Veidai

2021.06.19 21:25

Mamontovas apie savo dainas, kurių galbūt nesate girdėję: „Dancebergio“ kūrinį yra įvertinęs ir Landsbergis

LRT OPUS laida „Po koncerto", LRT.lt2021.06.19 21:25

Būdamas ypač žinomas kartais prie kokio nors kūrinio dainininkas Andrius Mamontovas anuomet nerašydavo savo pavardės norėdamas patikrinti, ar tai prasimuš sau kelią ir be jo žinomumo. LRT OPUS laidoje „Po koncerto“ jis pasakoja, kaip gimė vienkartinis projektas „Dancebergis“ su daina „Mieli tautiečiai“ ir ką jos išklausęs pasakė pats profesorius Vytautas Landsbergis.

„Sel“, „Pompa“, „Dancebergis“, „Majoras Gylys“ – kai kuriuos iš šių pavadinimų turbūt esate girdėję, kai kurių – niekada gyvenime, bet tikrai žinote žmogų, kuris atsakingas už šių, kai kada vienkartinių, projektų muziką. 1990-aisiais jis su bičiuliais smaginosi studijoje kurdamas muziką bene pusei Lietuvos TOP 20 atlikėjų, tuo pat metu dainuodamas „Dek, šviesk ir neužgesk“ tūkstančiams žmonių.

Šį kartą A. Mamontovas papasakojo ne apie populiariuosius jo solinius ar grupės „Foje“ kūrinius, o apie tuos, kurie vos neprasmego muzikinės istorijos dulkėse. Jį kalbina LRT OPUS laidos „Po koncerto“ vedėjas Richardas Jonaitis.


„Džiaugiuosi šiltu oru ir paukšteliais, giedančiais už lango. Vasarą, turbūt skirtingai nuo didžiosios dalies žmonių, labai mėgstu būti Vilniuje. Vasarą iš Vilniaus niekur nevažiuoju, man taip čia patinka. Kur nors atostogauti važiuoju ne vasarą“, – paklaustas, kaip eina gyvenimas, atsako pašnekovas.

Anot jo, vasarą Vilnių palieka nemažai vietinių, bet sostinė prisipildo svečių. Nežinia, kaip bus šiemet, bet vasarą Vilniuje atrodo, kad esi kažkur užsienyje, tikina A. Mamontovas.

„Įvairiomis kalbomis kalbantys žmonės, sėdintys kavinėse... Savo miestą matai kaip visai kitą. Tas mane visada labai žavi. Kartais net draugai, kurie atvažiuoja iš kitų miestų, sako: Vilniuje vasarą jaučiamės kaip užsienyje. Tikrai nereikia niekur važiuoti“, – mintimis dalijasi jis.

Dainininkas ypač laukia koncertų, kurių šią vasarą turės ne vieną. Bus ir didesnių, ir mažesnių renginių, dainuos ir su grupe, ir vienas. Paskutinis jo koncertas įvyko spalio pabaigoje, tad praėjo daugiau negu pusmetis. „Aišku, visą tą laiką praleidau įrašų studijoje, įrašinėjau naują albumą, kuris turėtų išeiti vasaros gale. Tuo ir gyvenu – kūrybine veikla ir kažkokiu pasaulio stebėjimu“, – pasakoja atlikėjas.

Pirmasis jau senokai gimęs kūrinys, prie kurio yra prisidėjęs ir kurio užkulisiais pasidalijo pašnekovas, tai grupės „Pompa“ daina „2mblas“.

„Tai per 1992-ųjų Velykas įrašytas kūrinys. Su broliu buvome susinešę į kambarį juostinių magnetofonų, sintezatorių, ritmo mašinų, buvome jų prisiskolinę ar kažkas juos mums buvo palikę, bet turėjome daug įrangos.

Tėvai ir giminės sėdėjo prie šventinio Velykų stalo, o mes savo kambaryje nuobodžiavome, galvojome: ką čia reikia daryti? Ir sakome: pabandykime įrašyti repo; kažkaip Lietuvoje nėra repo, gal laikas jam atsirasti“, – pamena A. Mamontovas.

Jo brolis parašė keletą tekstų, o jis pats ėmė kurti muziką. Dainoje girdimas balsas – teksto kūrėjo, paties A. Mamontovo brolio.

„Visuose „Pompos“ kūriniuose yra mano brolio Justo balsas, ten nedainuoja kas nors kitas. <...> Daina atsirado iš tokio kvailiojimo, bet tai iš tikrųjų turbūt vienas iš pirmųjų repo muzikos hitų. Pirmo „Pompos“ albumo beveik visi kūriniai yra genialūs, – juokiasi dainininkas. – Aš dalyvavau įrašant tik pirmą albumą.“

1992–1994 metais visuose topuose būdavo bent viena „Foje“ daina, bet šalia to – 2–3 A. Mamontovo prodiusuotos dainos. Būdamas ypač žinomas, kaip pasakoja pats atlikėjas, kartais norėdavo išbandyti jėgas paslėpęs savo pavardę, siekdavo patikrinti, ar tai gali prasimušti kelią be jo paties žinomumo.

Anot A. Mamontovo, „Pompos“ kūrinys „2mblas“ išties pakėlė savivertę, nes anuomet buvo didžiulis hitas, nors dabar, neslepia jis, dainos žodžiai skamba gal kiek naiviai, o gal ir juokingai.

Padarėme improvizuotą įrašą. Paskui jį parsivežiau į Lietuvą ir pirmą kartą kažkokioje diskotekoje daviau paleisti didžėjams. Visa salė iškart pradėjo šokti. Tai iš principo – pirmas lietuviškas technomuzikos kūrinys.

„Dancebergis“ – „Mieli tautiečiai“ – dar vienas kūrinys, sukurtas A. Mamontovo. Šį įrašą galima vadinti pirmu lietuvišku technomuzikos kūriniu. Įdomu tai, kad jame skamba profesoriaus Vytauto Landsbergio kalbos fragmentai.

„1991 metais beveik pusę metų gyvenau Jungtinėse Amerikos Valstijose. Mane ten pasikvietė mano bičiulis Jonas Dainius Beržanskis, „Foje“ albumo prodiuseris. Mes su juo susidraugavome ir jis sako: atvažiuok pas mane, pabandysime padaryti koncertų. Tais laikais, aišku, buvo sunku gauti vizą, reikėjo važiuoti į Maskvą arba Peterburgą, Amerikos ambasadą, kelias valandas stovėti eilėje. Buvo ilga procedūra, bet aš ją visą perėjau ir jis man atsiuntė specialų kvietimą ne kaip turistui. Buvo specialios programos, per kurias galėjai važiuoti susipažinti su kokia nors Amerikos veikla.

Jis turėjo ir vis dar turi namų įrašų studiją. Aš ten prie pulto, elektroninių instrumentų ir miegojau tokiame rūsyje. Pirmą kartą pamačiau kompiuterį, išmokau jį įjungti, žaisti „Pac-Man`ą“. Jį žaisdavau per naktis, negalėdavau atsitraukti, iki 5 val. ryto žiūrėdavau kabelinę televiziją, kol peržiūrėdavau visus filmus. Negalėdavau sustoti, nes Sovietų Sąjungoje buvo 2 ar 3 televizijos kanalai, o ten – koks 50“, – pamena A. Mamontovas.

J. M. Beržanskis įsirašinėdavo visokius garsus, renginius, kalbas, turėjo įsirašęs ir prof. V. Landsbergio kalbą, pasakytą 1991-ųjų metų pradžioje Čikagoje. A. Mamontovas daug laiko leido studijoje ir kartu su bičiuliu sugalvojo iš tos kalbos iškirpti raktines frazes, pavyzdžiui, „mieli tautiečiai“. Taip profesorius mėgdavo pradėti savo kalbas. Ši ir kitos frazės ir panaudotos kūrinyje.

„Buvo didžiulė kolekcija sintezatorių, prie ko iki tol nebuvau prisilietęs. Padarėme improvizuotą įrašą. Paskui jį parsivežiau į Lietuvą ir pirmą kartą kažkokioje diskotekoje daviau paleisti didžėjams. Visa salė iškart pradėjo šokti. Tai iš principo – pirmas lietuviškas technomuzikos kūrinys. Paskui kažkuris iš brolių Matonių padarė videoklipą, sumontavo iš „Žinių“ atkarpų ir paleido kažkur televizijoje.

Buvo profesoriaus balsas, aktualu, kažkaip iliustravo tam tikrus politinius įvykius. Kūrinys labai gerai „susikramtė“ ir sukosi radijuje. Nesinorėjo prisistatyti savo vardu, nes tai buvo šiek tiek kitaip negu mano kūryba, juolab kad buvau grupės „Foje“ narys. Landsbergis – irgi negalėjai pasakyti, kad jo daina, bet kadangi tai šokių muzika, pagalvojome, kad „Dancebergis“ visai neblogai skamba. Taip ir atsirado“, – pasakoja pašnekovas.

Šio kūrinio kartu su A. Mamontovu yra klausęs ir pats V. Landsbergis. Daina gana ilga, trunka 6 minutes. Dainininkas pamena, kad ramiai išklausęs įrašą profesorius tepasakė: „Na, nežinau, visą laiką laukiau, kol kažkas prasidės...“

Visas pokalbis – birželio 8 d. laidos „Po koncerto“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.