m. rugpjūčio 5 d. gimęs Neilas Aldenas Armstrongas nuo mažens žavėjosi aviacija. Pirmąjį skraidymo čempionatą su tėčiu stebėjo būdamas vos dvejų, šešerių pirmą sykį skrido lėktuvu, o per 16-ąjį gimtadienį, atlikęs pirmąjį solo skrydį, gavo piloto-studento pažymėjimą.

Sulaukęs 17-os, N. Armstrongas pradėjo studijuoti aeronautikos inžineriją Purdue universitete Indianoje. Penkių asmenų šeimoje – N. Armstrongas turėjo jaunesnį brolį ir seserį – jis buvo antrasis, pasirinkęs krimsti aukštuosius mokslus.

„Mažas žingsnis žmogui, milžiniškas šuolis žmonijai“: prieš lygiai 90 m. gimė Neilas Armstrongas

Vis dėlto būsimojo astronauto mokslus 1949 m. pertraukė šaukimas tarnauti kariniame jūrų laivyne. Korėjos karo metu N. Armstrongas dalyvavo 78 koviniuose skrydžiuose ir ore praleido 121 valandą. Po tarnybos, apdovanotas ne vienu medaliu, jaunuolis grįžo tęsti pradėtų studijų.

Netrukus N. Armstrongas susipažino su būsimąja žmona Janet Elizabeth Shearon. Vėliau sutuoktiniai pasakojo, kad oficialių piršlybų nė nebuvo – pora tiesiog nutarė ir 1956 m. susituokė. Po vestuvių netrukus apsigyveno drauge, jiems gimė trys vaikai: sūnūs Ericas ir Markas bei dukra Karen.

Deja, vienintelę poros dukrą pasiglemžė negailestinga liga. Vos gimusiai mergaitei buvo diagnozuotas smegenų auglys. Nors gydymu pavyko pristabdyti vėžio plitimą, tačiau dėl smegenyse atsiradusių pažeidimų mergaitė nebegalėjo nei vaikščioti, nei šnekėti. 1962 m., būdama vos dvejų, ji susirgo plaučių uždegimu ir mirė.

Likimo suduoti smūgiai neatbaidė N. Armstrongo nuo profesinio tobulėjimo. 1962 m. jis buvo priimtas į NASA astronautų rengimo kursus ir po ketverių metų erdvėlaiviu „Gemini 8“ skriejo aplink Žemę.

1969 m. N. Armstrongo pavardė įėjo į visos žmonijos istoriją. „Mažas žingsnelis žmogui, bet milžiniškas šuolis žmonijai“, – ištarė N. Armstrongas, liepos 21 d. erdvėlaiviu „Apollo 11“ kartu su astronautais E. Oldrinu ir M. Colinsu pirmą kartą nuskridęs ir išsilaipinęs Mėnulyje. Kosmose astronautai išbuvo 21 val. 36 min.

2009 m. duodamas interviu leidiniui „The Cincinnati Enquirer“ N. Armstrongas prisiminė pasiruošimą kelionei. „Iš kitų nejautėme didelio spaudimo. Žinoma, patys stengėmės kaip įmanydami pasirodyti kuo geriau. Kiek pamenu, naktį prieš skrydį miegojau gana gerai“, – kalbėjo astronautas.

Po pasivaikščiojimo Mėnulyje grįžęs į erdvėlaivį, N. Armstrongas sulaukė skambučio iš Baltųjų rūmų – astronautus pasveikino tuometis JAV prezidentas Richardas Nixonas. Ir nors tapo pirmuoju žmogumi, išsilaipinusiu Mėnulyje, N. Armstrongas visą likusį gyvenimą išliko palyginti kuklus.

„Man patinka manyti, kad esu gana normalus žmogus, turėjęs nepaprastų patirčių“, – paklaustas, kaip po tokių žygdarbių pavyko sugrįžti į normalų gyvenimą, „The Cincinnati Enquirer“ 2009 m. sakė N. Armstrongas. Paprašytas apibūdinti save trimis žodžiais, daugžodžiauti nemėgęs astronautas sakė: „Vyrukas, kuriam pasisekė“.

Nors pats jis liko kuklus, N. Armstrongo profesiniai pasiekimai vertė aikčioti visą pasaulį. Stebėjosi ir jo paties artimieji, mat vaikystėje astronautas pasižymėjo itin didele mirties baime.

„Manau, daugeliui jaunų žmonių mintis apie mirtį – savo pačių, artimųjų ar net augintinių – yra nepatogi. Man taip pat buvo nelengva priimti mirties realybę. Prireikė ne vienų metų, kol šitai išsisprendė“, – 2011 m. duodamas interviu Australijos televizijos laidų vedėjui Alexui Maley sakė N. Armstrongas.

Tame pačiame interviu jis po daugelio metų prisiminė ir tą momentą, kai išsilaipino Mėnulyje. „Tai buvo ypatinga ir įsimintina akimirka, bet ji buvo labai trumpa, kadangi turėjome daug darbo“, – šypsojosi su A. Maley kalbėdamas N. Armstrongas.

Grįžęs iš misijos kosmose, N. Armstrongas iki 1971 m. dirbo NASA, o vėliau Sinsinačio universitete dėstė aeronautikos inžineriją. Žiniasklaida netrukus astronautui prilipdė „atsiskyrėlio“ etiketę. „Tokį vaizdą sukonstravo žiniasklaida, mat daugelį metų nedaviau jokių individualių interviu“, – paklaustas, ar jo nežeidžia toks įvaizdis, „The Cincinnati Enquirer“ sakė N. Armstrongas.

Kad ir kaip asmeninį gyvenimą siekė pasilikti vien tik sau, 1994 m. užsienio žiniasklaidą apskriejo žinia, kad po po 38-erių santuokos metų N. Armstrongas skiriasi su žmona ir savo vaikų motina J. E. Shearon. Tiesa, atskirai pora gyveno jau nuo 1990-ųjų.

Galbūt todėl N. Armstrongas nebuvo viešai pasmerktas, kai 1992 m., viešėdamas golfo turnyre, susipažino su antrąja žmona Carol Held Knight. Tąsyk jiedu kalbėjosi nedaug, tačiau po poros savaičių N. Armstrongas paskambino jį sužavėjusiai damai. Sužinojęs, kad ji darbuojasi sode, jau po pusvalandžio stovėjo jos kieme pasiryžęs padėti. Pora sumainė žiedus 1994 m.

Kurį laiką apie asmeninį N. Armstrongo gyvenimą ir vėl nebuvo girdėti. Ne vienas žavėjosi ir stebėjosi tuo, kiek daug astronautas paaukojo dėl garsiojo šuolio žmonijai, tačiau paklaustas, ar ko nors gailisi, 2009 m. „The Cincinnati Enquirer“ sakė: „Tik to, kad mums nepavyko padaryti tiek, tiek tikėjomės“.

N. Armstrongo pavardė bulvarinėje žiniasklaidoje dar sykį nuskambėjo 2005 m., kai astronautas įsivėlė į teisinį ginčą su savo kirpėju, pas kurį reguliariai lankėsi net du dešimtmečius. Kirpėjas be garsaus kliento sutikimo ir žinios kolekcininkui už 3 tūkst. JAV dolerių pardavė nukirptų N. Armstrongo plaukų.

Kirpėjo buvo paprašyta arba grąžinti plaukus, arba paaukoti pinigų labdarai. Kadangi pasaulinio garso astronauto plaukai jau gyveno atskirą gyvenimą, kirpėjas paaukojo N. Armstrongo parinktam labdaros fondui.

Mažas žingsnelis žmogui, bet milžiniškas šuolis žmonijai: prieš 52 metus Armstrongas žengė pirmą žingsnį Mėnulyje

2012 m. N. Armstrongas pateko į ligoninę, jam buvo atlikta kraujagyslių šuntavimo operacija. Nors žiniasklaidoje buvo kalbama, kad astronautas sveiksta, po kelių savaičių pasaulį apskriejo žinia, jog 82-ejų N. Armstrongas mirė Sinsinačio ligoninėje. Tuometis JAV prezidentas Barackas Obama, reikšdamas užuojautą tautai, sakė, kad N. Armstrongas buvo vienas didžiausių visų laikų Amerikos didvyrių.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt