Veidai

2021.06.26 19:07

Paprastu kaimo žmogumi save vadinusi diktorė Stankevičienė – apie eteryje slėptą skausmą ir šeimos idilę

LRT.lt2021.06.26 19:07

„Palaidojusi mamą, į darbą atėjau su juodu drabužiu. Mane išsikvietė pirmininkas ir pasakė, kad žino apie mano skausmą, tačiau Lietuva neturi to žinoti. Supratau, kad pasielgiau nekorektiškai“, – apie užgrūdinusius darbo užkulisius pasakojo legendinė diktorė Stasė Stankevičienė, televizijai atidavusi 30 metų. Vis dėlto ji patikino, kad šis darbas buvo labai patogus auginant vaikus ir kurstant šeimos židinį.

LRT.lt tęsia straipsnių ciklą apie ryškias televizijos ir radijo asmenybes, kurių mintys ir darbai išlikę LRT archyvuose.

„Buvo nepaprastai gera žinoti, kad esu reikalinga“, – LRT sakė viena pirmųjų televizijos diktorių S. Stankevičienė. Baigusi aktorystės studijas Lietuvos konservatorijoje, 1963–1967 metais ji vaidino Akademiniame dramos teatre, o 1967-aisiais atėjo dirbti į Lietuvos televiziją.

Daug metų ji buvo „Panoramos“, „Lietuvos žinių“ diktorė, vedė literatūrines laidas, taip pat laidas apie žemės ūkį, įvairius televizijos konkursus, klasikinės muzikos koncertus, dainų šventes. 1990 metų kovo 12-ąją būtent ji ištarė legendinius žodžius: „Labas rytas, pradedame nepriklausomos Lietuvos televizijos programą.“

Duodama interviu LRT, diktorė prisiminė, kaip atrodė jos pirmieji bandymai televizijos studijoje ir kaip būdavo sunku suvaldyti jaudulį: „Pirmą vakarą reikėjo supažindinti su programa, pasisveikinti. Buvo nespalvota studija, ilgas stalas. Prie vieno stalo sėdėjo Juozas Baranauskas, ruošėsi žinias skaityti, prie kito aš turėjau pristatyti programą. Reikėjo sėdėti tyliai, kad netrukdyčiau.

Skaito jis žinias, tada tyliai sėdi, o aš bandau pasakyti, ką toliau matys. Kai išėjome, aš sakau: „Juozeli, kaip aš jaudinausi, mano visos rankos šlapios.“ O Juozas taip gražiai, vyriškai atidengė delnus ir paklausė: „O mano?“ Sakau: „Ir jūs jaudinatės?“ Pasirodo, televizijoje yra atsakomybė, o prie atsakomybės įprasti neįmanoma. Nesvarbu, kiek metų dirbi, yra jaudulys. Vėliau jis apvaldomas. Jis reikalingas. Sakyčiau, kad reikia eiti su jauduliu, su pagarba tiems, kurie tavęs klauso.“

Lietuvos televizijos jubiliejui. TV šou „60 akimirkų“

Legendinė diktorė teigia jautusi didelį džiaugsmą žinodama, kad tais laikais, kai egzistavo vienintelė televizija lietuvių kalba, jos vedamos laidos buvo labai laukiamos. „Būdavo, prieina kokia močiutė ir klausia: „Ar galiu jus pačiupinėti? Tiek metų matau, bet vis per kamerą.“ Ir kai jų paklausi, kaip jie gyvena, sako „kad jūs žinotumėt, kaip mes jūsų laukiam“, – prisiminė S. Stankevičienė.

Tiesioginis eteris nestokoja staigmenų, tad ir S. Stankevičienei jų išvengti nepavyko: „Vieną kartą, skaitant „Panoramą“, virš manęs sprogo lempa. Žiūrovai nesuprato, kas nutiko, bet aš pašokau. Buvo labai garsu. Lempos buvo primityvios. Ir tik paskui pasakiau: „Atsiprašau, sprogo lempa.“ Vėliau kažkas sakė: labai gerai, kad pataisei, nes žmonės galėjo pagalvoti, kad kažkas kažką šaudo.“ Anuomet jai ir improvizuoti nebuvo galima, ir suflerių dar nebuvo, tad tekstus turėdavo mokytis mintinai, kartais ir naktimis.

Televizijos istorija. Pirmieji diktoriai

Butrimonių kaime gimusi S. Stankevičienė save vadino paprastu žmogumi iš kaimo, kuriam pasirodyti eteryje nebuvo svarbu. „Niekada negalvojau, kad aš rodausi. Man patikdavo kam nors ką nors gero padaryti. Įsivaizdavau, kad kam nors pranešu gerą žinutę, filmą paanonsuoju. Tai išlaikė darbe. Aišku, sunku buvo, tačiau išlaikė džiaugsmas, kad tu kažką gali. O jeigu kam nepatikau, tai labai gera televizijos savybė – paspaudei mygtuką ir išjungei. Lauk kito vakaro, kada kitas kalbės“, – yra svarsčiusi legendinė diktorė.

Ji, kaip ir kolegos, sulaukdavo daug dėmesio, gerbėjų laiškų, tačiau S. Stankevičienė sako, kad niekada nesijautė žvaigžde. „Mes buvome dirbantys Lietuvos televizijos diktoriai, niekada nesusimąstėme, kiek mums moka ir kiek valandų mums reikia dirbti. Ateini ankstų rytą, nusigrimuoji ir dirbi, kol pasakai vakare „labos nakties“, – prisiminimais dalijosi garsi diktorė.

Televizijai tris dešimtmečius atidavusi moteris nusprendė su ja atsisveikinti. „Pradėjau jausti savo amžių. Aš tokios natūros, gal ir jautrios. Pagalvojau, kad jei man vieną dieną pasakys, jog turiu apleisti darbą, nes jau esu amžiuje, man bus baisi juoda dėmė. Galvoju, reikia išeiti. Ryte atsikėlusi atėjau į virtuvę ir dukrai su vyru pasakiau, kad rašysiu prašymą išeiti“, – prisiminė ji. Tada ji iš televizijos išėjo visam laikui.

Po kelių mėnesių S. Stankevičienė gavo naują darbo pasiūlymą. Diktorė svarstė, kad laikraščių publikacijos apie tai, kad ji paliko darbą, tapo savotiška reklama – vieno banko valdybos pirmininkas, perskaitęs vieną iš straipsnių, pakvietė S. Stankevičienę pasikalbėti ir pasiūlė administratoriaus pareigas. Jas moteris ėjo iki 2017-ųjų.

Savo gyvenimą moteris buvo suskirsčiusi į penkis laimingus laikotarpius – aktorystės studijos, darbas teatre, diktorės darbas televizijoje, darbas banke ir galiausiai – ilgas ir laimingas šeimos gyvenimas – sėkminga santuoka su vyru Vladu ir užauginti du vaikai, dukra ir sūnus.

Prisimindama televizijoje praleistus metus ji pripažįsta, kad moterims tai buvo ganėtinai patogus darbas: dirbant slankiuoju grafiku ir prisiderinant buvo galima ramiai auginti vaikus. „Pradėjau dirbti tik ištekėjusi. Susilaukiau pirmo vaikelio. Būdavo nelengva – pamenu, operatorius gali tik galvą filmuoti, klostuotos suknelės nebe... Vaikai išauginti televizijoje, prieš kameras, prieš šviesas“, – prisiminė ji.

Siužetas apie buvusią LTV  diktorę S. Stankevičienę

Darbas televizijoje užgrūdino, tikino pašnekovė. „Palaidojusi mamą, nuėjau į darbą su juodu drabužiu. Mane išsikvietė pirmininkas ir pasakė, jog žino apie mano skausmą, tačiau Lietuva neturi to žinoti. Supratau, kad pasielgiau nekorektiškai – darbas yra darbas ir turi save mobilizuoti taip, kad visuomenė nejaustų, jog kažkas tau nutiko. Negalima rodyti savo nuotaikos, džiaugsmo, nusivylimo, nelaimių“, – apie darbe išmoktas pamokas kalbėjo legendinė diktorė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt