Veidai

2021.08.02 19:16

Sunkia COVID-19 forma sirgęs Vytautas Kvietkauskas: reikia užmiršti apie gerumus, kurie ateina iš dangaus

Viktorija Lideikytė, LRT.lt2021.08.02 19:16

„Reikia užmiršti apie gerumus, kurie ateina iš dangaus. Viskas yra mūsų pačių rankose“, – sako gruodį sunkia COVID-19 forma sirgęs žurnalistas, ilgametis LRT laidų vedėjas ir redaktorius Vytautas Kvietkauskas. Praėjus pusmečiui, gyvenimo džiaugsmas sugrįžo, bet virusas atsitraukė lėtai, sako V. Kvietkauskas. Grįžęs iš ligoninės jis vos galėjo apeiti aplink namą, o iki galo susigrąžinti jėgas pavyko tik po reabilitacijos sanatorijoje.

Į ligoninę V. Kvietkauskas pateko gruodį. Tada tris savaites gydėsi COVID-19 ligą ir jos sukeltą abipusį plaučių uždegimą. „Ligoninėje man leidžia įvairius vaistus, antibiotikus, antivirusinius tirpalus. Viską būtų galima daryti ir namuose, tačiau čia yra deguonies, kurio man stinga. Palatoje yra stacionarus deguonies aparatas, prie jo galime prisijungti.

Jei tik sustabdau deguonies įkvėpimą, jo lygis mano kraujyje nukrenta iki 84–86 proc., kai norma yra 92–97 proc. Ėmus stigti deguonies, apima silpnumas, kokio niekada nėra buvę. Žengi du žingsnius ir turi sugrįžti atsisėsti ant lovos, nes nėra jėgų“, – iš ligoninės portalui LRT.lt gruodį sakė V. Kvietkauskas. Pridūrė neseniai atsisveikinęs su palatos draugu. Jį įveikė virusas – vidurnaktį vyras užduso. Visą istoriją rasite čia.

Gruodį pokalbis su V. Kvietkausku truko neilgai – jo žodžius vis pertraukdavo kosulys. Šiandien jau žvaliu balsu V. Kvietkauskas portalui LRT.lt sako, kad gyvenimo džiaugsmas pagaliau sugrįžo, nors liga pasitraukti neskubėjo. Namo iš ligoninės jis parvažiavo su deguonies aparatu, juo naudojosi dar porą savaičių, taip pat kurį laiką buvo sunku užsiimti fizine veikla.

„Po ligos gydytoja sakė, jog labai svarbu eiti pasivaikščioti. Kai sugrįžau namo, iš pradžių mano pasivaikščiojimas buvo apeiti aplink namą, paskui atstumas palaispniui didėjo, kol pasiekiau 10 tūkst. žingsnių per dieną“, – prisimena V. Kvietkauskas.

Iki galo atgauti jėgas jam padėjo reabilitacija sanatorijoje. Tiesa, į ją pakliūti pavyko ne iškart. „Dar vasarį nustebau išgirdęs, kad persirgęs plaučių uždegimu negalėjai gauti siuntimo į sanatoriją. Juk didžioji dalis sunkia COVID-19 forma sirgusių žmonių sirgo ir plaučių uždegimu, o po jo, jeigu negauni tinkamo gydymo ir reabilitacijos, dalis plaučių gali mirti.

Visgi pavasarį, berods balandį, ministras pasirašė įsakymą ir įtraukė galimybę po plaučių uždegimo gydytis sanatorijoje. Pirmiausia tai sužinojau iš pažįstamos gydytojos, o vėliau apie tai sužinojusi mano paties gydytoja išsiuntė mane į sanatoriją“, – sako V. Kvietkauskas.

3 savaites Druskininkuose gydęsis V. Kvietkauskas džiaugiasi, kad reabilitacija padėjo sugrįžti į ritmą – jis vėl gali žaisti tenisą, kvėpuoti jūros oru ir džiaugtis gyvenimu. „Iš tikrųjų buvo ilgas kelias. Žinote, mes, žmonės, iš prigimties esame tingūs. Sanatorijoje mane privertė kasdien du kartus per dieną daryti mankštą, skirtą specialiai tiek plaučiams, tiek po ligoninėje praleisto mėnesio nusilpusiam kūnui.

Mes mėgstame rūpintis kitais, ypatingai kitiems patarinėti, bet pačiam prisiversti daryti mankštą, kvėpavimo pratimus, kasdien nueiti 10 tūkst. žingsnių – kur kas sunkiau. Bet jei nori gerai jaustis, reikia“, – pasakoja V. Kvietkauskas.

Visgi žurnalistas neslepia – dar iš šiandien jaučia liekamuosius COVID-19 reiškinius: kartais sutrinka kraujo spaudimas ir ima svaigti galva, greičiau aplanko nuovargis. „Bet tai – ganėtinai natūralūs dalykai. Juk su kiekviena diena tampu vyresnis, ne jaunesnis“, – sako V. Kvietkauskas.

Kadangi po ligos praėjo daugiau nei pusmetis, V. Kvietkauskas jau pasiskiepijo abiem vakcinos dozėmis. „Nebuvo absoliučiai jokių šalutinių skiepo poveikių. Dažnai girdžiu, kad žmonėms bent jau dūrio vietą paskausta. Man – nieko. Gal todėl, kad turėjau antikūnų“, – svarsto žurnalistas.

V. Kvietkauskas įsitikinęs – laukti rudens nėra prasmės, imunitetą reikia įgyti jau dabar. „Jei nori sirgti – tavo reikalas. Jei nori mirti – tavo reikalas. Bet jeigu tu nori arba užkrėti kitus, tai tampa mūsų visų reikalu. Juk iš mano mokesčių gydomi visi kiti žmonės, įskaitant ir mane patį. Nesu linkęs mokėti tokio solidarumo mokesčio vien todėl, kad tu galėtum išreikšti savo laisvę nesiskiepyti ir užkrėsti kitus.

Man visada labai keista, kaip žmonės nesupranta, kad virusas gali net nužudyti žmogų, jau nekalbant apie tai, kad ligos metu daliai žmonių visiškai atima sveikatą, ypač vyresnio amžiaus ligoniams. Visuotinai pripažįstama, kad skiepai padeda nuo gripo, erkinio encefalito ir kitų ligų. Lygiai ta pati technologija taikoma ir koronaviruso atveju“, – kalba V. Kvietkauskas.

Vaizdas, kurį stebime šiandieninėje visuomenėje, neramina, sako žurnalistas, – juk eilė parduotuvėje nepradės judėti greičiau, jei prisispausime vienas prie kito. „Klausykime gydytojų – jie išmano, ką daro. Iš tiesų, Lietuvos žmonių pasiaukojimas yra beribis. Gydytojai, slaugytojai, savanoriai – turime fantastiškų žmonių, pasiruošusių dėl kitų atiduoti labai daug“, – kalba V. Kvietkauskas.

Žurnalistas prisipažįsta po ligos supratęs seną gerą tiesą – nors išmintis sako mokytis iš kitų klaidų, praktika rodo, kad jeigu mokomės, tai tik iš savo: „Visada galvoji, kad man nieko neatsitiks, o vis dėlto ima ir atsitinka. Todėl viskas bus gerai tik tada, jei patys tuo pasirūpinsime. Reikia užmiršti apie gerumus, kurie ateina iš dangaus. Viskas yra mūsų pačių rankose, galvoje ir žiniose. Mes gi žinome, ką reikia daryti, kaip reikia daryti. Tai kodėl nedarome?“

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.