Veidai

2021.07.17 10:18

70-ies vėl ištekėjusi aktorė Olita Dautartaitė: su manimi nėra taip lengva – esu egocentriškas žmogus

LRT TELEVIZIJOS laida „Stilius“, LRT.lt2021.07.17 10:18

Buvusi Šiaulių dramos teatro aktorė Olita Dautartaitė kine ir scenoje sukūrė per 70 vaidmenų, o į trečią santuoką įžengė irgi beveik ties skaičiumi 70-imt. Kaip LRT TELEVIZIJOS laidoje „Stilius“ pasakoja pašnekovė, iki šiol pora vienas į kitą kreipiasi „jūs“, o juodu supiršo poezija. Kuo šiandien gyvena O. Dautartaitė?

Linksmoji beždžionėlė Agota žinomai moteriai primena profesionalios teatrinės karjeros pradžią. Daugiau kaip pusę amžiaus besitęsiantį gyvenimą scenoje O. Dautartaitė pradėjo nuo kūrybos vaikams Kauno lėlių teatre, į kurį, juokiasi, ją atvedė tik lemtis ir didelė drąsa.

„Aš tai vadinu Dievo malone – aš tikintis žmogus – ateiti į lėlių teatrą konkurso keliu. Baigiau Kultūros švietimo technikumą, paskyrimas buvo dirbti Žąslių kultūros namuose. Nuvažiuoju, o ten grindys atsilupę, varlės kurkia. Galvoju: Dieve Dieve, aš čia nedirbsiu ir išvis nedirbsiu kultūros namuose.

Ir po kelių dienų „Kauno dienoje“ – skelbimas, kad Kauno lėlių teatre rengiamas konkursas dviem lyrinio plano aktorių vietoms užimti. Aš atėjau žinodama, kad mano planas nelyrinis ir ypač balsas, man raganas visokias vaidinti, ryškius personažus, bet atėjau. Ir taip lemtis lėmė, kad mane vieną ir priėmė, nors mūsų buvo apie dvidešimt“, – pamena ji.

Į vyrą „jūs“ besikreipianti ir trečią kartą arti 70-ies ištekėjusi Olita Dautartaitė: tada negalvoji, kad esi tokio amžiaus

O. Dautartaitė prisimena ir tai, kad išmokti valdyti lėles nesisekė, todėl pirmieji metai buvę labai sunkūs. Vėliau išmoko, įprato, su kolega aktoriumi sukūrė šeimą. Ir visus dvylika ten prabėgusių metų prisimena smagiai. Gal būtų ir ilgiau pasilikusi, nuotaikingai pasakoja aktorė, bet pamačiusi režisierės Aurelijos Ragauskaitės spektaklius užsidegė žūtbūt pas ją patekti.

„Jie gastroliavo Vilniuje, aš ten nuvažiavau ir po vieno spektaklio nuėjau. Režisierė mandagi, bet tokia ori, iš jos ėjo tokia energija. „Mieloji, aš dabar neturiu laiko, pas mane dailininkas atėjo, po mėnesio būsime Kaune, ateikite, pažiūrėsime, pasikalbėsime.“ Ir po mėnesio aš nueinu po spektaklio. „Ai, čia jūs. Mane nustebino tas jūsų narsumas, noras, drąsa... Jūs iš tokio gero teatro, aš ir peržiūros jums nedarysiu. Man reikia daug aktorių.“ Aš buvau drąsi. Dabar tikrai tokia nesu“, – prisiminimais dalijasi laidos herojė.

Tuo metu negalvoji, kad esi tokiame amžiuje, bet paskui supranti: kai eina su baltomis sukniomis, viskas gražu, o čia dar kitaip, dar gražiau.

Tuo metu Šiaulių dramos teatras išgyveno klestėjimo laikus ir patekti dirbti pas tokio lygio režisierę buvo neįtikėtina sėkmė. Tad šešerių metų dukrą laikinai palikusi pas tetą Kaune O. Dautartaitė išvažiavo į Šiaulius.

„Aš važiavau su Vasarės tėvu, jis irgi buvo lėlių teatro aktorius. Gyvenome grimo kambaryje, kol neprasidėjo sezonas, teatro kasoje, o paskui – ateina aktoriai į grimo kambarį, sako: Olita, mes jau grimuosimės, eikite lauk su tomis savo raskladuškėmis. Tada – į kasą. „Mes jau greit pardavinėsim bilietus.“ Paskui į tokį bendrabutį... Žodžiu, vyniojosi tas siūlas, viskas buvo nesunku“, – pažymi pašnekovė.

Tokia buvo pradžia, o paskui O. Dautartaitės kūrybinio ir asmeninio gyvenimo siūlas Šiauliuose vyniojosi net trisdešimt dvejus metus. Per juos buvo daugybė įsimintinų vaidmenų, pažinčių su įvairiais režisieriais. O paskui ji išėjo iš teatro, bet, tikina, ne dėl to, kad pavargo užleisti jaunesnius. Tiesiog nebeliko senojo teatro, o naujoviškumai patyrusios aktorės nedomino.

„Tokie buvo dalykai, kurie aktorių maitina, kurie tave išsunkia, kartu tu žinai, ką gali atiduoti, dėl ko tu toje scenoje esi, dėl ko žiūrovas ateina. Tikrai yra daug pigios komercijos, yra ir geros, aišku, bet man jau lyg ir ne. Buvo gaila iš Šiaulių išvažiuoti, nes aš dėsčiau Šiaulių universitete studentams, buvo ir lėlių teatro menas, ir teatro ugdymas. Atsisveikinti buvo toks... Išvažiuoji ir žinai, kad nebebūsi. Bet tvirtai“, – teigia moteris.

Tačiau su teatru aktorė dar neatsisveikino. Prieš kelerius metus vaidinti pakvietė Panevėžio dramos teatras, kuriame išbuvo dar dvejus metus. Čia O. Dautartaitės laukė ir netikėta bei įdomi pažintis su pasaulinio garso lenkų režisieriumi Krzysztofu Zanussiu. Džiaugiasi, mat darbas su juo buvo didelė garbė ir patirtis.

„Man reikėjo išmokti tekstą, reikėjo žinoti mizanscenas... Kažkaip, matyt, vėlgi tas noras. Galvojau: man jau su atmintimi ne taip labai... Bet ne – įgyvendinau“, – pabrėžia aktorė.

Su sutuoktiniu beveik 30 metų gyveno atskirai

Greta kūrybiškiausių aktorės metų asmeninis gyvenimas irgi virė. Išsiskyrus jos ir dukros Vasarės tėvo keliams O. Dautartaitė antrą kartą ištekėjo už žinomo fotografo Narcizo Freimano. Ir beveik trisdešimt metų abu bendravo gana neįprastai: gyveno atskirai ir važinėjo vienas pas kitą į svečius.

„Tas man labai tiko. Ir jam. Jis labai vienišius. Kai būdavo premjeros, kokie menininkų jubiliejai, tai jis truputėlį pabūna, tada prieina ir manęs paklausia: ar tau dar labai čia reikia būti? Sakau: žinok, man dar reikia. Ir žinau, kad kai prieis trečią kartą, tai jau arba turiu eiti, arba sakyti, kad tu eik, o aš dar pasilieku. Buvo labai laisvas. Taip 29 metus, o paskui, kai atvažiavau, praėjo beveik 3 metai ir Narcizas mirė“, – sako ji.

Pastaraisiais metais savo talentu O. Dautartaitė daugiausia žavi poezijos gerbėjus. Jau daug metų lietuvių poetų eilėraščiai aktorei yra didžiausia sielos atgaiva. Beje, per poeziją, kultūrą ir menus aktorė susipažino ir su dabartiniu savo vyru, technikos mokslų daktaru Romualdu.

„Mes susitikome Maironio muziejuje. Antrąkart jau turbūt atėjo specialiai, nes man atnešė rožių. O paskui ėjome giedoti himno su puikiu abiturientų choru, tada pakvietė išgerti kavos. Narcizą buvau palaidojusi gal tik pusę metų. Tai aš iš karto taip ir susakiau, kad dabar tokia esu, o jis sako: aš savo žmonelę jau penkerius metus. Už kelių mėnesių turėjau skristi į Ameriką. Prasidėjo laiškai, buvo pasitikimas iš Amerikos. Romualdas – delikatus“, – tikina laidos herojė.

Tuoj po pažinties aktorė su kūrybine misija išskrido į Ameriką, tačiau nuolat su Romualdu bendravo laiškais. Už jo O. Dautartaitė ištekėjo būdama arti septyniasdešimties. Neslepia: buvo sakančių, kad galima gyventi ir be santuokos, tačiau abu giliai tikintys, tad nusprendė savo santykius įtvirtinti prie altoriaus.

„Buvo įdomiai, susirinko daug draugų ir rašytojų, ir poetų, ir Romo didelė šeima, ir iš Šiaulių atvažiavo mano bičiuliai. Smagiai, įdomiai, vargonai grojo, raudonas kilimas... Eini, visi atsistoja. Tuo metu negalvoji, kad esi tokiame amžiuje, bet paskui supranti: kai eina su baltomis sukniomis, viskas gražu, o čia dar kitaip, dar gražiau“, – įsitikinusi menininkė.

O. Dautartaitės gyvenimas smagus ir vėl. Tiesa, šįsyk su vyru gyvena kartu, tačiau iki šiol vienas į kitą kreipiasi „jūs“. Aktorė juokiasi: šio įpročio nepamiršta net ir pykdama.

Daug skausmo suteikiau žmonėms. Iš tiesų pirmas dalykas buvo scena. Ar tai gerai, ar blogai, ko gero, gal nėra labai gerai, jeigu pagalvotume, kam žmogus gyveni, bet taip buvo.

„Kai „Romukai“, tai „jūs“, bet jeigu jau kas nors man nepatinka, tada sakau „Romai“. Bet vis tiek „jūs“. Kadangi ta pažintis buvo tokia kitokia, tuoj išvažiavus į Ameriką tie laiškai, „jūs“... Ir toliau „jūs“, paprasčiausiai natūraliai neperėjome prie „tu“. Taip ir liko. Viena dailininkė man iš pradžių sakė: tai kaip jūs taip vadinatės, toks lyg ir nenuoširdumas... Sakau: labai nuoširdumas. „Bet kaip ausį rėžia.“ – „Tai tu neklausyk.“ O paskui po kiek laiko pati pasakė: mes taip įpratome, atrodo, taip ir reikia. Taip visi priėmė ir yra“, – kalba pašnekovė.

Sykiu pora jau skaičiuoja devintus metus. Sutaria, rūpinasi vienas kitu. Tiesa, O. Dautartaitė prasitaria, kad geri santykiai labiau esąs jos vyro nuopelnas. Ir atvirai pripažįsta: artimiesiems su ja nelengva.

„Aš esu egocentriškas žmogus. Nežinau, gal dėl to, kad našlaitė, kad tai suponavo aktorystė, o gal ir prigimtis. Kai augau pas tetą Šančiuose, ten visi manimi labai rūpinosi. Matyt, man taip atrodo, kad taip ir reikia.

Kiek pati kalbuosi su dvasios tėvais, tai jie ir nuramina, sako: taip yra, jūs tokia, tegu jus kiti priima tokią. Kiti griežčiau, man ir patinka, ir nepatinka, kai griežčiau sako, įvardija, kas aš tokia. Nėra jau taip lengva su manimi. Ir man pačiai paskui būna... Aš ir užrėkiu, ir vadovauju, tai paskui būna: nepykite... Bet kai jis toks ramus, tai ir nepyksta“, – pasakoja ji.

Nors aktorė ir jos vyras Romualdas didžiuosius savo gyvenimo darbus jau nudirbo, ramiai dienas leidžiančiais pensininkais jų niekaip nepavadinsi. Veiklos sutuoktiniai nestokoja nei namie Kaune, nei savo sodyboje Merkinėje. Abu turi mėgstamų užsiėmimų, skaito, dalyvauja kultūros renginiuose. O. Dautartaitė iki šiol savanoriauja „Marijos radijuje“, važiuoja į piligrimines keliones, skaito eiles ir didžiausia vertybe vadina gyvenimą.

„Daug skausmo suteikiau žmonėms. Iš tiesų pirmas dalykas buvo scena. Ar tai gerai, ar blogai, ko gero, gal nėra labai gerai, jeigu pagalvotume, kam žmogus gyveni, bet taip buvo. Man įdomu, kai žmonės sako: aš nieko nenorėčiau keisti savo biografijoje. Aš norėčiau. Ne tai, kad keisti, bet daug ką ištrinčiau. Jeigu man reiktų pakartoti, kai ko nenorėčiau kartoti, norėčiau, kad tai nebūtų buvę iš mano pusės. Bemiegėmis naktimis turiu ką veikti, trinu ir trinu ką nors“, – sako žinoma aktorė.

Plačiau – birželio 26 d. laidos „Stilius“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Į vyrą „jūs“ besikreipianti ir trečią kartą arti 70-ies ištekėjusi Olita Dautartaitė: tada negalvoji, kad esi tokio amžiaus
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt