Veidai

2021.03.01 16:50

100-ąjį gimtadienį paminėjusi Mariaus Jovaišos močiutė – apie dešimtmečius trunkančios santuokos paslaptis

LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt2021.03.01 16:50

Fotografo Mariaus Jovaišos šeimoje – neeilinė šventė, jo močiutei, meiliai vadinamai Stefute, – 100 metų. Apie savo ilgaamžiškumo ir tvirtos, dešimtmečius trukusios santuokos paslaptis moteris papasakojo LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“.

„Jūs visi man buvote labai geri, dėl jūsų meilės ir gerumo aš taip ilgai išgyvenau“, – savo šeimai sakė Stefutė, minėjusi 100-ąjį gimtadienį. Šiandien jai didžiausia atrama ir džiaugsmas – vaikai, anūkai, provaikiai.

„Ką jau nuveikiau, tą nuveikiau. Mano didžiausias noras, kad mano vaikai, anūkai būtų dori žmonės, daug nuveiktų, kad jiems sektųsi. Aš iš viršaus kažkada juos stebėsiu, džiaugsiuosi jų pasiekimais ir laiminsiu iš viršaus. Mano artimieji – nuostabūs žmonės. Dėl to esu laiminga“, – laidai „Labas rytas, Lietuva“ sakė Stefa Jovaišienė.

100 metų jubiliejų mininti Mariaus Jovaišos močiutė: šeimoms linkiu žiūrėti ne vienas kitam į kaktą, o ką širdyje turi

Ji prisiminė Anapilin jau išėjusius savo tėvelius, seseris, o taip pat brangiausią žmogų – vyrą Leoną, su kuriuo kartu išgyveno 74-erius metus. „O koks jis buvo geras, tokių vyrų nelabai kur mėtosi. Nebent mano anūkai tokie“, – patikino ji ir linkėjo visiems sukurti gražias šeimas.

„Tuoktis reikia pažinus žmogaus turinį, jo dvasinį gyvenimą. Tokios poros drauge nugyvena ilgai, – sakė ji ir pridūrė, kad geriausiai žmogų pažinti padeda bendravimas ir pokalbiai. – Šeimoje reikia ne ragus statyti, o mokėti laiku nusileisti vienas kitam. Šiandien vienas truputį patylėjo, už kelių minučių viskas baigėsi. O jei jau prasidėjo ginčai... bus pasaka be galo. Net ir gražiausios šeimos gali nieko nelikti.“ S. Jovaišienė pataria, renkantis porą žiūrėti žmogui ne į kaktą, o į širdį.

Stefa šiandien džiaugiasi būriu anūkų ir proanūkių, kuriems negaili gražių žodžių. Šiltai apie močiutę kalba ir jos anūkas, garsus fotografas. „Kai tik galime, skubame į Antakalnį pas močiutę.

Čia taip gera – kad ir kokios audros gyvenime besisuktų aplinkui, pas močiutę kaip kokiame ramiame uoste, visuomet yra ir ramybės, ir skanėstų, ir gyvenimo išminties. Didžiulė laimė, kad turime močiutę iki šiol“, – sakė M. Jovaiša.

S. Jovaišienė sako, kad dėl karantino savo gimtadienį šventė kukliai, tačiau buvo elektroninė konferencija su keliasdešimt svečių. „Labai mane pagerbė vaikai, anūkai“, – džiaugėsi ji.