Veidai

2021.05.29 07:00

„Euroviziją“ komentavęs Zilnys: Roterdame manęs klausė – būsiu gerasis ar pašaipusis komentatorius

Eimantė Juršėnaitė, LRT.lt2021.05.29 07:00

„Galvoju, kad visada galima geriau, tad pastabų sau turėjau, tačiau buvo smagu paskaityti teigiamų komentarų ir panašu, kad žiūrovams „Eurovizijos“ nesugadinau“, – portalui LRT.lt su šypsena pasakoja šiemet kaip „Eurovizijos“ komentatorius debiutavęs LRT populiariosios muzikos redaktorius Ramūnas Zilnys.

– Ši „Eurovizija“ jūsų karjeroje – keturiolikta. Taigi konkurso užkulisiai, rodos, jums gerai pažįstami. Kaip jie pasikeitė per daugiau nei dešimtmetį?

– Dar prieš dešimtmetį „Eurovizija“ atrodė visiškai kitaip. Pamenu, pora savaičių iki finalo primindavo didelį, spalvingą karnavalą – šalia to, kas įprastai vyksta užkulisiuose, kiekviena šalis dar rengdavo įvairius vakarėlius, diskotekas, šventes, į jas kviesdavo kitų šalių atlikėjus ir visi linksmindavosi iki paryčių.

Taip rengiantys vakarėlius tikėdavosi atkreipti daugiau žiniasklaidos dėmesio, būti aprašyti straipsniuose ar pelnyti daugiau balsų. Kai paaiškėjo, jog tai neveikia, delegacijos suprato, kad tai tėra tuščias pinigų švaistymas, ir prieš maždaug septynetą metų vakarėliai baigėsi. Dabar viskas „Eurovizijos“ užkulisiuose sutelkta į tai, kas vyksta ant scenos, kas bus matoma per transliaciją.

Žinoma, pandemija pakeitė ir šių metų konkursą. Tik virtualiai šiemet šurmuliavo „Eurovizijos“ kaimelis, kuris sukurdavo šventinę atmosferą konkursą priėmusiame mieste. Išdygdavo kelios scenos, koncertuodavo atlikėjai, buvo rengiamos įvairios eurovizinės pramogos. Šiemet nebuvo ir „Eurovizijos“ klubo, kuris porai savaičių būdavo specialiai įrengiamas konkurso proga. Jame taip pat galėdavo susitikti atlikėjai, visi „Eurovizijos“ darbuotojai, delegacijų nariai, pasilinksminti ir neformaliai pabendrauti. Taigi dar daugiau dėmesio buvo skirta pačiam renginiui, kaip, manau, ir turėtų būti.

Kiekvieną, kurį Lietuva pasirenka atstovauti „Eurovizijoje“, reikia gerbti, reikia gerbti jo kelią, nes tas atlikėjas ar grupė prisiima didžiulę atsakomybę, imasi didelio iššūkio.

– Šiemet debiutavote ir kaip „Eurovizijos“ komentatorius. Kokia tai patirtis?

– Viena vertus, atrodo, jog viskas paprasta – gauni savo kabiną, ausines, mikrofoną, įsitaisai prie specialaus pulto ir stebi transliaciją per ekraną, matai tai, ką mato visi žiūrovai per savo televizorių. Tačiau kabina yra stiklinė, tad pakėlęs akis gali matyti, kas dedasi arenoje, kaip reaguoja publika ir pan. Taigi atmosfera čia kitokia nei komentuojant iš studijos Vilniuje.

– Ir jūsų debiutas neliko nepastebėtas – socialiniuose tinkluose jūsų juokeliai buvo cituojami, netrūko ir pagyrimų už žaismingą komentavimą.

– Kai atvykau į konkursą, su komentatoriais dirbantys žmonės manęs pasiteiravo – būsiu gerasis ar pašaipusis komentatorius. Iš tiesų yra savotiška „Eurovizijos“ tradicija, kad kai kas į šį renginį žiūri kaip į labai rimtą konkursą, tam tikrą muzikinę olimpiadą. Vis tik tai yra muzikinis konkursas, didžiulis šou ir viena didžiausių pasaulyje pramoginių laidų. Joje yra ir humoro, ir kičo, ir vietos juokeliams ar šypsenai.

Todėl aš nusprendžiau surasti aukso vidurį – gan rimtai pateikti atlikėjų istorijas, tačiau nevengti ir vieno kito natūraliai į galvą šovusio juokelio. Ir galiu patikinti, jog tai, ką kalbėjau eteryje, tikrai nebuvo taip aštru, kaip, pavyzdžiui, britų komentatoriaus pastebėjimai. Šis veikiausiai bandė pasišaipyti kone iš kiekvieno kūrinio.

Prisipažinsiu, grįžęs truputį pasiklausiau, kaip komentuoju. Kadangi esu savikritiškas ir galvoju, kad visada galima geriau, pastabų sau turėjau, tačiau buvo smagu paskaityti teigiamų komentarų ir panašu, kad žiūrovams „Eurovizijos“ nesugadinau. Vis tik man tai buvo nemenkas, bet įdomus išbandymas, netrūko jaudulio, atsakomybės.

„The Roop“ aukštai užkėlė kartelę, parodė, kad pasirodymu ir daina galima atkreipti į save dėmesį.

– Turbūt žiūrovams iš šono atrodo, kad darbas „Eurovizijoje“ – pramoga. Niekas nemato didelio komandos darbo už kadro ar sudėto triūso, kad eteryje žiūrovas išvystų smagius reportažus apie grupės gyvenimą, dokumentines laidas apie kitų šalių atlikėjus.

– Ir tai normalu. Suprantu, kad žmonėms taip gali pasirodyti – per televiziją jie išvysta daug spalvingų reportažų, gražių nuotraukų, besišypsančius atlikėjus. Jie mato, kad tai yra didžiulė šventė. Taip ir yra, nors žiniasklaidos atstovai, dirbantys „Eurovizijoje“, paprastai neišsimiega. (Juokiasi.) Juk vyksta daug įvairių ir įdomių dalykų, kuriuos norisi aprašyti ar kaip nors dokumentuoti. Vis dėlto man tai – vienas smagiausių darbų.

– Grupės „The Roop“ nuolat klausdavo, su kurių šalių atstovais jie buvo susitikę. Panašu, kad, rengdamas dokumentines laidas, jūs užsienio atlikėjų sutikote net daugiau.

– Gali būti. Tik nereikėtų viso to taip romantizuoti. Visi supranta, jog tokie atlikėjų susitikimai vyksta tam, kad apie tai būtų galima parašyti socialiniame tinkle, pasidalyti susitikimo nuotraukomis. Atlikėjų susitikimai, bendravimas ar neva užsimezgančios draugystės iš tiesų yra labai laikinas dalykas. Retai iš jų išsivysto ilgalaikis bendradarbiavimas.

Tai kažkas panašaus į tai, kai rungtynių pradžioje futbolo ar krepšinio komandų žaidėjai paspaudžia vieni kitiems rankas ir apsikeičia simbolinėmis dovanėlėmis. Mano atveju buvo taip pat. Pakalbinu atlikėjus, galbūt kartu nusifotografuojame, galiausiai palinkime vieni kitiems sėkmės atsisveikindami, tačiau nebūtinai tai reiškia, kad kitą dieną, užkulisiuose sutikę žurnalistą, būtinai jį prisimins.

– Būdamas Roterdame ne sykį kartojote, kad šiemet turbūt bene pirmi metai, kai nereikėjo kitų šalių atstovų traukti už liežuvio – jie ir patys turėjo ką papasakoti apie mūsų atstovus „The Roop“.

– Tiesa. Nereikia stebėtis, kad iš tiesų atlikėjai į konkursą atvyksta neperklausę visų konkurentų kūrinių. Net ir patys „The Roop“ nariai sakė, kad prieš kelionę į Roterdamą tikrai nebuvo visko išklausę. Paprastai jau konkurso užkulisiuose jie pamato repeticijas ir tai, ką į konkursą atvežė kitų šalių atstovai. Ir tikrai anksčiau yra buvę, jog paklausti, ką mano apie lietuvių kūrinį, kitų šalių atlikėjai net nebūdavo jo girdėję. Tačiau šiemet buvo kitaip. Matyt, ryškus geltonas pasirodymas, įsimenanti daina padėjo grupei atkreipti į save dėmesį ir kai užkalbindavau pašnekovus, jie pradėdavo niūniuoti ar judinti pirštus.

Dabar viskas „Eurovizijos“ užkulisiuose sutelkta į tai, kas vyksta ant scenos, kas bus matoma per transliaciją.

– Mūsų grupės pasirodymas buvo toks ryškus, kad jau dabar socialiniuose tinkluose verda diskusijos apie tai, ką atstovauti savo šaliai pasirinksime kitąmet.

– Manau, kad „The Roop“ aukštai užkėlė kartelę, parodė, kad pasirodymu ir daina galima atkreipti į save dėmesį. Galbūt tai privers pasitempti ir kitus dalyvausiančius nacionalinėse atrankose. Tačiau nereikia lyginti atlikėjų tarpusavyje – juk nežinome, kas bus.

Kiekvieną, kurį Lietuva pasirenka atstovauti „Eurovizijoje“, reikia gerbti, reikia gerbti jo kelią, nes tas atlikėjas ar grupė prisiima didžiulę atsakomybę, imasi didelio iššūkio, negaili laiko, miego valandų ir pan.

Tikiu, kad „The Roop“ įsimins ilgam, tačiau įdomu ne tik tai, kas laukia Lietuvos eurovizinėse atrankose, bet taip pat bus įdomu stebėti, kaip toliau klostysis grupės „The Roop“ karjera, kokius kūrinius jie pasiūlys, ar nauji jų kūriniai nebus lyginami su euroviziniais jų pasirodymais. Taigi ateityje laukia daug įdomių dalykų.

– Šių metų „Eurovizija“ jau baigėsi. Visiems dirbusiems per konkursą rengėjai padovanojo simbolinių prisiminimo dovanėlių – programėlių, ženkliukų, magnetukų... Ar renkate tuos eurovizinius suvenyrus? Galbūt smagu kartais peržiūrėti ir prisiminti.

– Prisipažinsiu, kad įvairias smulkmenas, atlikėjų dovanotas kompaktines plokšteles ar programėles parsivežu, jų tikrai neišmetu, tačiau ir nelaikau jų garbingiausioje namų vietoje, nesu ir atskiros lentynos išskyręs. Viskas sudėta į dėžę, o jos per daugiau nei dešimt metų dar taip ir neperžvelgiau.

Galbūt po poros dešimtmečių tikrai bus smagu pasižiūrėti, kas susikaupę, pavartyti programėlę iš tų metų, kai dalyvavo „LT United“, ar atsiversti parsivežtą iš Belgrado, ant jos pasirašė žymus prancūzų dizaineris Jeanas Paulis Gaultier, tais metais komentavęs „Euroviziją“.

Įžanga į „Euroviziją 2021“ Roterdame: dalyvių nuotaikos, nusiteikimas ir pamąstymai
Įžanga į „Euroviziją 2021“ Roterdame. Pažintis su antrojo pusfinalio dalyviais, konkurentų komplimentai lietuviams ir įdomiausios istorijos iš užkulisių
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.