Veidai

2021.06.03 19:14

Išgirdęs, kad gresia diabetas, Raigardas Musnickas tą pačią minutę pakeitė mitybą

LRT TELEVIZIJOS laida „Stilius“, LRT.lt2021.06.03 19:14

Per daug vergaujame maistui, įsitikinęs LRT TELEVIZIJOS laidos „Stilius“ pašnekovas, žurnalistas Raigardas Musnickas. Dėl sveikatos sutelkęs dėmesį į mitybą jis sulaužė ne vieną mitą apie populiarius patiekalus, pavyzdžiui, šaltibarščius, kurie, sako, tikra cukraus bomba. Ir vis dėlto – jis savęs sveikuoliu nelaiko.

„Jeigu turi šiek tiek antsvorio ir nori jį numesti, dvi savaitės grikių dietos – septynių kilogramų garantuotai nebus. Bet jos reikia laikytis. Esu matęs labai mažai žmonių, kurie jos laikosi. Vieną dieną pabando, antrą dieną jau pasidaro nebepakeliama ir meta. Jeigu tu išlaikai dvi savaites, grikių dieta yra veikianti, rezultatas garantuotas. Penki, septyni, kartais dešimt kilogramų, kažkas laikėsi dvidešimt dienų, numetė penkiolika kilogramų, bet reikia laikytis: penki šaukštai grikių ryte, penki šauktai per pietus, penki šaukštai vakare – mirkytų grikių ir stiklinė rūgpienio. Taip dvylika dienų“, – pasakoja pašnekovas.

Prieš daugiau nei dešimtmetį LRT TELEVIZIJOS laidos „Dienos tema“ vedėjas R. Musnickas ėmėsi iššūkio dvylika dienų laikytis griežtos grikių dietos. Pasak žurnalisto, svarbiausia – nepasiduoti pusiaukelėje, nes po ketvirtos ar penktos grikių dietos dienos žmogus nebejaučia alkio, pykčio ir išvysta rezultatą. Paprastai per dieną suvartojama mažiausiai 2500 kilokalorijų, o valgant tik grikius – vos 800. Baigęs laikytis griežtosios dietos, per kurią numetė apie septynis kilogramus, R. Musnickas išvydo, kad jo kūnas pakito.

„Nuo visur nukrito: nuo veido, pilvo, galėjau įlįsti į kelnes, kurias nešiojau, kai buvau moksleivis. Rezultatas yra, bet tai didžiausia apgaulė. Žmogus per penkias dienas numetė penkis kilogramus ir galvoja: viskas, pavyko. Ne, tai yra apgaulė, nes tas vanduo labai greitai grįžta. Po penkių dienų prasideda tikrasis metimas, organizmas po savaitės ar penkių dienų pradeda po truputėlį deginti riebalus, svorio metimas sulėtėja iki kelių šimtų gramų per dieną“, – tvirtina laidos herojus.

R. Musnickas norėjo sulieknėti ne tik dėl išvaizdos. Profilaktiškai kasmet apsilankydavo pas šeimos gydytoją, o sykį netikėtai išgirdo, kad gliukozės kiekis organizme viršija normą. Jei nesigriebs priemonių, gresia cukrinis diabetas.

Išgirdęs apie diabeto grėsmę, Raigardas Musnickas ėmėsi spartietiškos mitybos: ironizuojantiems – blogai su fantazija

„Jis nebuvo tragiškas, bet ji susirūpino, sako: visi kraujo rodikliai normalūs, o čia vienas rodiklis... Sakau: na ir ką? Sako: dabar – na ir ką, po kurio laiko, po penkerių ar dešimt metų, jeigu nedarysi pokyčių... Tai jau yra priešdiabetinė būsena, pereinanti į diabetą. Jeigu nieko nedarysi, artimiausiu metu reikės nupjauti kojas, išpjauti inkstus arba apaksi nuo to, kokios gali būti komplikacijos. Mane taip šokiravo jos pasakymas, sakau: ką man dabar daryti, kaip toliau gyventi? Sako: reikia išmokti gyventi su priešdiabetine būsena, visų pirma – išmokti maitintis; jeigu išmoksi maitintis, derinti produktus, suprasi, kaip tai daroma, gal ilgiau ištempsi“, – pasakoja R. Musnickas.

Gyvename tokiu laikotarpiu, kai maisto yra padėta visur, gali jo gauti nesunkiai, pigiai. Gali valgyti kaip koks balandis arba višta – nuolat. Rupšnojame nesustodami, o mūsų organizmas visą laiką junginėja kasą.

Gydytojo kabinete vyras ne tik patyrė šoką, bet ir suprato, jog reikia keisti gyvenimo būdą. Visai nenorėjo ateityje vartoti vaistų, tad nuo tos akimirkos nusprendė keisti mitybą. Šiandien žurnalistas tikina: išgirdus kad ir baisią diagnozę galima gyventi, vis dėlto reikia įdėti labai daug pastangų, kad liga būtų suvaldyta.

