Veidai

2021.05.27 05:30

Lietuvai šventę sukūrusiam Vaidotui iš „The Roop“ – 40: kad kiltų kita sėkmės banga, turime dirbti jau dabar

Eimantė Juršėnaitė, LRT.lt2021.05.27 05:30

„Kai būna blogai, posakis „Ir tai praeis“ man padeda. Tačiau reikia suprasti, kad viskas yra laikina, sėkmė ir pasiekimai taip pat praeina“, – portalui LRT.lt sako Lietuvai šventę padovanojusios grupės „The Roop“ lyderis Vaidotas Valiukevičius, gegužės 27-ąją pasitinkantis ir asmeninę šventę – 40-ąjį gimtadienį.

– Vėlų sekmadienio vakarą sugrįžai iš Roterdamo, kur vyko „Eurovizija“. Su grupe sukūrėte šventę tautiečiams visame pasaulyje, sukėlėte milžinišką geltonąją bangą ir sužavėjote Europą. Jūsų užimta 8-oji vieta – antras pagal gerumą Lietuvos pasiekimas konkurse. Rodos, dar nespėjus atslūgti euroviziniams įspūdžiams ir emocijoms, pasitinki 40-ąjį gimtadienį. Ar dar karšti euroviziniai dalykai neužgožia asmeninės šventės?

– Gimtadienis man patinka ir tikrai nenublanksta, juk tai yra mano, tai, kad gimiau. Ir tai yra labai svarbu. Tiesa, savo gimtadienį senokai bešvenčiau, tačiau visada jį paminiu viduje. Man patinka, kai mane pasveikina žinute ar skambučiu, nebūtinai reikia didelių žmonių susibūrimų ar švenčių. Nors šį gimtadienį galvojau paminėti su artimiausiais žmonėmis, dabartinė situacija viską kiek pakoregavo, tad manau, kad geriausia – tiesiog pasinaudoti proga ir ramiai apgalvoti praėjusius metus.

Eurovizija 2021. Lietuva. The Roop – „Discoteque“

– Kadangi praėjusių metų „Eurovizija“ buvo atšaukta, eurovizinė kelionė į Roterdamą truko porą metų. Ar konkursas bent kiek atpirko tuos išgyvenimus, sunkumus, iššūkius, kuriuos teko įveikti pakeliui?

– Galbūt nuslūgs ta eurovizinė banga, bet bus kitos bangos. Žinau, kad „Eurovizija“ nebuvo grupės karjeros pikas, o tik laiptelis į viršų. Viskas tik prasideda. Žinoma, esame labai laimingi, kad pernai nutrūkusią kelionę pavyko pratęsti. Nesvarbu, kad nerimo buvo – vis galvojome, ar tikrai pavyks iškeliauti į Roterdamą, ar ten būnant pavyks išvengti viruso, ar nenutiks kas nors, kas sutrukdys pasiekti sceną. Ir esame laimingi, kad galėjome pasirodyti. Praėję metai buvo, kokie buvo, tačiau tikrai jų nebekrapštome.

– Kaip vis tik manai, ta eurovizinė kelionė tapo ir jūsų kelione į žmonių širdis? Juk būtent nuo tada, kai laimėjote atranką su „On Fire“ jūsų daina tapo 2020 m. klausomiausia lietuviška daina „Spotify“ platformoje, pelnėte ne vieną muzikos apdovanojimą, LRT metų apdovanojimuose tapote metų ambasadoriais, tapote alternatyvių praėjusiais metais neįvykusios „Eurovizijos“ konkursų nugalėtojais...

– Kaip ir sakiau, „Eurovizija“ – puiki platforma pasirodyti, o mes, tikiu, ją puikiai išnaudojome. Vis tik šis konkursas – viena didžiausių ir laukiamiausių televizijos transliacijų Europoje ir ne tik. Puikiai tai suvokėme.

Pamenu, kad grupės gyvavimo pradžioje žiūrėjome į šį konkursą gan skeptiškai, turėjome tam tikrą nusiteikimą ir galvojome, kad niekada joje nedalyvautume. Tačiau paskui pagalvojome – pala, juk savaime „Eurovizija“ nėra nei gera, nei bloga, viskas priklauso nuo to, ką tu joje parodai, tavo kuriamas turinys. Taigi, norėjome parodyti savo kūrybą, nes „Euroviziją“ įsijungia net ir tie, kurie televizoriaus neturi. Mums tai buvo labai svarbus žingsnis ir mes jam labai ruošėmės.

– Kiekviena smulkmena Roterdame buvo apgalvota, viską darėte neatmestinai, ne bet kaip. Darbe esi perfekcionistas?

– Galbūt, viską su grupe darėme ne per vargus ar kančias, o todėl, kad mums taip patinka. Mes tuo gyvename.

– Panašu, aukštai užkėlėte Lietuvos eurovizinę kartelę, ir kalbu ne tik apie užimtą aukštą vietą, bet ir tai, kad į konkursą vežėtės ne tik dainą, bet ir šokį, pirštų judesius, ikoniškus kostiumus, savo spalvą, pilnus lagaminus drabužių, nes net ir vykdami į areną norėjote atrodyti nepriekaištingai ir tinkamai atstovauti savo šaliai.

– Turbūt gražiausia ir yra tai, kad nėra vienos laimės ar laimėjimo formulės. Mes esame tokie, kokie esame, esame savimi ir taip jaučiamės geriausiai. Tačiau nebūtinai visi turi būti tokie, kaip „The Roop“. Visiems dalyvausiantiems „Eurovizijoje“ galiu pasakyti tik tai, kad kopijavimas nepadeda – svarbiausia atrasti savo unikalų kelią ir klausytis savo vidinio balso. Kas nors galbūt gali visiškai negalvoti apie tai, kaip atrodo, bet visada kalbėti labai nuoširdžiai ir tuo pavergti. Kaip ir sakiau, vienos taisyklės nėra.

– Nors su grupe finalo nelaimėjote, savo akimis mačiau, kokiomis žvaigždėmis po jo tapote Roterdame: žmonės gatvėje prašė nusifotografuoti, mojo pro važiuojančio autobuso langus ir rodė pirštų judesį, net darbuotojos Amsterdamo oro uoste ropštėsi iš darbo vietų, kad tik pasidarytų asmenukę. Tai kokių dar pergalių parsivežėte?

– Jau galime pastebėti, kad daugelyje skirtingų šalių dainų topuose esame aukštai pakilę ir dar kylame, atsiradome pasauliniame tope. Galima didžiuotis, nes tikrai užtektų vienos rankos pirštų suskaičiuoti, kiek kūrėjų iš Lietuvos ten buvo patekę. Tas susidomėjimas matyti, banga neslūgsta, mus kviečia į kitų šalių radijo stotis... Laukia didelis darbas. Be to, pastebime, kad „Discoteque“ padėjo atrasti ir kitas mūsų dainas, nes ir jų perklausų skaičius auga. Taigi jau dabar matome, kad konkursas mums atveria naujų galimybių.

– Turbūt per šį eurovizinį maratoną labai daug savęs išdalijai. Galvojai, kaip save susirinksi?

– Kelias dienas išsimiegojau ir jau puiku. Vis tik mes su grupe galvojome apie tai ir jau pratinomės. Laukiame, kol atsidarys sienos, norėtume surengti turą per kitus kraštus, toliau bendrauti su publika, žiniasklaida. „Eurovizija“ buvo geros pratybos, kaip gali būti ir koks intensyvus ritmas gali būti. Jei rimtai žiūri į savo darbą, panašus tempas neišvengiamas muzikantų kasdienybėje.

– Ar nebuvo keista nubudus namie suprasti, kad nebereikia skubėti pas grimo meistrę, pas stilistę, sudėliojusią drabužių derinius, ir į Roterdamo „Ahoy“ areną repetuoti nebereikia...

– Nespėjau to pajausti, nes grįžę jau turėjome planų ir tam tikrą sudėliotą tvarkaraštį. Gal tik pusdienį galėjome pagulinėti, atsipūsti, pavalgėme skanaus maisto, o paskui vėl žingsniavome į priekį. Jau pirmadienio popietę laukė interviu ir darbai, kurių galbūt nemato klausytojai, tačiau jie taip pat pareikalauja ir laiko, ir jėgų.

– Ar apskritai suvoki, kas nutiko – kokią bangą užkūrėte, kokią šventę sukūrėte ir kokį didelį darbą nuveikėte?

– Sunku pasakyti. Gali būti, jog iki galo ne viską išjautėme ir supratome. Nors matėme ir jautėme, kokia geltona banga kilo Lietuvoje, patys buvome užsisukę į darbus, ruošėmės pasirodymui ir tiesiog nespėjome visko išjausti. Tačiau ta vienybė, susivienijimas mus labai džiugino. Tai, kas dabar vyksta tarptautiniu lygiu, ateinančias užklausas dėl mūsų dainų, koncertų ar interviu užsienio radijo stotims, taip pat stengiamės išjausti, bet vis įsisukame į darbus. Mums patinka darbo procesas, tikrai nesėdime ir nesimėgaujame pasiekimais. Viskas smagu, bet smagiausia eiti į priekį ir dirbti toliau. Juk ir negali ilgai svaigti dėl pasiekimų, nes visos bangos turi nusileidimus ir tai normalu. Kad būtų kitų pakilimų, svarbu dirbti toliau. Tai mes ir darome.

– Tu esi puikus pavyzdys, kaip galima keisti gyvenimą ir kad niekada ne vėlu siekti savo tikslo. Tavęs nestabdė, atrodo, nei depresija, nei tai, kad kartais stigo pinigų ar palaikymo iš aplinkos. Kaip manai, kokių pamokų iš gyvenimo gavai per tuos keturis dešimtmečius?

– Yra toks daugelyje praktikų naudojamas pokytis, bet man jis labai tinka – ir tai praeis. Kai man būna blogai, ši mintis man labai padeda. Žinoma, reikia susitaikyti, kad ir pasiekimai bei sėkmė taip pat praeina, tada ateina kiti žmonės, kiti pasiekimai. Viskas yra labai laikina ir reikia priimti viską taip, kaip yra, pasidžiaugti akimirkomis, tačiau neįsikibti ir judėti toliau. Todėl tas posakis mane įžemina.

Apie tai, kaip susikūrė grupė „The Roop“ ir koks buvo jos kelias į „Euroviziją“, – Raimondos Katiliūtės režisuotame filme „Dance Alone“.

Dokumentinis filmas „Dance alone“

„The Roop“ koncerte „EuROOPvision“ – užsienio kritikų liaupsės ir daina „On Fire“, pakerėjusi tūkstančius.

„The Roop“ koncertas „EuROOPvision“: užsienio kritikų liaupsės ir daina, pakerėjusi tūkstančius

LRT archyve – ankstesni interviu su Vaidotu Valiukevičiumi.

Kur važiuojam? Vaidotas Valiukevičius: norėjau įrodyti, kad Lietuva su muzika gali pasiekti daug
Vaidotas Valiukevičius atviras: kelias iki sėkmės nebuvo lengvas – ilgi metai lyg ne savo vietoje ir išgyventa depresija
Mėnesiui į Kanarus išvykęs Vaidotas Valiukevičius: tai ne pabėgimas, tai išsilaisvinimas
Garsiau. Studijoje – Grupės „The Roop“ vokalistas Vaidotas Valiukevičius
Gyvenimas. Vaidotas Valiukevičius. Raimonda Katiliūtė
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.