Veidai

2021.04.30 07:50

Ineta Stasiulytė išmoko savęs neplakti už klaidas, o ieškoti su savimi dialogo: neįsiveliu į savo baimes

LRT TELEVIZIJOS laida „Stilius“, LRT.lt2021.04.30 07:50

Pamilti save – tai atidaryti tą sukauptų smirdinčių jausmų konservų dėžutę, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Stilius“ teigia aktorė Ineta Stasiulytė. Su savimi žinoma moteris išmoko kalbėtis be užuolankų, tačiau ir nebausti už klaidas. Tokią praktiką I. Stasiulytė taiko ir su gyvenimo draugu, šokėju Deividu Meškausku. „Su audromis baigta, reikia kalbėtis normaliai“, – atvirauja ji.

Nors karantinas tęsiasi, šiuo laiku I. Stasiulytė tikina atradusi ne vieną teigiamą dalyką. Pastaraisiais metais ji išgyvena vidinį virsmą, tad per pandemiją dar labiau atsigręžė į psichologiją ir savo šeimą. Iš prigimties darboholikė I. Stasiulytė anksčiau lakstė tarp įvairiausių darbų, bet šiuo metu sustojo. Aktorę sustabdė pandemija. Sako, dabar jai pertrauka ir gali atsitraukti nuo skubos, judesio, pabūti su savimi ir susidėlioti gyvenimą.

„Pasižiūri, kokioje aplinkoje apskritai gyveni, pergalvoji, kas yra svarbu, šeimos vertybės atsiranda pirmoje vietoje, kas ir noriu, kad išliktų, skirti atitinkamai laiko, nes tai duoda savus rezultatus. Tas apleidimas, lėkimas į darbus... Gerai, bet kur yra vertybės, kas iš tikrųjų svarbiausia gyvenime?

Norisi kažką pakeisti – darbą ar kardinaliai gyvenimą, ar butą iš naujo susitvarkyti. Atsigręžimas į save, sakyčiau. Man gera sustoti, pabūti, suprasti, kad, pavyzdžiui, materialūs dalykai, kurie suteikia laisvę ir leidžia saugiai jaustis, kartais tave sustabdo, gali įsivelti į tokią baimę... Bet tik pradedi galvoti apie baimes, matai, kad išeities nėra. Vadinasi, baimė niekur neveda, reikia atrasti kažką, kas tave pakeltų, netgi tokioje situacijoje, sustingime“, – mintimis dalijasi pašnekovė.

Meno žmonės išgyvena nelengvą laiką: atšaukti filmavimai, nevyksta spektakliai. I. Stasiulytė pritaria: teko prisitaikyti prie pasikeitusių gyvenimo ir darbo taisyklių, tad ji su kolega Aisčiu Mickevičiumi personažus Džildą ir Orestą Vaigauskus kuria virtualioje erdvėje. Bėgant metams aktorė sako išmokusi atsiriboti nuo baimių ir tikina: šiuo metu reikia atsigręžti ne į baimes, o į kūrybos plotus.

Į psichologiją atsigręžusi Ineta Stasiulytė: baimė niekur neveda, reikia rasti, kas tave „pakeltų“

„Pinigų praradimas – ar taip, ar taip jie prarasti, tada sukuosi į kitą pusę ir žiūriu, kas gali padėti. Aš niekada neužsiblokuoju, kad man kada nors pritrūks idėjų, veiklos. Manęs tokios mintys neaplanko, kad gali ateiti pabaiga. Aš neįsiveliu į savo baimes. Jos ateina, aplanko, gniuždo, užkerta visus finansus. Aš tik pradedu bijoti – iš karto užsikirtinėja. Nebenoriu šito modelio: jei aš turiu tokią patirtį, matau, kaip viskas veikia, neleisiu tam egzistuoti. Vadinasi, pradedu daryti kitus dalykus, kurie man duoda visokeriopą gausą, ir materialinę, ir kas emociškai pripildo.

Pavyzdžiui, mūsų su Aisčiu Mickevičiumi personažai Vaigauskai puikiausiai darbuojasi, viskas vyksta on-line. Mes turime renginių, veiklos, darome įvairiausius sveikinimus, žmones džiuginame kitokiu formatu, bet visa tai gyvuoja. Kas tokiu laikotarpiu prisitaiko, tas ir išgyvena. Mes bet kokioje srityje galime surasti, kaip prisitaikyti. Va čia yra tos paieškos: arba aš atrasiu, arba sėdėsiu galvą nuleidusi surauktais antakiais ir sakysiu, kad viskas blogai“, – įsitikinusi ji.

I. Stasiulytė prisimena, jog prieš daugiau nei trejus metus atsitiktinai sulaukė pasiūlymo kartu su kolega A. Mickevičiumi duetu dalyvauti viename televizijos muzikiniame projekte. Taip ekspromtu gimė Džildos ir Oresto Vaigauskų personažai. Aktorė pripažįsta nesitikėjusi tokios šio projekto sėkmės, o dabar teigia: persikūnyti pavyksta lengvai, o Džilda – tarsi jos vidinis balsas.

„Vaigauskienei nereikia specialios nuotaikos, ji tiesiog gyvena manyje, aš per akimirką – vienas, du... Ji nėra kažkokia kitokia, ji yra aš ir ji leidžia pasakyti tokius dalykus, nuo kurių Ineta galbūt susilaikytų, galbūt pasakytų ne taip drąsiai. Visa tai yra Stasiulytės žodžiai, pamąstymai, tik kai pasakau kažką riebiau toje formoje, niekas negali pykti, nes atpažįsta tuos dalykus savyje“, – pasakoja pašnekovė.

Niekas neprieštaraus, jog I. Stasiulytei su kolega A. Mickevičiumi puikiai pavyksta įsijausti į kuriamus vaidmenis. Aktorė dėkinga likimui už talentingą partnerį. Kai tarp dviejų aktorių – kūrybinė harmonija, profesiniame kelyje lydi sėkmė.

Jeigu įkritau į šaltą vandenį, viską stingdo, turiu ne bandyti kapstytis ir ieškoti pagalbos, o dar kartą įnerti. Tuo metu aš turiu su savimi draugauti, o aš save palikau. Aš sakiau: aš nežinau, ką daryti, nardykis pati.

„Tai didžiulė dovana man – Aistis, kaip žmogus, mano gyvenime atsiradęs. Kartais padarome kokį vaizdo įrašą iš pirmo dublio, tada sėdime, peržiūrime ir galvojame: tai tikrai yra kažkas daugiau nei mes. Jeigu yra praeities gyvenimai, tai greičiausiai praeitame gyvenime buvome vyras ir žmona, nes apie vienas kitą viską žinome“, – juokiasi ji.

Tiesa, aktorė pripažįsta, kad sėkmingai įkūnyti personažus pavyksta ne visada. Tačiau laikui bėgant I. Stasiulytė išmoko savęs neplakti už nesėkmes ir klaidas, o ieškoti dialogo su savimi. Moteris prisimena neseną atsitikimą, kai vienoje televizijos laidoje kažkas strigo.

„Aš labai susimoviau. Galbūt daug kas nepastebėjo, buvo komentarų, sakė: vau, kaip tau čia viskas išeina, taip sugebi. Bet neprisiminiau, kada jaučiausi taip blogai. Buvo kažkoks košmaras, galvojau: va dabar yra šakės, viską praradau, savo talentą, viską. Tokia netalentinga gyvenime nebuvau pasijutusi. Tada ir verkiau, ir mačiau save verkiančią iš šono, ir galvojau: Ineta, kas darosi, kodėl taip viskas atsitiko?

Aš išėjau į sceną, nusifilmavau kaip vienas personažas, nusigrimavau kaip antras personažas, išėjau antrą kartą filmuotis. Žinau, ką turiu daryti, aš pasiruošusi, bet išėjau ir man atėmė kalbą. Kaip būna sapne: bandai sakyti ir tu prarandi balsą. Tokia panika. Prieš tai vaidinau Uspaskichą, o paskui – Agnę Jagelavičiūtę. Išeinu, man norisi sakyti vieną Agnės frazę ir aš girdžiu savo mintyse, kad ją sakau su akcentu. Ir tai nėra Agnė“, – pamena aktorė.

Su savimi kalbasi be užuolankų ir savęs apgaudinėjimų

Tačiau grįžusi namo I. Stasiulytė nepasidavė niūrioms nuotaikoms. Išanalizavo nesėkmingos dienos klaidas, kad jų daugiau nekartotų.

„Atsisėdau ir sakiau: reikia išsiaiškinti, kodėl taip atsitiko, aš turiu žinoti priežastį, ką aš mąsčiau, ko aš bijojau. Tuos dalykus aš perėjau labai smulkiai, atvirai su savimi, be jokių užuolankų, be jokių savęs apgaudinėjimų: ai, tiesiog nepavyko, nes nebuvo žmonių. Sau pasiteisinimų neieškojau. Ir tada atradau tas priežastis, kas iš tikrųjų atsitiko.

Priežastis – pirmas patyrimas be publikos. Bet aš to negaliu sau leisti. Būdama scenoje turiu prisiimti atsakomybę, kokios bebūtų aplinkybės. Aš tada turiu nerti dar giliau. Jeigu įkritau į šaltą vandenį, viską stingdo, turiu ne bandyti kapstytis ir ieškoti pagalbos, o dar kartą įnerti, padaryti pauzę, kokios reikia. Tuo metu aš turiu su savimi draugauti, o aš tada save palikau. Aš sakiau: aš nežinau, ką daryti, nardykis pati“, – atvirauja žinoma moteris.

Susidaro įspūdis, kad scenoje ir televizijoje aktorė nardo kaip žuvis. Kad ir ko imasi, viskas pavyksta, tad šiuo metu ji vadinama viena sėkmingiausių aktorių Lietuvoje. Pati I. Stasiulytė niekados neabejojo, ar pasirinkta profesija jai tinkama, o sėkmės faktoriaus paslaptis nieko nenustebins – tai mylimas darbas ir didelis darbštumas.

„Mylėti tai, ką darai, arba daryti tai, ką myli. Turbūt tai yra didžiausia paslaptis. Galvojau, jei neįstosiu į aktorinį, eisiu į psichologiją. Nes man tai yra labai susijusios profesijos. Be psichologijos nesukursi vaidmens. Reikia suprasti kitą žmogų tam, kad per save jį parodytum. Buvo natūralu, kad stosiu į aktorinį, man nekilo klausimų, aš nesimėčiau. Tai mano įkvėpimo šaltinis: ieškoti, stebėti aplinką ir rinkti iš dalelyčių kitą žmogų, ir jį sukurti“, – pažymi aktorė.

Tačiau kodėl I. Stasiulytę gyvenime lydi psichologija ir įvairūs saviugdos seminarai? Prieš kelerius metus ji vykdavo į Latviją pas moteriškumo paslapčių mokytoją, o prieš daugiau nei metus su gyvenimo draugu Deividu klausė poros santykių seminarų.

Kas tai yra – „pamilk save“? Atidaryk tą konservų dėžutę, išsitrauk iš širdies gelmių visus pasipiktinimus, priekaištus visam pasauliui, visiems. Išimk, pažiūrėk, kaip smirda, pagalvok apie tai, ar nori įsidėti tai atgal.

Sako, kai išmoksti dirbti su savimi ir supranti, kokiais būdais gali pajusti visišką pilnatvę, tuomet santykiai pasidaro tvirtesni. Kita vertus, kaip ir dauguma porų, taip ir I. Stasiulytė teigia, kad jos santykiai kartais primena amerikietiškus kalnelius. Iš porų terapijos abu partneriai išmoko vieną pagrindinių dėsnių – ne konfliktuoti, o išsikalbėti.

„Jeigu sėdi pervargusi, viskas užknisa, nebematai prasmės niekame, dar ateina ir sako: žinai, man reikia dėmesiuko... Tada – stop, visi sustokite! Aišku, vyksta audra ir nesusikalbėjimas. Su audromis baigta, reikia kalbėtis normaliai, išmokti pasakyti tai, ką iš tikrųjų galvoji, ką iš tikrųjų nori pasakyti. Ne per kažkokius priekaištus ar pasipiktinimus, užlaikytas nuoskaudas, o per tai, kaip aš jaučiuosi, kas man nepatinka, kas manęs netenkina, bet pasakyti švelniai“, – kalba pašnekovė.

Galiausiai moteriškos prigimties paieškos I. Stasiulytę išmokė gyventi kitaip. Moteriškumo savybes puoselėti aktorė nusprendė dėl sveikatos, gerovės šeimoje ir tam, kad gyvenime viskas klostytųsi sklandžiau, lengviau ir geriau.

„Reikia atidaryti tą konservų dėžutę. Ten viskas smirdi: visi nepasitenkinimai, pasipiktinimai... Vien dėl to, kad mes nesirūpiname savimi. Ta nuvalkiota frazė „pamilk save“. Kas tai yra – „pamilk save“? Atidaryk tą konservų dėžutę, išsitrauk iš širdies gelmių visus pasipiktinimus, priekaištus visam pasauliui, visiems. Išimk, pažiūrėk, kaip smirda, pagalvok apie tai, ar nori įsidėti tai atgal, ar nori išsivalyti ir ją sunaikinti“, – sako ji.

Pasak I. Stasiulytės, išsikalbėjimas bei atvirumas – pagrindinės taisyklės ir auginant dukras Upę ir Frėją. Vėlyva motinystė pakeitė aktorės vaikų auklėjimo nuostatas. Net ir įsisukusi į skirtingų darbų ir veiklų sūkurį laikui bėgant darbinei aplinkai ji išmoko pasakyti „ne“ ir laiką skirti tik vaikams bei namams.

„Toli gražu nesu tobula mama. Nesu disciplinuota, kad galėčiau auklėti, įvedinėti tvarkas, bet mes labai daug kalbamės. Nebūtinai aš tai leisiu, bet aš galiu išklausyti tą pageidavimą, galiu pasakyti: tikrai puikiai suprantu, kad tu nori važiuoti per karantiną į draugės gimtadienį, tikrai žinau, kad tu pasiilgai draugės, bet pakentėkime trupučiuką“, – pasakoja I. Stasiulytė.

Plačiau – vasario 20 d. laidos „Stilius“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Į psichologiją atsigręžusi Ineta Stasiulytė: baimė niekur neveda, reikia rasti, kas tave „pakeltų“
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt