Veidai

2021.07.26 07:46

Juokais ištartą planą turėti 5 dukreles Rafailas Karpis mielai įgyvendintų: jų meilės suteikta emocija neįkainojama

LRT RADIJO laida „Vasaros popietė“, LRT.lt2021.07.26 07:46

„Esu be galo dėkingas likimui, kad jis grąžino man saugumo jausmą, nelikau vienas šiame pasaulyje“, – LRT RADIJO laidoje „Vasaros popietė“ apie sukurtą savąją šeimą po tėvų netekties atvirauja operos solistas Rafailas Karpis. Laidoje tenoras atskleidė ir tai, kokį vardą parinko trečiajai dukrelei, kuriai vos kelios savaitės.

R. Karpis – užkietėjęs vilnietis ir antakalnietis. Antakalnio rajone užaugęs operos solistas sako, kad čia baigta mokykla iki šiol sukelia šilumos jausmą.


„Prisiminus mokyklą man visuomet per odą bėga labai geri šiurpuliukai. Aš savo mokyklą prisimenu su dideliu džiaugsmu, man joje tikrai labai patiko mokytis – ne tik mokytis dalykus, bet ir mokytis gyventi, pažinti gyvenimą, gyvenimo taisykles, prasmę“, – mintimis dalijasi jis.

Dar ir dabar lankydamas Sapiegų parką Antakalnyje R. Karpis jį mato kitomis akimis nei jaunieji vilniečiai. Jis dar mena, kaip anuomet Sapiegų parkas buvo gana uždaras, čia buvo įrengta karo ligoninė, vėliau – Sapiegų ligoninė, gydymo centras, tad gyvenimas virė aplink šį parką, į jį nebuvo taip lengva patekti.

Antakalnyje buvo įsikūręs ir legendinis pogrindžio kultūros, pankų rinkimosi klubas „Bombiakas“. Nors kai kas gali įsivaizduoti, kad būsimi operos solistai nuo mažens klausosi tik klasikinės muzikos ir visuomet vaikšto pasitempę it eidami į sceną, pats R. Karpis buvo gana aktyviai pankuojantis jaunuolis, tad tikrai ne kartą lankėsi šiame klube.

„Mes netgi turėdavome tokius pažymėjimus, čia atvažiuodavo pankų grupės iš įvairių šalių: prancūzai, suomiai, švedai... Aš čia sutikau savo 16-ąjį, 18-ąjį gimtadienius“, – pamena jis.

Tenoras sako vaikystėje buvęs ir padauža, ir gerietis, laikydavęsis taisyklių, kurių būdavo pasakyta laikytis. Greta pankavimo visą laiką buvo ir kitokia muzika, opera.

„Muzika „Ąžuoliuke“ būdavo gana įdomiai pateikiama, tai būdavo tarsi žaidimo, savęs realizavimo forma, už kurią būdavai giriamas, skatinamas. Manau, kad muzika [mano gyvenime] atsirado grynai dėl „Ąžuoliuko“.

Bet dažniausiai visi norėdavo būti futbolininkais ir krepšininkais, dainuoti nebūdavo kieta. Atsimenu, kaip kokioje 11-oje klasėje dar tokiu diskanto balsu aktų salėje dainavau „O Sole Mio“ ir kaip pusė salės gale sėdėjo ir garsiai kikeno, kaip čia dabar taip. Bet manęs tai nesustabdė“, – teigia pašnekovas.

Juokas gimė tuo metu, kai visi pradėjo sakyti: tikriausiai trečias bus berniukas. „Noriu penkių mergaičių“, – buvo mano atsakymas. Tai tarsi juokas, bet būčiau nieko prieš.

R. Karpis visai neseniai trečią kartą tapo tėčiu – jo trečiai dukrelei dar tik kelios savaitės. Gal juokais, gal ne operos solistas, dar turėdamas dvi dukras, yra sakęs: mano planas – penkios dukros. Po truputį planas sėkmingai vykdomas.

„Iš tikrųjų tas juokas gimė tuo metu, kai visi pradėjo sakyti: na, tikriausiai trečias bus berniukas. „Noriu penkių mergaičių“, – buvo mano atsakymas. Tai tarsi juokas, bet aš būčiau nieko prieš turėti penkias mergaites, nes kažkaip tą emociją, kurią suteikia mergaičių meilė tėčiui, yra neįkainojamas dalykas“, – pasakoja jis.

Paauglystėje R. Karpis yra teigęs, kad ateityje būtinai ves žydaitę. Šis planas liko neįgyvendintas, jo žmona – ne žydė.

„Nesilaikau tų griežtų tradicijų, kurių laikosi kai kurie mano tautiečiai. Gyvendamas savo gyvenimą supratau, kad man tai nėra svarbu. Mūsų pažinties pradžia nebuvo labai romantiška. Mes susipažinome Muzikos akademijoje, kažkurį laiką vienas apie kitą nežinojome.

Paskui gyvenome savo gyvenimus, ta draugystė buvo, bet buvo tik draugystė, o po kokių dešimties metų nusprendžiau, kad galbūt vertėtų tą nuostabų žmogų pasikviesti į pasimatymą. To padaryti paprastai negalėjau, nes esu gana kuklus, tad ta proga nuėjau pasitikrinti regėjimo, nes mano žmona – optometrijos specialistė. Nuėjau pasitikrinti regėjimo ir sutarėme, kad gal kada kavos ir atsigersime, bet išėjęs iš optikos suvokiau, kad palikau ten viską: ir mobilųjį telefoną, ir raktus, ir piniginę, ir galvą.

Neilgai trukus atsirado ryšys, bendravimas, galiausiai – bendras gyvenimas, vėliau – santuoka, vaikai ir visa tai, kas nuostabiausia mano gyvenime“, – mintimis dalijasi laidos svečias.

Anot jo, šeima – dalykas, suteikiantis gyvenime daugiausiai saugumo. Jo gyvenime nutiko taip, kad savąją šeimą jis sukūrė būtent tada, kai teko atsisveikinti su šeima, kurioje užaugo.

„Esu be galo dėkingas likimui, kad jis grąžino man saugumo jausmą, nelikau vienas šiame pasaulyje“, – sako R. Karpis.

Jo dukryčių vardai – su įdomiomis istorijomis. Pasak dainininko, jam gražiausias moteriškas vardas buvo Estera, kokį nešiojo ir jo močiutė. Taip pavadinti jis troško jau pirmą dukrelę, tačiau žmona nesutiko, dukrai buvo duotas Rachelės vardas. Nesutiko ir antrą sykį, dukra gavo Lėjos vardą, tačiau trečias kartas nemelavo.

Šeima buvo sugalvojusi trečią dukrelę pavadinti Frida, tačiau mergaitė gimė būtent tądien, kai švenčiamas Esteros vardadienis, tad pavadino dvigubu vardu – Frida Estera.

Be to, diena anksčiau, kai gimė trečioji atžala, gimė ir garsioji dailininkė Frida Kahlo. Tiesa, sakoma, kad ji savo gimimo dieną dokumentuose yra pasiankstinusi diena anksčiau, kadangi tą dieną jos gyvenime įvyko kažkas svarbaus.

Plačiau – liepos 19 d. laidos „Vasaros popietė“ įraše. Laidos vedėjai – Lavija Šurnaitė ir Ramūnas Zilnys.

Parengė Indrė Motuzienė.


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.