Veidai

2021.03.02 08:01

Algirdas Kaušpėdas pirmąkart prabilo apie dukros netekties priežastis: su ja susitaikysiu tik kitame gyvenime

LRT RADIJO laida „Pala pala...“, LRT.lt2021.03.02 08:01

Pirmosios LRT RADIJO laidos „Pala pala...“ herojus, architektas Algirdas Kaušpėdas prakalbo apie dukros savižudybę, kurios nepripažino ilgus metus. „Ji iki šiol man yra kaip paslaptis, kurią aš būtinai sau atskleisiu iki galo“, – tikina jis. Grupės „Antis“ lyderio skaudulių kraityje – ir vaikus sukrėtusios skyrybos. Jų žinomas vyras niekam nelinkėtų, mat jos iš vaikų atėmė dalį vaikystės.

„Tai žmogus, įkvėpęs liaudį revoliucijai. Jis ne kartą buvo politinių kampanijų jau nepriklausomoje Lietuvoje priešakinėse eilėse, išgyveno itin skaudžių netekčių gyvenime, o dėl moters, kurią įvardijo kaip savo gyvenimo šventę, kovojo 8 metus. Žmogus, save pavadinęs grafomanu, kolekcionuojantis kaukes ir liaudžiai dovanojantis tiek duonos, tiek žaidimų, dažnai būdamas su kauke“, – taip pašnekovą pristato LRT RADIJO laidos „Pala pala...“ vedėjas Giedrius Masalskis.


– <...> Gintautas [Rakauskas, grupės „Antis“ narys – LRT.lt] sakė, kad grupė yra kaip šeima, bet pakalbėkime apie tikrąją šeimą, ne muzikinę. Mes iš judviejų su pirmąja žmona, architekte Audrone bendrų draugų išgirdome, kad jūs ir po skyrybų sutariate gerai. Šiaip gan retas atvejis. Jūs sutariate, palaikote vienas kitą?

– Taip, mes sutariame, nesipykstame, tačiau kad draugautume, taip nėra. Man ir psichologai, su kuriais bendravau, sakė: nieko nepadarysi – turi atsisakyti to ryšio, nes tu jaudini, aitrini... Negali pasakyti, kad dabar esame draugai. Esame tiesiog mūsų vaikų tėvai, mūsų anūkų seneliai.

– Norėjome pakalbinti Audronę, bet ji atsisakė apie jus kalbėti, kas visiškai suprantama. Nei čia blogai, nei norime tai vertinti. Ji nenorėjo kalbėti nei apie kūrybinį, nei apie privatų gyvenimą. Išsiskyrėte prieš bene 20 metų. Ji sakė: apie ką čia dar kalbėti – praėjo daug metų. Anot jos, kartu būdavote visą parą, viskas buvo persipynę, taip kad nebepavyktų kalbėti tik apie kūrybą nepaliečiant asmeninio gyvenimo.

– Už tai aš ją labai gerbiu ir apskritai ją gerbiu, ir linkiu jai visa ko geriausio.

– Ar gali būti, kad tai buvo viena iš skyrybų priežasčių, jog viskas taip persipynė?

– Tų priežasčių yra labai daug. Kai atsitinka kritinė priežastis, įvyksta tai. Bet geriau į visa tai žiūrėti kaip į tam tikrą gyvenimo laikotarpį, kuris nebuvo blogas, kuris buvo puikus ir kuris pasibaigė. Mes labai jau stipriai esame orientuoti į viso gyvenimo ryšį. Taip būna labai retai. Taip buvo 19 a. Tas dabar net nežinau, ar įmanoma. Tai labai didelė sėkmė, jei kam nors taip pasisekė.

Aš bandžiau apskritai neigti jos mirtį, buvau visiškame šoke, negalėjau nei kalbėti, nei galvoti kaip sąmoningas žmogus. Šiandien turiu jau kitų versijų.

– Antroji jūsų žmona Vilija – taip pat architektė. Ji sakė, kad tai, jog jus vienija bendra veikla, yra gyvenimo dovana. Anot Vilijos, turėjo praeiti daug metų, kol išdrįsote būti kartu. Jausmai nutiko jums abiem turint šeimas. Kaip ten buvo?

– Galite tai pavadinti tarnybiniu romanu. Mes buvome draugai ir mūsų šeimos draugavo. Nuostabus ir jos vyras Vytautas Narutis, kurį labai mylėjau ir su kuriuo džiaugėmės gyvenimu. Kai Vilija pradėjo dirbti mūsų su Audra įmonėje, mes kažkaip dar labiau suartėjome. Atsirado kažkokie dalykai, kurie galbūt ir nebūtų atsiskleidę, jeigu nebūtume suartėję. Aš neieškojau specialiai, neprovokavau situacijos. Bet smulkmena prie smulkmenos, žvilgsnis prie žvilgsnio, žodis prie žodžio... Tu suvoki, kad su šituo žmogumi norėtum gyventi.

– Ar jautėte kaltę?

– Jaučiau žiaurią kaltę – ir prieš vaikus, ir prieš visą pasaulį. Ir slėpiau, ir sau, kai lyg ir buvau priėmęs sprendimą, sakiau: ne, ne, ne, gal padarome bandomąjį laikotarpį, aš nežinau, man per sunku... Labai žiauriai išgyvenau. Ir tai natūralu.

– Vilija sakė, kad greičiausiai nebūtų išdrįsusi kažko inicijuoti, daryti pokyčio, pranešti. Ji irgi jautė per daug kaltės. Teko imtis iniciatyvos pačiam?

– Taip. Išnuomojau Kaune butą ir pasakiau: ateik čia, gyvensime kartu. Ji dvi dienas galvojo ir tada atvažiavo į tą butą rankoje nešina sietynu. Ji kažkaip jo nepanaudojo, nerado savo gyvenime tam sietynui vietos, atėjo su tuo sietynu ir sako: aš sutinku. Ir mes jį pakabinome.

– Kas į skyrybas sureagavo skaudžiausiai: tėvai, vaikai, jūs?

– Oi, skyrybų niekam nelinkėčiau. Labai sunkus dalykas. Tėvai sureagavo, sakyčiau, normaliai. Mamos visada labai palaiko sūnus, tai paliūdėjo, paliūdėjo ir galų gale patarė, kaip, ką. O vaikai, žinoma, kentėjo, iš vaikų kažkiek vaikystės buvo atimta. Reikia tą pripažinti. Kiek galiu, bandau tą skolą atiduoti, bet iš dalies nebegaliu.

– Algirdai, gyvenime teko išgyventi ir gyvenimą keičiančių skaudžių netekčių. Prieš beveik 10 metų netekote vienos iš dviejų savo dukrų. Jai buvo vos 25 metai. Nepaisant to, kad liudininkai kalba apie įvairiausias versijas, jūs pasakėte: atšaukite savižudybės versiją. Ar sau tą versiją atmetėte?

– Ne. Aš neatmečiau, tada aš tiesiog bandžiau apskritai neigti jos mirtį, buvau visiškame šoke, negalėjau nei kalbėti, nei galvoti kaip sąmoningas žmogus. Šiandien aš turiu jau kitų versijų. Galima pasakyti, kad tik šiandien arba tik kelis metus pradėjau natūraliai gedėti valydamas save nuo to ar kažkaip bandydamas viską suprasti, sudėlioti, drįsdamas sklaidyti jos dienoraščius, užrašus ir aiškintis.

Ji iki šiol man yra kaip paslaptis, kurią aš būtinai sau atskleisiu iki galo. Aš noriu tą padaryti. Matyt, rasiu būdą, kaip tai padaryti. Jį beveik ir radau. Vien tai, ar yra pomirtinis gyvenimas, ar nėra, iš esmės keičia mūsų su Alge santykius, suprantate?

Aš bandžiau prisibelsti į tą pasaulį, bet manęs neįsileido. Galbūt dėl to, kad buvau per daug užsiėmęs, galbūt galėjau jos gyvenime vaidinti proaktyvesnį vaidmenį. Per tuos metus man prasisuko daug scenarijų, ką galėjau ir ko nepadariau.

– Bet ar jūs projektuojate šį įvykį į save, kažkiek save kaltinate?

– Absoliučiai. Todėl, kad buvo skyrybos, todėl, kad ji, sakykime, gyveno galbūt kažkokiame pasaulyje, kurio aš nepažinojau. Aš bandžiau prisibelsti į tą pasaulį, bet manęs neįsileido. Galbūt dėl to, kad buvau per daug užsiėmęs, galbūt aš galėjau jos gyvenime vaidinti proaktyvesnį vaidmenį. Per tuos metus man prasisuko daug scenarijų, ką galėjau ir ko nepadariau, tačiau dar ne pabaiga šios bylos. Matyt, aš su Alge susitaikysiu tik kitame gyvenime.

– Ar kaltinote save, kad tuo metu buvote per daug užimtas savo reikalais?

– Absoliučiai. Galėjau visiškai viską mesti. Nebuvo svarbesnio dalyko kaip ji, kai dabar galvoju. Bet kas tada galėjo pagalvoti, kad taip baigsis?

– Kolega Gintautas sakė, kad visa tai jūs išgyvenote savyje, bet, anot jūsų žmonos, tai negyjantis skausmas, kurio jūs dar neišgyvenote, apie jį nekalbate, jo nedemonstruojate. Džiaugiuosi, kad gana atvirai apie tai pakalbėjote. Kodėl apie tai nekalbate su Vilija: nenorite ar nežinote, kaip pradėti?

– Aš su niekuo nekalbu. Tiesą sakant, prieš šį interviu jaučiau, kad manęs paklausite, ir pats savęs klausiau, ar kalbėsiu, ar ne. Nežinojau, ar su jumis apie tai kalbėsiu. Bet kažkaip, Giedriau, taip atsitiko, kad prakalbinote.

– Gal gerai jums?

– Manau, kad taip.

Visas pokalbis – vasario 27 d. laidos įraše. „Pala pala...“ – nauja pasikalbėjimų ir patylėjimų laida apie gyvenimą, karjerą, didžiausius iššūkius ir gyvenimo džiaugsmus.

Parengė Indrė Motuzienė.

Psichologinė pagalba

Psichologinės pagalbos tarnyba
Kontaktai
Emocinė parama teikiama jaunimui
Budi savanoriai konsultantai
Kasdien Visą parą
I-VI 18:00 - 22:00
Atsako per 2 darbo dienas
Emocinė parama teikiama vaikams, paaugliams
Budi savanoriai konsultantai, profesionalai
Kasdien 11:00 - 23:00
I-V 18:00 - 21:00
Atsako per 2-3 darbo dienas
Pagalba teikiama suaugsiems
Pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai
Kasdien Visą parą
Atsako per 3 darbo dienas
Atsako per 3 darbo dienas
Pagalba teikiama moterims ir merginoms
Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai
Kasdien Visą parą
Atsako per 3 darbo dienas
Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai (Rusų kalba paaugliams ir jaunimui)
II-VI Kasdien 16-19 val.
Jeigu ieškote skubios psichologinės pagalbos, kviečiame kreiptis į specialistą jo budėjimo laiku. Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius).
Pirminė konsultacija nemokama, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėra.
I-V 16:00 - 20:00
VI 12:00 - 16:00
(išskyrus švenčių dienas)
Konsultuoja krizių įveikimo specialistai. Gali atvykti į vietą sutartu metu bei konsultuoti nuotoliniu būdu.
Pirminė konsultacija nemokama, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėra.
I-VII 8:00 - 20:00
Psichologinės konsultacijos
Internetu emigrantams Pagalbą teikia profesionalūs psichologai.
Atsako per 2 darbo dienas
Pagalba nusižudžiusių artimiesiems
Pagalba teikiama nusižudžiusiųjų artimiesiems. Savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt
Atsako per 2-3 darbo dienas
Skambučiai visais šiais numeriais yra nemokami. Skambučius apmoka LR Socialinės apsaugos ministerija.
Skubi psichologinė ar psichinė pagalba psichikos sveikatos centre visada suteikiama be eilės