Veidai

2021.07.13 07:16

Jurga Šeduikytė: kai verti save paleisti sunkumus, kūnas priešinasi, o ramu pasidaro paskyrus jiems vietos

LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt2021.07.13 07:16

Kai lauke tokia kaitra, nuo jos pasislėpti galima pavėsyje skaitant knygą, žiūrint gerą filmą ar tiesiog klausantis muzikos. O kad būtų lengviau išsirinkti, atlikėja Jurga Šeduikytė atskleidžia savo mėgstamiausiųjų sąrašą.

Kinomanė, paskendusi muzikoje ir dievinanti knygas, – taip save apibūdina atlikėja ir muzikos kūrėja J. Šeduikytė. Tačiau ji pati pastebi, jog skirtingais jos gyvenimo etapais kiekvienam iš šių pomėgių kliūdavo skirtinga jos laisvalaikio dalis.

„Kinas labai dažnai buvo pabėgimas nuo to, ko nenorėčiau pripažinti, gal gyvenimas buvo nuėjęs po velnių. Dariau nuo kino pauzę, kad pailsėčiau ir pradėčiau žiūrėti kiną dėl kino. Iš to laiko liko pomėgis animacijai.

Jurga Šeduikytė rekomenduoja: mėgstamiausia knyga, sužavėjęs filmas ir įstrigusi daina

Knygos yra nuo vaikystės, jos man artimiausias įkvėpimo šaltinis, kuris mane įkvepia tiek rašyti pačiai, tiek kurti dainas, tiek nusiraminti gyvenime, kai neramu. Gera tinkama knyga sukuria reikiamą atmosferą. O muzika – aš pati esu muzika. Man visur aplinkui natos, harmonija, ieškau pauzių“, – pasakoja ji.

Didžiausią įspaudą gyvenime palikusi knyga – pačios kartu su psichologu Gintaru Šmatavičiumi parašyta knyga „Lipt stogais ir žiūrėt žemyn“.

„Aš ją rašiau ilgai. Man tai kaip ženklas, atskaitos taškas, kai supratau, kad kartais nereikia paleisti, reikia priimti. Tas priėmimas – vienas svarbiausių dalykų. Kai per prievartą bandai paleisti visokias gyvenime įvykusias nesąmones ar sunkius išgyvenimus, būna labai sudėtinga, jauti, kad visas organizmas priešinasi.

O jeigu paskiri širdyje vietos ir ten leidi tam apsigyventi, pasidaro ramu tą pačią sekundę. Kai parašiau ir užverčiau šitą knygą, supratau, kad baigėsi vienas gyvenimo etapas, išmokau pamatyti, kas yra praeitis. Nuo šiol prasideda dabar“, – mintimis dalijasi atlikėja.

J. Šeduikytės rekomenduojamas pamatyti filmas – „Žydroji bedugnė“ (režisierius Lucas Bessonas, 1988 metai). Sako, tokio gražaus filmo seniai nemačiusi, o jį pataria pažiūrėti norintiems išgyventi laisvės pojūtį ir kuriems svarbus vanduo. Tai – istorija apie du narus ir labai gražią, keistą, kitokią jų draugystę. Tai filmas ir apie meilę.

„Daina „Woodkid“ – „Run Boy Run“ yra pats geriausias įsikvėpimas, kai jauti, kad už pečių ne gąsdina, o palaiko ir spirteli ir į orą, ir į priekį“, – tikina ji.

Plačiau – liepos 10 d. laidos „Labas rytas, Lietuva“ įraše.

Jurga Šeduikytė rekomenduoja: mėgstamiausia knyga, sužavėjęs filmas ir įstrigusi daina
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt