Veidai

2021.07.05 12:33

Su tibetietiška muzika ir Dalai Lamos mintimis sostinėje paminėtas 86-asis jo gimtadienis

LRT.lt2021.07.05 12:33

Pirmadienį Tibeto skvere Užupyje, Tibeto rėmėjų iniciatyva paminėtas 86-asis Jo Šventenybės XIV Dalai Lamos gimtadienis. Tikroji Tibeto dvasinio lyderio gimimo diena yra liepos 6-oji – sutampanti su Lietuvos Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena.

Renginyje dalyvavo Tibeto rėmėjas Robertas Mažeika bei aktorius Kristupas Kavaliauskas. Čia skambėjo tibetietiška muzika, buvo skaitomos ištraukos iš 2021 metais pasirodžiusios knygos „Iliustruota Dalai Lamos biografija“, kurioje pasakojama šios neeilinės asmenybės gyvenimo ir tikėjimo kelionė.

Tibeto skvere pastatytas stendas su Dalai Lamos mintimis, o renginio dalyviai bei Tibeto skvero lankytojai ir vėlesnėmis dienomis čia ras atskirus lapelius, tartum asmenines žinutes nuo Dalai Lamos, kurias galės pasiimti atminčiai.

Šis renginys – įžanga į dar vieną ypatingai svarbią datą: šių metų rugsėjį sukanka 30 metų nuo pirmojo Dalai Lamos vizito Lietuvoje 1991-aisiais. Tuomet vienas ryškiausių dvasinių autoritetų, taikos ir atjautos skleidėjas, atkreipė viso pasaulio žiniasklaidos dėmesį į mūsų kraštą ir simboliškai visas tris Baltijos valstybes sugrąžino į pasaulio žemėlapius.

Po šio vizito Lietuvos Seime buvo įsteigta Tarpparlamentinių ryšių Tibeto rėmimo grupė, o dar po kelių metų – rašytojos Jurgos Ivanauskaitės iniciatyva – neformali Tibeto rėmimo grupė, visuomenėje aktyviai kėlusi ir iki šių dienų tebekelianti Tibeto laisvės klausimą.

Dalai Lama 1959 metais įsikūrė Daramšaloje, kai po nesėkmingo sukilimo prieš Kinijos valdžią pabėgo buvo priverstas palikti Tibetą. Kinija nepripažįsta Tibeto vyriausybės tremtyje ir kaltina Dalai Lamą siekiu atskirti Tibetą nuo Kinijos.

Dalai Lama neigia esantis separatistas ir tvirtina, kad jis tik pasisako už esminę regiono autonomiją ir gimtosios budizmo kultūros apsaugą.

Dalai Lama prisipažįsta, kad jeigu ne vienuolystė, jis mielai būtų tapęs inžinieriumi. Mokslu ir technologijomis jis susidomėjo dar vaikystėje – kai susižavėjo Antrojo pasaulinio karo laivais, povandeniniais laivais, lėktuvais ir tankais.

Apie Jo Šventenybę pasakojama tokia istorija: kai jis dar buvo paauglys, vienuoliai į Norbulingkos rūmus pakvietė H. Harrerį pataisyti kino projektoriaus. Kol šis kuitėsi prie aparato, Dalai Lama viską sutvarkė ir meistriškai uždėjo rites su dokumentiniu filmu apie Japonijos pralaimėjimą Antrajame pasauliniame kare. H. Harrerį nustebino jaunojo Dalai Lamos gebėjimai.

Vėlesniais metais Jo Šventenybė susidomėjo sodininkyste. Abiejose jo rezidencijose Dharamšaloje buvo įrengti šiltnamiai, juose auginamos įvairios gėlės, tarp jų – retosios orchidėjos, kurias puoselėti drėgno Dharamšalos klimato sąlygomis sunku, bet Dalai Lama atkakliai jomis rūpinosi.

Iš kelionių po Indiją ir užsienio šalis jis atsiveždavo auginių, nemažai jų gaudavo dovanų. Per pirmuosius užsienio vizitus Dalai Lama lankydavosi botanikos parkuose, pavyzdžiui, Kju soduose Londone ar Brindavano – Maisore.

Jo Šventenybė žavisi ir laikrodžiais. Ši meilė prasidėjo tada, kai jis iš XIII Dalai Lamos paveldėjo didelę laikrodžių kolekciją. Jis įsirengė laikrodžių ir juostinių magnetofonų dirbtuvėles.

„Vaikystėje buvo smalsu, kas judina laikrodžių rodykles – tas pačias, kurios priverčia pasaulį suktis. Ėmiau trakšinti smulkius mechanizmus, beatodairiškai su jais eksperimentuoti“, – pasakoja Dalai Lama. Jis juokauja, kad paprašytas pataisyti laikrodį neretai jį grąžindavo dar prastesnės būklės, nei būdavo gavęs.

Dalai Lamos domėjimasis mokslo sfera nuo jaunumės jam leidžia efektyviau megzti dialogą su įvairių sričių tyrinėtojais ir savo mokymais pasiekti plačias žmonių auditorijas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt