Veidai

2021.07.08 07:21

Būdama 14-os nusipirkti šokoladuko užsukusi Julija Steponavičiūtė gavo ir pasiūlymą pabandyti tapti modeliu

LRT OPUS laida „Profesija“, LRT.lt2021.07.08 07:21

Į modelio Julijos Steponavičiūtės gyvenimą jos profesija atėjo pati ir labai netikėtai. Sykį užsukus į prekybos centrą nusipirkti šokoladuko ją pamačiusi moteris pasiūlė 14-metei sudalyvauti modelių atrankoje. Visgi, kaip LRT OPUS laidoje „Profesija“ pasakoja pašnekovė, vėliau ji suprato: išvaizda šiame darbe tėra įrankis, su tavimi dar turi būti malonu bendrauti ar tiesiog būti.

Vieną garsiausių modelių Lietuvoje ir tinklaraščio „Kitchen Julie“ autorę kalbina LRT OPUS laidos „Profesija“ vedėjas Donatas Šukelis.


– Kaip tapai modeliu ir kaip tampama modeliu?

– Mano istorija šiek tiek netikėta. Julijai – 14 metų, ji lankosi parduotuvėje Vilniaus centre, kuri dar tuo metu vadinosi „Flagman“. Užėjau ir tiesiog norėjau nusipirkti šokoladuką. Nusipirkau, buvo labai lietinga diena ir prie manęs priėjo moteris. Prakalbo angliškai ir prisistatė esanti vienos užsienio modelių agentūros atstovė, sakė: šalia viešbutyje šiuo metu vyksta didelė atranka. Paminėjo Lietuvos agentūrą, tuo metu tai buvo „Baltic Model Management“, mano pirmoji agentūra, kuri mane reprezentavo.

Pasikvietė mane užeiti ir aš su kuprinyte ant pečių, šlapiais plaukais užsukau į tą viešbučio atranką, gavau agentūros kontaktus. Jie išreiškė labai stiprų susidomėjimą. Tai buvo didelis renginys, jie pasikvietė, kaip ir kasmet, atstovus iš viso pasaulio agentūrų, su kuriomis bendradarbiauja, tad mane pamatė labai daug žmonių.

Tada jie man nedavė ramybės, vis skambindavo ir norėdavo susitikti, o aš bijojau. Man viskas atrodė kažkaip keista, nepažįstama, nieko nesakiau net šeimos nariams, kol galiausiai kažkaip prasitariau. Tada jie susisiekė su mano tėčiu ir mes susitarėme dėl pirmo pokalbio. Taip viskas ir prasidėjo, netrukus turėjau ir pirmą savo kelionę į užsienį. Netikėtai mane surado, įtraukė ir iki šiol nepaleido.

Įprastai – du keliai: arba tu pats supranti, kad tau įdomu, smalsu, susisieki su kokia nors tavo mieste, šalyje ar kitoje šalyje esančia agentūra, arba kažkas iš šalies, iš tavo artimos aplinkos pasako: klausyk, man atrodo, kad tau čia būtų gerai. Bet ko reikia, tai reprezentuojančios agentūros.

– Modelio darbas tarsi surado tave, o ar jis atėmė kitas svajones, kurias galbūt norėjai realizuoti baigusi mokyklą?

– Tuo metu dar nebuvau sugalvojusi, ką norėčiau veikti baigusi mokyklą. Tik atsimenu, kad įsivaizdavau save, kaip rimtos, gerbiamos profesijos atstovę, gal teisininkę, bet nieko konkretaus. Gal ką atėmė šitas darbas, nes modelio karjera pradėta nuo anksti, tai, kaip mano tėtis pasakytų, parduotos vasaros. Būtent vasaromis ir keliaudavau, pradėjau dirbti, nes tai buvo laikas, kai būdavau laisva nuo mokyklos.

Labai svarbu, ką tu atneši į kambarį ateidama dirbti su komanda. Jeigu turėsi geriausius fizinius modelio duomenis, bet su tavimi bus sudėtinga bendrauti, ko gero, nelabai toli nueisi. Šioje industrijoje labai svarbus tavo charakteris.

– Kaip vyksta tas modelio darbas?

– Modelio profesijoje yra labai daug sluoksnių. Iš esmės, kai tik pradedi dirbti, esi visiškai nežinomas asmuo šioje srityje. Turi agentūras, kurios tave reprezentuoja, ne tu pats ieškai darbo, bet prie to dirba agentūros. „Tu esi naujas veidas, tavo tipažas galbūt patiktų tam, tam ar tam prekės ženklui.“ Jie nuolat kontaktuoja su atrankų agentais, kurie atrenka modelius konkretiems darbams, prekės ženklams, o modelis tiesiog eina į atrankas. Pasirodo, susipažįsta su įtakingiausiais, svarbiausiais šios industrijos žmonėmis.

Tada būna pirmas, antras, trečias darbas – taip tu į tai įsisuki. Priklausomai nuo to, kokio įtakingumo žmones tu pavergi, kokiems darbams esi pasirinkta, tai turi įtakos, kokiu greičiu susikuria tavo karjera, kaip ji pasisuka.

– Ar prisimeni savo, kaip modelio, pirmąją darbo dieną?

– Tai buvo Milane, man buvo beveik 15 metų. Man atrodo, aš fotografavausi lookbook`ui, tai labai paprasta fotosesija, kurios esmė – parodyti rūbą, reikia mažai judėti. Tai nelabai kūrybiškas iš mano pusės darbas. Buvo sunku, buvau labai susikaupusi, žiūrėjau labai atsakingai. Pamenu, kad buvo ilgos darbo valandos, o gal mes tiesiog vėlai baigėme dirbti. Jaučiausi ne visai kaip žuvis vandenyje. Buvo labai daug ką suvirškinti, pamatyti, kaip veikia šis aparatas, bet buvo ir labai daug nuostabos, susižavėjimo.

– Kaip manai, nuo ko priklauso profesinė sėkmė šiame darbe: nuo išvaizdos, tam tikrų asmeninių savybių ar tiesiog sėkmės?

– Išvaizda, modelio kūnas, veidas, žinoma, yra tavo įrankiai. Kitas dalykas – charakterio savybės. Iš tikrųjų reikia labai daug komunikabilumo, gebėjimo bendrauti su įvairiais žmonėmis, nesutrikti netikėtose situacijose, kurios dažnai išmuštų iš vėžių. Labai svarbu, ką tu atneši į kambarį ateidama dirbti su komanda. Jeigu turėsi geriausius fizinius modelio duomenis, bet su tavimi bus sudėtinga bendrauti, ko gero, nelabai toli nueisi. Šioje industrijoje labai svarbus tavo charakteris. Laiko, kuris bus praleistas su tavimi, kaip su modeliu, turbūt norisi sodraus, įsimintino.

– Būdavo tam tikri griežti modelių išvaizdos standartai, o dabar galima pamatyti ir labai nestandartinės išvaizdos modelių, turinčių tam tikrų kūno trūkumų, net patologijų. Ar vis dar galioja tie labai griežti standartai, ar dabar žiūrima šiek tiek kitaip?

– Griežčiausi standartai visuomet būdavo taikomi aukštajai madai, t. y. visiems TOP aukštosios mados prekių ženklams, jų fotosesijoms ir ant podiumų demonstruojamiems mados pristatymams, madų savaitėms. Šiaip daugelyje komercinių darbų kūno idealas šiek tiek „laisvesnis“, turbūt norisi ir daugiau formos, ir moteriškumo, iškilumų. Negaliu pasakyti, kaip šiuo metu yra su aukštąja mada, nes joje save palikau gal 2013-aisiais. Nuo to laiko esu labiau komercinėje srityje.

Bet pasikeitimas yra gana ryškus, įvairovė labai gražu ir sveikintina. Tačiau tikrai nėra taip, kad į modelio sudėjimą dabar žiūrima visiškai laisvai. Ne – vis tiek yra atletiško, gražaus kūno reikalavimai, jie niekur nedingo. Iš vienos pusės, gal skaudu, kad taip yra, iš kitos pusės, visiškai suprantama, nes tai kaip sportininkui – kūnas yra įrankis, jis sportuoja ir dirba su savo kūnu.

Visas pokalbis – kovo 28 d. laidos „Profesija“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.