Veidai

2021.08.03 08:36

Sau griežtas Edgaras Montvidas: net jei po spektaklio girdžiu pagyras, pats savęs taip lengvai nepagiriu

LRT RADIJO laida „Vasaros popietė“, LRT.lt2021.08.03 08:36

Tenorams dažniausiai rašomi meilužių, poetų, svajoklių vaidmenys, tad juos atlikti operos solistui Edgarui Montvidui pabosta, kur kas įdomiau – vaidinti niekšus. LRT RADIJO laidos „Vasaros popietė“ pašnekovas neslepia save vertinantis griežtai, tačiau sykiu supranta: jei nepavyksta viena, jas nusveria tūkstančiai gerai sudainuotų natų.

„Pirmiausia aš noriu būti įdomus kaip atlikėjas, nemanau, kad mano asmeninis gyvenimas yra unikalus ir išskirtinis, dėl to stengiuosi į pirmą vietą pastatyti savo kūrybinį pasaulį, kad žmonės domėtųsi mano veikla, muzika ir taip toliau. Visi kiti dalykai yra antraeiliai, sakykime – užklasinė veikla“, – pabrėžia pašnekovas.


Kai vaidina aktoriai, jie pradeda gyventi savo personažo gyvenimą. Operoje vaidyba – taip pat toli gražu ne paskutinėje vietoje. E. Montvidas teigia gyvenantis vaidmeniu tol, kol trunka repeticijos, o jos gali trukti ir kelis mėnesius.

„Taip nebūna, kad 8 val. ryto pradedi galvoti ir 17 val. pabaigi. Procesas vyksta visą parą, kartais – net miegant. Man patinka prieš užmiegant dar kartelį perbėgti per praėjusios dienos repeticijų grafiką, dar kartelį pabandyti pasižiūrėti į savo vaidmenį, darbą tarsi į kino juostą. Tuomet generuoji tam tikras idėjas, mintis, nes, žinia, režisieriams labai patinka, kai atlikėjai siūlo savo idėjas, kai scenoje vyksta bendradarbiavimas, o ne tik: režisierius pasako, o tu darai“, – pasakoja jis.

Solistui aktorinė operos pusė labai svarbi, juk opera – tai ir teatras. Jo manymu, opera tuo ir žavi, kad tai – daug menų jungiantis žanras. „Geras dainavimas – savaime suprantamas dalykas, tai tarsi mūsų kalba, bet žmonės ateina pamatyti tavo herojų kenčiantį arba besidžiaugiantį, jiems vizualinis spektaklio aspektas lygiai toks pats svarbus, kaip ir tai, ką jie girdi“, – mintimis dalijasi laidos svečias.

E. Montvidas – tenoras. Jis sako, kad tenorams dažniausiai rašomi meilužių, poetų, svajoklių – romantikų vaidmenys. Jam patinka vaidmenys, turintys plačią emocijų amplitudę, o minėtieji dažnai būna gana vienodi.

Atlikti niekšų vaidmenis žymiai įdomiau, nes tie visi meilužiai ir romantikai svajokliai pabosta.

„Man patinka, kai yra visa arka nuo naivaus jaunuolio iki visiškos destrukcijos. Vienas toks – Tomas Rakewellas Stavinskio operoje „Veltėdžio karjera“. Nepaprastai įdomus darbas apie naivų jaunuolį, kuris pabaigė gyvenimą susirgęs sifiliu psichiatrijos ligoninėje. Tokie vaidmenys man, kaip aktoriui, labai įdomūs. Dabar ir gavau blogiukų vaidmenų porciją. Atlikti niekšų vaidmenis žymiai įdomiau, nes tie visi meilužiai ir romantikai svajokliai pabosta“, – sako pašnekovas.

Būna vaidmenų – kietų riešutėlių, kuriuos reikia labiau pasistengti perkąsti, bet E. Montvidas tikina, kad jam tokie profesiniai iššūkiai labai patinka. Yra buvę, kad vieną ansamblį, kuris trunka 3–4 minutes, teko mokytis dvi savaites. Pasiruošimas operai – ilgas procesas: iš pradžių tenka susipažinti su literatūra, jei libretas parašytas pagal literatūros kūrinį, tada reikia mokytis tekstus, dainuoti, net teisingai tarti žodžius.

„Mums padeda labai daug žmonių. Yra ir kalbos koučeriai. Pavyzdžiui, dabar pirmą kartą dainuosiu Don Jose partiją operoje „Carmen“ ir būsiu vienintelis ne prancūzas visame ansamblyje. Man reikės pasitempti, kad skambėčiau kaip įmanoma autentiškiau“, – darbo užkulisius atskleidžia operos solistas.

Jis neslepia, kad yra atsidūręs ir situacijose, kai tarsi „nusikirpo juostelė“ – vaidindamas pamiršo žodžius. Ką tuomet daro E. Montvidas?

„Miunchene teko dainuoti vokišką operą vokiečių publikai. Atlikome kitą versiją ir aš nebuvau įspėtas – buvo visiška katastrofa. Padainavau kažkokiu neovokiečių dariniu. Kai kuriuose teatruose dar egzistuoja sufleriai, kurie irgi padeda. Tose pačiose būdelėse šnabžda ir ne tik tekstą, kitą kartą parodo, kada tau įstoti. Bet tik keletas teatrų turi tas tradicijas, scenografai labai pyksta, jei scenoje dar turi įtaisyti kažkokią būdelę“, – pasakoja atlikėjas.

E. Montvidas tvirtina esąs perfekcionistas, tačiau sykiu supranta, kad jei nepavyksta viena, jas nusveria tūkstančiai gerai sudainuotų natų. „Esu sau gana griežtas kritikas, tiesą pasakius, net jei po spektaklio girdžiu pagyras, pats savęs taip lengvai nepagiriu“, – atvirauja operos solistas.

Plačiau – liepos 27 d. laidos „Vasaros popietė“ įraše. Laidos vedėjai – Darius Užkuraitis ir Gabrielė Martirosian.

Parengė Indrė Motuzienė.


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.