Veidai

2021.01.14 16:04

Gamtos išsiilgęs Selemonas Paltanavičius mini 65-ąjį gimtadienį: aš dar straksiu

Eimantė Juršėnaitė, LRT.lt2021.01.14 16:04

„Nereikia galvoti, kad gyvenimas ar amžius mus skriaudžia, tiesiog turime neužsimiršti ir žengti su savo metais. Galbūt tokiuose metuose jau nebestraksi kaip anksčiau, nors aš dar straksiu“, – portalui LRT.lt pasakoja rašytojas, gamtininkas, radijo laidų vedėjas Selemonas Paltanavičius, sausio 14-ąją minintis 65-ąjį gimtadienį.

Gimtadienio dieną portalas LRT.lt S. Paltanavičių užklupo kepantį stintas, trumpam nuo viryklės atsitraukęs gamtininkas džiaugėsi, jog nuo ryto sulaukė daugybės sveikinimų, pasiekusių jį telefonu, žinutėmis ar elektroniniais laiškais. „Visi sveikinimai nuotoliniai. Toks tas karantino metas, tad reikia taikytis. Nors manęs tai nė kiek nežeidžia“, – pasakoja S. Paltanavičius.

Pasak jo, gimtadienį minėti trankiai ar su būriu svečių jam ir nebūtina. „Jaunimas dabar mėgsta švęsti savo gimimo dieną, o aš esu kaimo vaikas iš Suvalkijos, kur anuomet gimtadienius minėdavome ganėtinai paprastai. Nebuvo tradicijos dovanoti dovanas ar rengti šventes, tiesiog visi šeimos nariai pasidžiaugdavome ir tądien ką nors skanesnio, įdomesnio suvalgydavome. Be to, anksčiau kaime buvo labiau minimos vardinės. Žinoma, man bėda – su tokiu vardu nelabai tą vardadienį sužvejosi“, – šypsosi jubiliatas.

Ir nors sako niekad labai trankiai gimtadienių neminėjęs, visuomet jį pradžiugina aplinkinių dėmesys ir šiluma: „Kadangi turiu daug bičiulių rašytojų, gamtininkų, gamtosaugininkų, puikių kaimynų ir pažįstamų, visad sulaukiu sveikinimų.“

Jis svarsto, kad, matyt, iš to suvalkietiško racionalumo, kiekviena asmeninė šventė yra proga permąstyti, kas jau nuveikta, o ką dar galima nuveikti.

„Esu ir gamtininkas, ir rašytojas, tad pasvarstau, ką dar norėčiau parašyti, kokias istorijas papasakoti. Yra idėjų (ne tik susijusių su knygomis), kurias nešiojuosi jau 30-40 metų, bet vis pagalvoju, kad jos dar nepakankamai išnešiotos, nevisai susigulėjusios. Taigi pamąstau, kad jau ateina metas jas įgyvendinti“, – pasakoja S. Paltanavičius.

Gamtininkas patikina metų nebijantis, nes kaip biologas į amžių žvelgia paprastai – anot jo, kiekvienam gyvam sutvėrimui, taip pat ir žmogui duotas tam tikras laikas.

„Reikia negalvoti, kad gyvenimas ar amžius mus skriaudžia, tiesiog turime neužsimiršti ir žengti su savo metais. Galbūt tokiuose metuose jau nebestraksi kaip anksčiau, nors aš dar straksiu ir stengiuosi tai daryti. Nesu namisėda, o kelionės ir pasivaikščiojimai man ir tinka, ir patinka“, – nusijuokia pašnekovas.

Karantinui visus uždarius namuose, S. Paltanavičius taip sakosi išsiilgęs bendravimo ir gamtos.

„Aišku, norėtųsi išlėkti kur nors toliau į gamtą, tačiau tikrai neketinu pažeidinėti galiojančių saugumo taisyklių ir tvarkos. Jei jau visiems tenka saugotis, tai visi tai ir turėtume daryti. Kita vertus, karantiną labai gerai išnaudojau rašymui, didžiulio gamtos fotografijų archyvo peržvelgimui ir atnaujinimui, galėjau prie to padirbėti.

Jei nebūtų tokių griežtų ribojimų, šiems darbams tiek laiko tikrai nebūčiau suradęs“, – ir šviesiųjų šio laikotarpio pusių įžvelgia pašnekovas.

Be to, jis priduria, kad gamta pasimėgauti galima ir savo apylinkėse, tad Vilniuje gyvenantis gamtininkas pastebi, kad ir karantinui švelnėjant, nebūtina toli važiuoti. „Sostinės savivaldybė ganėtinai didelė, tad kai tik sąlygos leis, galima bus išeiti į miškus, miškelius, prie Neries ar Vilnelės, pasižvalgyti paukščių, tiesiog pasidairyti ar ką nors nufotografuoti.

Taigi ne visada reikia važiuoti šimtus kilometrų, nes ką nors ganėtinai unikalaus galime rasti čia pat, kone už savo namų palangės“, – įsitikinęs S. Paltanavičius, besiviliantis, kad jau visai netrukus ateis laisvesnis laikas, kai bus galima susitikti ar daugiau laiko pabūti gamtoje.