„Pradėjau nuo to, kad mečiau valgyti dideliais kiekiais – Kuršėnų vyniotinio po du kilogramus per dieną. Aš iš tikrųjų esu rajus, man patinka valgyti daug ir dažnai. Apskritai 21 a. problema yra ta, kad mes gyvename tokiu laikotarpiu, kai maisto yra padėta visur, gali jo gauti nesunkiai, pigiai, labai kaloringo, riebaus, su daug angliavandenių. Gali valgyti kaip koks balandis arba višta – nuolat: ateini į darbą – kažkieno gimtadienis, tortas, grįžai į namus – čia riešutai, čia obuoliai, pyragas, čia dar kas nors, išvažiavai į kokį vakarėlį – irgi maisto pridėta. Rupšnojame nesustodami, o mūsų organizmas visą laiką junginėja kasą. Kasa gamina insuliną, o ląstelės įsileidinėja tą gliukozę į save. Galiausiai organizmui tas džiaugsmas atsibosta“, – mintimis dalijasi pašnekovas.

Nuo ko R. Musnickas pradėjo keisti mitybą? Pirmiausia ėmė skaityti mokslinę literatūrą apie sveiką mitybą ir skaičiuoti cukraus kiekį produktuose. Pirmaisiais mėnesiais žurnalistas tarsi kūrė eksperimentinę maisto produktų virtuvę. Sako, eksperimentuodamas su maistu žmogus eksperimentuoja su savimi.

„Pasidariau kokius du tris ar penkis tūkstančius cukraus matavimų, kad suprasčiau, koks produktas, kaip didina cukraus kiekį organizme. Kai tą supranti, renkiesi maisto produktus pagal glikeminį indeksą, pagal tai, kaip kraujyje jie kelia cukrų. Jeigu tai derini, pirma, gali išvengti diabeto komplikacijų, antra, sveikai maitiniesi ir neturi rimtų problemų. Iš esmės gera mityba yra ne pagal kaloringumą, kažkokį mitinį produktą, sveikumą, nesveikumą, o pagal tai, kurioje vietoje produktas stovi pagal glikeminį indeksą toje lentelėje“, – kalba laidų vedėjas.

Anot jo, jeigu žmogus nori sveikai maitintis, jis neturi ieškoti kaloringų ar nekaloringų produktų. Svarbiausia – išsinagrinėti lentelę su glikeminiais indeksais, pasižiūrėti, kurie produktai yra aukšto, kurie – žemo glikeminio indekso, pavyzdžiui, mėsa, žuvis, pieno produktai, daržovės, vaisiai, uogos su kai kuriomis išlygomis yra žemo glikeminio indekso, aukšto glikeminio indekso produktai pagaminti iš miltų: tai makaronai, duona, batonas ir įvairiausi sveikais laikomi duoniukai. Batonui, bulvėms pašnekovas negaili kritikos – tai grynų gryniausias nuodas. Jei grynos gliukozės glikeminis indeksas yra 100, tai batono – 95, didesnis net už medaus.

Pasidomėjęs mityba sulaužė ne vieną mitą apie produktus

Iš žurnalisto mitybos raciono dingo ne tik miltiniai, bulviniai patiekalai, bet ir užkandžiai. Jeigu jis išalksta, išgeria vandens ir stengiasi valgyti kuo rečiau. Buvo etapas, kai valgė tik vieną kartą per dieną. Taip jis stengiasi, kad kasa kuo mažiau dirbtų ir gamintų insulino. Pasak R. Musnicko, klaidinga manyti, jog vaisius, sausainis ar sauja riešutų padės numalšinti alkį. Priešingai – užkandžiuose esantis cukrus tik dar labiau sužadina norą prisivalgyti.

„Rytais valgau grikius. Grikiai yra angliavandeniai, bet lėčiau atidavinėja cukrų. Per pietus gaminuosi troškinį, daržovių gali būti kilogramas, gali būti du, su vištiena ir kiaušiniene ant viršaus. Visa tai yra sveikas maistas. Gali obuolį suvalgyti, tai yra fruktozė, cukrus, bet obuoliai turi nemažai skaidulų, tai cukraus labai aukštai nekelia“, – sako jis.

R. Musnickas viešojo maitinimo įstaigose nevalgo, net svečiuose išsiklausinėja apie vaišių sudėtį. Pasidomėjęs mityba jis sulaužė ne vieną mitą apie kai kuriuos produktus ar patiekalus, pavyzdžiui, kavą su pienu ar daugelio mėgstamus šaltibarščius.

„Pati kava nėra nuodas, bet latė su grietinėle – ten cukraus pripila, kvailystė gerti tokią kavą. Iš principo tai yra desertas, suvalgei desertą ir gavai neįmanomą kiekį kalorijų, kur negausi tiek suvalgius kepsnį su daržovėmis. Jeigu žmonėms patinka taip save kankinti – valandą minti dviratį ir paskui visą savo darbą užmušti su tiek kalorijų, tai prašom, kas išgelbės žmogų nuo durnystės, tiesą sakant?

Lietuviui šaltibarščiai yra šventas reikalas, bet virti burokėliai šaltibarščiuose yra cukraus bomba, bulvės – cukraus bombos. Lietuvis, jeigu vyras, prisidės kilogramą bulvių, šaltibarščių puodą, moteris gal mažesniais šaukštais kabins... Visa tai sukapojus gauni nemažai cukraus, o cukrus yra toks dalykas, kuris nuodija mūsų gyvenimą, organizmą. Jeigu tu esi sveikas, anksčiau ar vėliau toks mitybos būdas gali tave privesti prie liūdnų pasekmių“, – pabrėžia žurnalistas.

Sako: tai ką tada daryti, jeigu negersiu, nerūkysiu, neėsiu, kaip čia dabar gyvensiu? Blogai su fantazijomis, yra krūva dalykų, kuriais galima užsiimti.

Vis dėlto R. Musnickas savęs sveikuoliu nelaiko. Kartą per savaitę ar per šventes jis nukrypsta nuo spartietiškos mitybos. Pasak pašnekovo, iš tiesų prireikia laiko, kol ydingi įpročiai lieka praeityje ir pasikeičia mityba.

„Mano mityba niekuo neypatinga ir prie visko galima priprasti. Mes per daug vergaujame maistui, galvojame, kad jis turi būti labai skanus. Krūva kulinarinių laidų, knygų, kaip gaminti. Kiek žmonės investuoja laiko... Reikia valgyti taip, kad maistas būtų aiškus, nesunkiai gaminamas, gerai virškinamas, neapsunkintų organizmo, jo nenuodytų, neverstų organų veikti nesveikomis apsukomis.

Reikia galvoti. Negali sakyti: nevalgykime makaronų, nevalgykime duonos, nevalgykime pyragų, nevalgykime to ir to. Tiesiog nereikėtų įsivaizduoti, kad tai yra sveiki produktai. Viską galima daryti, aš irgi, būna, užsimanau kartais. Bet jeigu kiekvieną dieną kaposi duoną su rūkytomis dešromis, makaronus... Nėra sveikų miltų, nėra sveiko cukraus – viskas yra cukrus, tik vienuose produktuose jo yra mažiau, kituose gal nėra visai. Nėra jokių rudų miltų, speltos miltų, teisingų miltų – viskas iš esmės yra cukrus“, – kalba laidos herojus.

Šiandien R. Musnickas kategoriškas: kad ir neatrado jokio stebuklingo recepto, vis dėlto atsikratė šių dienų narkotiku vadinamo cukraus. Ir tiki, jog ateina laikas, kai esi priverstas stabtelėti ir susimąstyti apie tai, ką dedi į burną. Visa tai įgyvendinęs jis gali dalyti patarimus, kurie galbūt pravers ne vienam, stovinčiam ant diabeto bedugnės krašto. Tad dar vienas naudingas R. Musnicko patarimas – svarbiausia yra keisti blogus įpročius ne nuo rytojaus ir ne nuo šiandien, o nuo šios minutės, nuo dabar.

„Pasiimti tuos tris lapus, išmokti. Pagal tai susidėliojus tikrai žinosi, kas yra gerai, kas yra sveika ir kokiomis dozėmis. Išlaikysi tada ir figūrą, nebus ir riebalų ant pilvo. Cukraus kiekis organizmui, netgi lieknam žmogui, aš jau nekalbu apie turintį antsvorio, yra viskas. Jeigu būna šventinis laikotarpis ir dėl angliavandenių vartojimo užauga kur nors kilogramas, cukraus rodiklis, jeigu buvo norma, pašoks dviem punktais, vietoje šešių bus aštuoni. Tai yra labai daug.

Sako: tai ką tada daryti, jeigu negersiu, nerūkysiu, neėsiu, kaip čia dabar gyvensiu, koks čia gyvenimas, ar verta tokį gyvenimą gyventi? Blogai su fantazijomis, ką toliau daryti, yra krūva dalykų, kuriais galima užsiimti. Aš stengiuosi pavalgyti ir džiaugtis, kad manęs nekankina alkio jausmas. Be to, sakoma: geras maistas neprivalo būti skanus“, – mintimis dalijasi pašnekovas.

Plačiau – gegužės 8 d. laidos „Stilius“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Išgirdęs apie diabeto grėsmę, Raigardas Musnickas ėmėsi spartietiškos mitybos: ironizuojantiems – blogai su fantazija
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt