Veidai

2021.05.24 19:21

Tai, ko nemato „Eurovizijos“ žiūrovai: Giržadas, Zilnys ir Užkuraitis – apie konkurso užkulisius ir peripetijas

Gabrielė Kloniūnaitė, LRT.lt2021.05.24 19:21

Visą eurovizinę savaitę grupė „The Roop“ savo diskoteka šokdino Europą. Šiuo pasirodymu jie atsigriebė ir už praėjusius metus, kai į Roterdamą dėl koronaviruso pandemijos išvykti nepavyko. Į Nyderlandus visa delegacija išsiruošė prieš dvi savaites, kur laukė ilgos repeticijos, susitikimai, interviu su visos Europos žurnalistais. Tai dalis, kurios beveik nemato žiūrovai. Bet kad lietuvių pasirodymas įvyktų sklandžiai, už kadro dirba daugybė žmonių.

Lietuvos delegacijos „Eurovizijoje“ vadovui Audriui Giržadui tai jau 11-asis konkursas. Jam ir komandai apie šalies pasirodymą tenka galvoti iškart po to, kai išrenkamas Lietuvos atstovas.

Tai, kas vyksta šalia „Eurovizijos“ scenos: iš Lietuvos atimtos šviesos, 4 valandos komentuojant ir begalybė interviu

„Yra labai daug formų, kurias reikia užpildyti, dokumentų, kuriuos reikia sutvarkyti, sutarčių, kurias reikia pasirašyti, įsipareigojimų ir panašiai. Tuo pačiu metu vyksta ir pasiruošimas pačiam pasirodymui, nes mes turime nusiųsti savo pageidavimus, kaip mes matome, kalbėtis, kiek įmanoma labiau įtikinti didžiosios „Eurovizijos“ prodiuserius ir režisierius, kad mūsų sumanymas yra tinkamas“, – pasakoja A. Giržadas.

Pasak delegacijos vadovo, yra pasitaikę atvejų, kai iš anksto suderinti sprendimai, nuvykus į konkursą, pasirodo visiškai kitaip: „Mes nusiuntėme su Ieva Zasimauskaite visas vizualizacijas ir atvykę pamatėme visiškai ne taip. Šviesa ne ta, spalva ne ta, nors per tą vadinamą „dublerių“ repeticiją, kurią mums atsiunčia iš anksto pažiūrėti, lyg ir atrodė neblogai.

Mums bando sakyti, kad nėra galimybių, kad kažką ne taip supratome. Ir lygiai po 2 dainų aš suprantu, kodėl nėra galimybių. Nes Ispanijos pasirodymui sudėta visa tai, ko prašėme mes“.

Todėl, pasakoja A. Giržadas, tenka būti itin geru derybininku, galinčiu derėtis tiek su Lietuvos atlikėjais ir jų vadybininkais, tiek su didžiosios „Eurovizijos“ režisieriais ir prodiuseriais. Kad viskas vyktų kuo sklandžiau, delegacijos į konkurso miestą atvyksta likus kelioms savaitėms iki pasirodymo.

„Turime savo individualias repeticijas, kurios trunka apie pusvalandį. Tada prasideda didžiosios šou generalinės repeticijos. Tai, ką pamato žiūrovas per televizorių vakare, antradienį, ketvirtadienį arba šeštadienį, yra 4-as iš eilės šou. Tas 2 dienas, dieną iki tol būna 2 generalinės repeticijos, eterio dieną dar būna dieninė repeticija ir tai jau ketvirtas šou, kurį atlikėjai turi pilna koja atidirbti ir kurį mato žiūrovai“, – pasakoja Lietuvos delegacijos „Eurovizijoje“ vadovas.

„Eurovizija“ – ne vien repeticijos ir pasirodymai. Kiekvienam dalyviui tenka atlaikyti ir žiniasklaidos dėmesį. Pasak A. Giržado, jeigu atlikėjas komunikabilus, prie jo išsirikiuoja eilė: „Tai nėra taip paprasta. Atlikėjas turi kartoti tą patį per tą patį, bet kiekvieną kartą turi būti geros nuotaikos, žvalus, gerai atrodyti, nuoširdžiai kalbėti. Ką, beje, puikiai darė Ieva Zasimauskaitė. Tu turi nesistebėti, kad tavęs dešimtą kartą klausia to paties ir tu turi nuoširdžiai į tai atsakinėti“.

Bet ne visiems atlikėjams norisi bendrauti su žiniasklaida, o kitais mažiau domisi ir patys žurnalistai. Pasak LRT vyriausiojo popmuzikos redaktoriaus Ramūno Zilnio, žiniasklaidos dėmesys – svarbus signalas atlikėjams.

„Yra buvę metų, kai į „Euroviziją“ atvyksta Lietuvos atlikėjai, ir taip buvo, pavyzdžiui, su „LT United“, – visi norėjo su jais susipažinti, visi norėjo paimti iš jų interviu, visiems įdomu, kas gi čia per žmonės, ką gi jie čia daro, kaip čia viskas bus.

Yra metų, kai atvyksta Lietuvos atlikėjai ir akivaizdu, kad jie iš karto yra nurašomi kaip, tarkime, neįdomūs arba neturintys didelės perspektyvos laimėti konkursą. Ir tai nieko bloga, tai nutinka daugelio šalių artistams. Kiekvienais metais iš 4 dešimčių artistų kokios 3 dešimtys tikrai mažiau domina visą tarptautinę žiniasklaidą, kuri ten susirenka“, – sako R. Zilnys.

Šiais metais Lietuva žiniasklaidos dėmesiu nesiskundė. Pasak muzikos apžvalgininko, „The Roop“ sulaukė daug dėmesio ir juo mėgavosi. Tiesa, šie metai buvo kitokie. Dėl koronaviruso pandemijos ir žiniasklaidos atstovų skaičius „Eurovizijoje“ buvo smarkiai apribotas. Visgi, žvelgdamas į visus konkursus, kuriuose dirbo, R. Zilnys sako, kad ir pati „Eurovizija“ itin pasikeitusi ir išsiplėtusi.

Kone kasmet didėja arenų ir dalyvių skaičius: „Daug kas dabar jau net neatsimena, kad buvo laikai, kai „Eurovizija“ buvo tiesiog vienas renginys ir jeigu tu užimdavai jame neaukštą vietą, tai kitais metais turėdavai praleisti konkursą apskritai“.

Dėl didėjančio „Eurovizijoje“ norinčiųjų dalyvauti šalių skaičiaus, 2004 m. atsirado vienas konkurso pusfinalis, o 2008 m. „Eurovizija“ dar labiau išsiplėtė ir iki finalo jau vykdavo 2 pusfinaliai. „Dabar „Eurovizija“ yra tikrai labai išaugusi, nors pasigirsta svarstančiųjų, kad gal reikėtų priimti ir daugiau šalių. Ir yra šalių, kurios norėtų prisijungti. Bet kiek aš girdžiu iš užkulisių, dauguma mano, kad dabar jau dydis optimalus ir to konkurso daugiau auginti tikrai nereikia“, – teigia R. Zilnys.

Savo ilgiu rekordiniu laikomas 2015 m. Vienoje vykęs „Eurovizijos“ finalas, trukęs 4 valandas. Visą šį laiką komentatoriaus būdelėje dirbo „Eurovizijos“ balsu vadinamas LRT Radijo laidų vedėjas Darius Užkuraitis, šiemet šį titulą perleidęs Ramūnui Zilniui.

Pasak D. Užkuraičio, tų metų „Eurovizijos“ komentavimas tapo tikru iššūkiu, atnešusiu ir pokyčių: „Būtent po to karto aš pasakiau Audriui Giržadui, kad gal aš vesiu dviese, gal aš pasiimsiu Gerūtą Griniūtę ir mes su ja kartu dirbsime. Nes vėlgi, kai tu sėdi vienas 4 valandas ir plepi pats su savim ir televizoriumi, gali jau tiesiog iš proto išsikraustyti. Jau pats nebesupranti, su kuo tu čia šneki, kur tu esi, ką tu darai ir taip toliau“, – apie nelengvą darbą pasakoja D. Užkuraitis.

Jau daug metų su visais „Eurovizijos“ dalyviais smulkiai susipažįstantis D. Užkuraitis sako besižavintis konkursu būtent dėl to, kad laimėtoją nuspėti visuomet labai sudėtinga. „Kartais būna, kad koks nors atlikėjas visa galva aukštesnis už kitus ir tu tikrai tiki, kad jis nugalės, ir taip ir turėtų būti. Bet dažniausiai, vis tik, tu matai kokius 5–6 atlikėjus, kurie turėtų būti aukštai“, – sako laidų vedėjas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.