Veidai

2021.05.30 10:23

Netekėjusi ir neturinti vaikų 40-metė Viktorija Urbonaitė neleidžia kitiems jai klijuoti etikečių

LRT RADIJO laida „Gyvenimo citrinos“, LRT.lt2021.05.30 10:23

Į klausimus apie asmeninį gyvenimą smalsioms tetoms šeimos nesukūrusi 40-metė Viktorija Urbonaitė nutarė atsakinėti tiesiai šviesiai. „Kartais problemų atsiranda dėl to, kad komunikuojame labai komplikuotai. Per didelis mandagumas užveliamas vata“, – LRT RADIJO laidoje „Gyvenimo citrinos“ mintimis dalijasi ji.

Mandagiai, bet kandžiai į klausimus apie vyrą ir vaikus išmokusi atsikirsti viena iš LRT PLIUS laidos „Išpažinimai“ vedėjų V. Urbonaitė myli savo gyvenimą tokį, koks jis yra, ir nepaiso kitų nuomonės bei spaudimo. Kodėl po savęs privalome palikti vaikų? Juk pėdsaką savo istorijoje įspausti galime ir kitokiais būdais. Pokalbis apie tai, kaip neskubinti likimo ir nesistengti tilpti į visiems vienodus socialinius stalčius. V. Urbonaitę kalbina LRT RADIJO laidos „Gyvenimo citrinos“ vedėja Lavija Šurnaitė.


– Tavo ta šypsena, akių šviesa, kurią gali matyti žiūrovai, žiūrintys laidą „Išpažinimai“... Niekada nepasakytum, kad tau kažko gyvenime trūksta, kad tu gali būti nelaiminga. Bet jeigu išgirsti tą „netekėjusi ir be vaikų“ ir jeigu tai vis dėlto šiek tiek įtempia, kaip tu jautiesi?

– Gal anksčiau, kai buvo 30-imt, žmonėms būdavo tas klaustukas, kodėl tu neskubi, „nesusitvarkai gyvenimo“. Ypač tai rūpėdavo visokioms tetoms. Vaikų gimdymo procesas ypač rūpi svetimiems žmonėms. Aš gana mandagus žmogus, netgi per daug, bet dėl temų, kurios labai liesdavo mano asmeninį gyvenimą, buvau nusprendusi: tiesiog mandagiai „atsikapoju“; visų pirma, A – tai ne jūsų reikalas, B – aš nenoriu tekėti už bet ko, C – vaikai nėra daiktai, kurie privalomi mano laimei.

Vaikas turi ateiti kaip troškimas, poreikis. Gal kai esi jaunesnis, siautėja hormonai ir nelabai veikia protas, labai norisi ir tų vaikų, ir viso kito. Bet aš buvau nusprendusi, kad nesistengsiu turėti vaikų vien dėl to, kad jų turėčiau. Man atrodo, tu augini žmogų, tai didžiulė atsakomybė, pareiga. Tu tam žmogui turi labai daug duoti pradedant finansais, baigiant išmintimi. Mano aplinkybės buvo tokios, kad žinojau: nenoriu netyčiuko ar kažko susiplanuoto.

Man atrodo, čia mano egoizmas. Man meilė eina su didele atsakomybe. Aš pasirinkau, kad mano gyvenime vaikų nėra. Tai nereiškia, kad aš nežinau, kas yra meilė, kad niekada neturėjau pasiūlymo tuoktis, tiesiog gyvenimas taip įdomiai dėliojo.

– Paminėjai: pasirinkau neturėti vaikų. Manau, atsirado žmonių, kurie įsitempė nuo šitos frazės. „Kaip galima moteriai pasirinkti neturėti vaikų? Palauk, kokia gi ji moteris?!“ Vienas iš stereotipų.

– Taip, bet aš galvoju taip: aš vaikui norėčiau suteikti ir tėtį, ne tik mamą, bet suteikti tėtį, kuris visavertiškai dalyvautų. Jeigu nesutinki žmogaus, kuriam nori gimdyti vaikų, tai tiesiog ramiai ir gyveni. Dieve mano, gyvenime tikrai yra įdomesnių veiklų, nei tik užsiiminėti rūpesčiu dėl gimdymo.

– Kada pradėjai pastebėti, jausti savo gyvenime, kad tas spaudimas vienaip ar kitaip ateina?

– Man atrodo, apskritai tas klijavimas į porą yra nuo paauglystės, jau nuo 13 metų diedukai pradeda klausinėti: tai kaip? Tai tarsi kažką keičia, sukuria pridėtinę vertę. Aš gal buvau feministė nuo gimimo, man atrodė, esu pakankama tokia, kokia esu, o ne kito žmogaus buvimas padaro mane vertingesnę, įdomią.

Tai buvo gana intensyvu iki kokių 30-imt. Po to pradėjau transliuoti vidinius subtitrus. Yra tas posakis: geriausia gynyba – pulti. Tada pirma užvedu kalbą ir sakau: žiūrėkite... Tai labiau apie mano tetas.

Kai jie išgirsta, ką tu veiki gyvenime, kiek keliauji, matai, patiri, studijuoji, veiksmo tiek daug, kad jiems, man atrodo, vietomis pasidaro ir gėda nuo šito klausimo. Jis pasidaro neadekvatus. Kadangi man žodžio valdymas nėra sudėtingas dalykas, esu paruošusi tam tikrų atsakymų, kurie jiems buvo ištransliuoti gana aiškiai.

Man atrodo, labai nesąžininga, jei ateini į santykius išskėstomis tuščiomis rankomis ir lauki, kad tave pripildytų. Aš ateinu 100 proc. ir tikiuosi, kad kitas žmogus ateina irgi 100 proc. Tada tikiu, kad gali įvykti sėkmė.

<...> Man nesunku pasakyti – mandagiu tonu, bet pasakyti: atsiprašau, bet tai ne jūsų reikalas. Man atrodo, kartais problemų atsiranda dėl to, kad komunikuojame labai komplikuotai. Tas per didelis mandagumas užveliamas vata. Tada kaip tik sakai tiesiai šviesiai.

Tai nereiškia, kad esu uždariusi duris ir sakau: ne, niekada netekėsiu ir neturėsiu vaikų. Ką aš žinau, kas bus rytoj. Aš nieko nežinau – neapsimeskime, kad taip labai kontroliuojame savo gyvenimą. Aš apskritai į savo gyvenimą žiūriu kaip į didžiulį nuotykį, man patinka, kad dalykai nutinka, – ne aš juos suplanuoju, bet leidžiu jiems nutikti. Tada jie verti ir filmų, ir romanų. Ne visada dėl to lengva gyventi, bet pats tas smagumas, saldus malonumas. Kai tame pačiame giminės baliuje pasakoji, kaip tau nutiko, jie visi sėdi ir tau pavydi.

– Jeigu tau tavo gyvenimas atrodo puikus, atsiranda žmonių, kuriems atrodo, kad esi nepakankamai kokybiška kaip moteris, jei tu neištekėjusi, neturi vaikų. Kaip su tuo kokybės klausimu? Pastebi tai, kartais jautiesi lyg pažymėta?

– Aš gal neleidžiu, kad man tą etiketę klijuotų. Man atrodo, jeigu aš dėl to kompleksuočiau, tada natūraliai prisiklijuoji ir tau gali priklijuoti. Aš nuoširdžiai transliuoju, kad man neskauda, jeigu jums skauda, kad aš neturiu vaikų ar nesu ištekėjusi. Jeigu jūs sėdite ir apie tai galvojate, tai jūsų diskusijų objektas, kokio nuobodumo jūsų gyvenimas?

Man mano gyvenimo pakanka, turiu tiek veiklos ir visokių įdomybių. Galų gale, man pačiai su savimi labai įdomu. Kažkada būdama apie 30-ies, kai įgauni proto, peržiūrėjau savo senus dienoraščius ir pagalvojau: iki 30 metų nebuvau protinga. Siaučia hormonai, trokštu meilės, kad mane kažkas atrastų... Tada galvoju – tai mano egoizmas, kad kažkas kitas turi tai padaryti. Tai Pelenės sindromas – kad kažkas turi ateiti ir išgelbėti. Pagalvojau: jeigu labai nori būti Pelenė, pakelk užpakalį, mieloji, ir užsidirbk viską pati savo rankomis. Nori gražių lūpdažių? Nusipirk. Nori, kad tave pastebėtų? Būk verta, kad tave pastebėtų.

Man atrodo, labai nesąžininga, jei ateini į santykius išskėstomis tuščiomis rankomis ir lauki, kad tave pripildytų. Aš ateinu 100 proc. ir tikiuosi, kad kitas žmogus ateina irgi 100 proc. Tada tikiu, kad gali įvykti sėkmė. Man atrodo, kad pirmiausia turiu išmokti būti laiminga su savimi.

– Grįžtant prie ankstesnių metų, ko gero, vis tiek buvo etapas, kai irgi išgyvenai. Tą etapą irgi reikėjo išgyventi, tuomet atėjo ta išmintis?

– Buvo, žinoma. Yra ir sudegintos, ir perplėštos skausmo, liūdesio širdies, kai užsidarai duris ir sakai: ir nereikia. Manau, meilė – tas didelis dalykas, kai rizikuoji. Aš žinau, ką reiškia mylėti, atsisveikinti, kai tu supranti, kad nieko neišeis, kad ir kaip labai norėtųsi. Yra tam tikros aplinkybės ir tu supranti, kad galbūt per anksti susitikome, gal per vėlai. Keičiasi laikas ir išaugi iš to santykio. Bet tą žmogų paskui gali nešiotis savo brangiose širdies kertelėse.

Man labai norisi žmones paleisti, nesilaikyti į juos įsikibus. Man meilė – kai laikai atidarytas duris, kai neužsidarai į narvą, neužsirakini, nepriverži visų įmanomų grandinių. Paleidi ir sakai: turi pasirinkti būti su manimi, jei nori būti su manimi.

– Meilė, kad ir labai didelė, tavo manymu, nebūtinai turi peraugti į oficialią šeimą?

– Ne visos meilės baigiasi santuoka. Galbūt ta didelė meilė ir lieka pati gražiausia todėl, kad tu nesusituokei. Gal skamba baisiai, bet gal toje santuokoje būtume nužudę tą meilę ir išsiskyrę. Nes matai, kad neišeis. Gali romantizuoti, poetizuoti.

Paleidimas – irgi gana sudėtingas procesas, bet man vienas iš negražiausių dalykų, ką žmonės savyje turi, pirmiausia – aš turiu savyje, tai egoizmas, kad viską darau, jog man būtų gerai. Meilė, man atrodo, yra tada, kada tavęs sumažėja tiek, kad tu žiūri, jog tam kitam žmogui būtų gerai. Bet, aišku, turi būti sveikas santykis, kad nebūtų išnaudojimas ir t. t. Tam reikia labai daug išminties.

Visas pokalbis – vasario 12 d. laidos „Gyvenimo citrinos“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt