Veidai

2021.06.22 08:07

Praeityje garsus dainininkas Tomas Augulis: gyvenime esu padaręs labai daug klaidų

LRT TELEVIZIJOS laida „Stilius“, LRT.lt2021.06.22 08:07

Ne paslaptis – alkoholio liūnas ne taip ir retai įtraukia scenos žmones, bet nuo jo praeityje garsų dainininką Tomą Augulį išgelbėjo pradėtas verslas ir su juo atsiradusi atsakomybė. Vos 21-erių santuoką sukūręs ir 20-metį joje praleidęs žinomas vyras LRT TELEVIZIJOS laidoje „Stilius“ pasakoja jos taip ir neišsaugojęs, tačiau savas pamokas išmoko ir nesėkmių priežastis atrado.

T. Augulis, šiandien dėliodamas savo gyvenimo mozaiką, išskiria vieną laikotarpį, nulėmusį jo muzikinę karjerą. Keliu į muziką jam tapo ne vieną scenos žvaigždę išugdęs legendinis berniukų choras „Ąžuoliukas“.

„Atsimenu, kad po solfedžio pamokų rinkdavomės į tokias kompanijas kurti grupę. Nieko neturime, nei instrumentų, nieko, bet mums reikia kurti grupę. Pirmas dalykas, ką reikia sugalvoti, tai pavadinimą. Rinkdavomės galvoti, kaip vadinsis mūsų grupė, kaip mes pasikeisime savo pavardes... Aš domėjausi muzika“, – pasakoja jis.

Tuomet grupės su bendraminčiais dainininkas neįkūrė, tačiau muzika niekur nedingo. T. Augulis kaupė fonoteką ir pasvajodavo apie didžėjaus pultą. Jo noras išsipildė sulaukus vos trylikos, tuomet pradėjo groti diskotekose. Tačiau dainininko tėvai turėjo kitų lūkesčių.

„Formavosi mano muzikinis skonis, jis buvo susijęs su šokių muzika, su muzika, skirta šokiams. Nors mano tėvai visada tikėjo, kad aš būsiu inžinierius kaip mano tėtis. Jis nuosekliai mane vedė inžinieriaus keliu, užrašinėjo į visokius kursus. Man tai buvo visiškai svetimas pasaulis, aš ten nieko nesupratau ir man šį laiką reikėjo atsėdėti, tai buvo visiška kančia. Taip ir susiklostė, kad baigęs vidurinę mokyklą nėriau tiesiai į kultūrinę sferą, įstojau į Vilniaus kolegiją, tuo metu buvo Kultūros mokykla“, – pamena pašnekovas.

Praeityje garsų dainininką Tomą Augulį nuo klystkelių išgelbėjo posūkis į verslą: atsakomybės jausmas neleido pasileisti plaukų

Tuomečiai T. Augulio šeimos namai buvo gana kuklūs. Gyvenimas nelepino ir šeima glaudėsi viename kambaryje. Vyras sako, toks gyvenimas kliudė jam bendrauti su draugais ir bendraamžiais, todėl laiką, kai šeima persikraustė į erdvesnį būstą, jis iki šiol pamena su jauduliu.

„Nežinojome, kas yra normalus gyvenimas komforto prasme, kad žmonės turi savo asmenines vonias, šeimos turi savo tualetą, miegamąjį... Mes to neturėjome. Trys šeimos turėjome bendrą virtuvę su visokiomis istorijomis, pasivaišinimais iš svetimų šaldytuvų ir t. t. Turėjome bendrą tualetą su kaimynų nusisiotais pakraščiais, reikėdavo tvarkyti nepaisant to, kad prieš tai buvo ne tavo šeimos narys. Viename trijų kambarių bute – trys skirtingos šeimos, ar svečiai, ar kažkas, viską girdėdavai. Tai sunkiai suvokiamos sąlygos šiandien.

Man buvo gėda atsivesti draugus. Taip gyvenau iki beveik septintos ar aštuntos klasės, kol persikėlėme į Karoliniškes. Tai buvo tikrai sudėtingas laikas, o kai jau persikėlėme į Karoliniškes, – kažkokia Dievo palaima“, – pasakoja T. Augulis.

Gyvenant erdvesniame bute, užsidarius savo kambaryje atsirado daugiau galimybių ir muzikuoti. T. Augulis su klasės draugu kurdavo dainas, klavišinį instrumentą buvo gavęs iš draugo iš Amerikos. Pasitaikius progai viena iš jo dainų pasiekė ir televizijos ekranus. Tai ir buvo lemtinga muzikinės karjeros pradžia.

„Esminis lūžis įvyko tada, kai gavau galimybę įrašyti pirmą fonogramą profesionaliai. Parašiau tekstą tai dainai ir buvo sėkmingiausias atsitiktinumas pasaulyje, kad Lietuvos televizija tai nufilmavo kažkokių skarelių reklamai. Trys merginos su skarelėmis šoko, o aš dainavau. Ta daina vadinosi „Mada“, mano pirmas hitas. Šitą klipuką pradėjo rodyti po 15, po 20 kartų per dieną. Įsivaizduojate – per televiziją, kur daugiau tuo metu nebuvo ką žiūrėti, tai buvo gal 1988-ieji. Kai „Moksleivio“ žurnalo paskutiniame puslapyje pamačiau, kad renkamas atlikėjų dešimtukas ir kad ten mano pavardė, neaukštai, kažkur šiek tiek žemiau, bet pamačiau savo pavardę, žaidimas prasidėjo“, – prisiminimais dalijasi buvęs dainininkas.

Būtent tai, kad pradėjau verslą ir tapau už tai atsakingas, man neleido nuvažiuoti žemyn arba pradėti piktnaudžiauti. Daug kas, pavyzdžiui, panėrė. Pažįstu tokių žmonių, kurie iki šių dienų niekaip negali išsikapstyti, susiimti.

Jis žaibo greičiu tapo populiariu dainininku, netrukus atsidūrė populiarioje grupėje „Sekmadienis“. Tačiau laikui bėgant pasijuto esąs tarsi ne savo vietoje ir nutarė iš grupės pasitraukti.

„Tuo metu jie išgyveno kažkokią krizę ir reikėjo šviežio kraujo, o čia aš su jais susipažinau. Pirma daina, kurią kartu parašėme, tapo superhitu. Taisyklė buvo tokia: jeigu rinksi publiką, tai dirbame, jeigu nerinksi, tai nedirbame. Ir tas hitas – jiems su manimi atsivėrė visokie jaunimo dešimtukai. Ir važiavome – aš, kaip atlikėjas, dviejų merginų įvaizdis buvo pastumtas į šoną.

Pradėjome koncertuoti, iš pradžių man buvo skirtos kelios dainos – dvi trys, aš išeidavau per pertraukėlę, bet vėliau tas krūvis didėjo. Aš labai greitai perdegiau ir supratau, kad visgi esu kitoks negu jie. Jie – atsargūs, ramūs, ansambliukas iš periferijos, o man reikėjo būti ten, kur aš gimiau, Vilniuje“, – sako jis.

T. Augulis pripažįsta kitaip suvokęs daug ką. Net ir buitines sąlygas, kuriomis teko tenkintis koncertuojant provincijoje. Be to, kuklumo jis visai neketino paversti savo gyvenimo vertybe.

„Aš norėjau gyventi pagal savo taisykles, ne pagal kažkieno sukurtas. Mane vargino tos kelionės į Mažeikius, šiaip kelionės po Lietuvą su tokiu: pernakvokime, kur pigiau. Tai labai išerzina, išvargina, kiek tai gali tęstis? Kol kažkiek to entuziazmo yra, tai yra, bet paskui...“ – atvirauja laidos herojus.

Įnikti į alkoholį neleido naujo verslo užkrauta atsakomybė

Pradėjęs solinę karjerą T. Augulis susidūrė su kai kurių scenos kolegų skepsiu, jų požiūriai nesutapo. Tačiau sako, tokia reakcija tik labiau skatino siekti savo tikslų. Nesustabdė net ir anksčiau laiko pasibaigęs turas po Lietuvą, kai dainininkui buvo pasakyta: ačiū ir viso gero.

„Atėjo tuometinis „Popcentro“ vadas Tautkus, padavė man 50 rublių, o turėjo būti visas koncertų ciklas. Visa tai vyko po pirmo koncerto. Jis man padavė 50 rublių, paplojo per petį ir sako: ačiū. Ir aš supratau: varai namo, bachūras. Pėdinau į Utenos autobusų stotį ir parvažiavau namučio sukandęs dantis. Praėjo gal kokie metai ar du ir mes vėl su kažkuo iš tos pačios kompanijos susitikome kažkokiame koncerte, aš girdėjau, kaip jie sako: žiūrėk, čia jis, atsimeni, čia jis. Ir man buvo faina, galvoju: aš gi sakiau, aš gi sakiau, kad padarysiu“, – šypsosi T. Augulis.

Dalyvavimas minėtame koncertiniame ture jam įsiminė ir dėl kitko – jis susipažino su jau tuomet scenos karaliene tituluota Džordana Butkute.

„Džordana yra tikrai nuostabi moteris, nuostabi atlikėja. Mūsų ryšys visą laiką yra ir buvo, natūralu, vienu metu abu buvome labai ant bangos. Mus bandė ir sutuokti, ir sudraugauti ir t. t, nors iš tikrųjų buvome tik draugai ir tiek. Esmė ta, kad aš neišsigandau ir labai norėjau į tą visą šurmulį įsivelti. Aš įsivėliau, gavau per galvą ir tada galvojau: reikia kažką įrodyti, kažką daryti. Po truputį visi dalykai ir prasidėjo“, – pasakoja pašnekovas.

T. Augulis tapo ne tik populiariu dainininku – vos 21-erių sukūrė šeimą. Deja, prieš kelerius metus, po daugiau nei 20 metų trukusios santuokos, jiedu su žmona Nijole pasuko skirtingais keliais. Kalbėdamas apie asmeninį gyvenimą vyras pripažįsta klaidų tikrai padaręs.

„Blogai išėjo. Gal ir nereikėjo, nes taip ir atsitiko, kad iširo, bet žinote – yra mano abudu nuostabūs vaikai, negaliu burnoti ant praeities. Visur yra klaidų padaryta, aš gyvenime esu padaręs labai daug klaidų. Bet būna žmonės, kurie pasimoko, būna, kurie ne. Aš galbūt tas, kuris labiau pasimoko. Panašu, kaip nudegti arba kaip elektra duoda per ranką ir nekiši ten daugiau nagų, arba jeigu kiši, tai labai atsargiai. Galėčiau su tuo palyginti.

Tai tema, apie kurią aš nemėgstu šnekėti. Aš pats savyje priežastis esu suieškojęs, bet nematau reikalo apie tai visiems skelbti. Bet alegoriškai galima pasakyti: aš iš to pasimokiau ir antrą kartą nebandau nuogų laidų čiupinėti. Kitą kartą elgsiuosi atsargiai. Taip ir darau“, – kalba T. Augulis.

Man patinka būti geriausiu bet kur, bet suprantu, kad natūraliai senstu ir kad ne visi yra Povilaičiai arba tokio lygio, kaip buvo maestro Vytautas Kernagis. Ne visiems lemta, tai, matyt, ir man taip pat yra.

Laidos herojus atsargiai pasižiūrėjo ir į prieš 20 metų prasidėjusį gana sunkų laikotarpį atlikėjams, kai sumažėjo ne tik koncertų, bet ir honorarų dydžiai. Tuomet, draugams patarus, uždirbtus pinigus investavo į su reklama susietą verslą. Prisimena, investicijos atsipirko su kaupu, o prisiimta atsakomybė neleido įklimpti į alkoholio liūną, deja, įtraukusį ne vieną scenos kolegą.

„Būtent tai, kad pradėjau verslą ir tapau už tai atsakingas, man neleido nuvažiuoti žemyn arba pradėti piktnaudžiauti. Daug kas, pavyzdžiui, panėrė. Pažįstu tokių žmonių, kurie iki šių dienų niekaip negali išsikapstyti, susiimti. Man, aišku, labai gaila, bet būtent verslas, atsakomybė dėl verslo, dėl to, kad tavo įmonėje dirba kiti žmonės ir tu esi už juos taip pat atsakingas, neleido kažkur labai išsiplėsti, pasileisti plaukų.

Aišku, visada būtų malonu būti tame geriausių rate, bet aš visiškai nesuku sau galvos, nes žmogus visą laiką atranda kokių nors variantų, galimybių. Arba ateina laikas, kai reikia nulipti nuo kalno, ar išvis sugrįžti į kokią nors padėtį. Turi būti kažkokia atsvara. Man patinka būti geriausiu bet kur, bet suprantu, kad natūraliai senstu ir kad ne visi yra Povilaičiai arba tokio lygio, kaip buvo maestro Vytautas Kernagis. Ne visiems lemta, tai, matyt, ir man taip pat yra. Bet aš buvau užlipęs į tą kalną, mačiau, kaip vaizdas nuo kalno atrodo. Aš turiu patirtį, brandą, dabar yra visi šansai tą padaryti kitoje srityje. Versle gali šauti bet kada – 60, 65 metų, jeigu tik turi noro“, – mintimis dalijasi vyras.

Pastaruoju metu dažniau verslininku nei dainininku vadinamas T. Augulis mėgaujasi gyvenimu ir džiaugiasi prabanga rinktis tai, kas jam patinka. Jis pripažįsta: jau negąsdina nugyventų metų skaičius ir šiuo metu jaučiasi laimingas visose gyvenimo srityse.

„Aš nesu vienišas, turiu mylimą žmogų, su kuriuo esu jau ilgą laiką. Ateina tokia ramybė ir pilnatvė, atrodytų – išsiblaivęs po kažkokios rutinos, beprotiško lėkimo, pastangų... Man kvailas žodis „nušvitimas“, man nereikia nušvitimo, bet aš kažkoks blaivesnis ne ta tikrąja žodžio prasme, bet man daug kas gyvenime aiškiau. Aš tik gailiuosi, kad gal per vėlai supratau tam tikrus momentus, bet dabar galiu sau leisti prabangą bendrauti su dvasiškai turtingais žmonėmis, su pasiekusiais gyvenime žmonėmis, kas yra labai įdomu, nešvaistyti laiko kažkokiems menkaverčiams dalykams. Gal tai vadinasi branda“, – svarsto T. Augulis.

Plačiau – birželio 12 d. laidos „Stilius“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Praeityje garsų dainininką Tomą Augulį nuo klystkelių išgelbėjo posūkis į verslą: atsakomybės jausmas neleido pasileisti plaukų
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.