Veidai

2020.12.19 22:23

„Bet ko valgomo“: nedrąsūs pagalbos prašymo skambučiai Stonytei surakina balsą ir griauna stereotipus

LRT.lt2020.12.19 22:23

„Ko reikėtų? Išgirstu: „Bet ko valgomo“, – rašo dokumentinių laidų kūrėja ir vedėja Aistė Stonytė. Atnaujinus veiklą iniciatyvai „Stiprūs kartu“, į pagalbos liniją skambina žmonės, kuriems prireikia pagalbos. A. Stonytė pasidalijo, kokią kasdienybę dabar išgyvena žmonės, ir pabrėžė – savanoriu gali tapti kiekvienas.

Į pagalbos liniją skambina įvairiais prašymais. A. Stonytė pasidalijo pokalbiu, kuriame pagyvenusi moteris paprašė pagalbos apsipirkti.

„Močiutė prašo atvežti maisto. Sako, kad susimokės už pirkinius. Vardina – reikėtų bulvių. Bet kokių, pigiausių. Kruopų. Norėtų dar 3 sūrelių. Šokoladinių. Klausia, ar pirksim „Norfoj“. Perklausiu, ar ten kažkokie jos mėgstami sūreliai yra? „Maxima“ ar „Rimi“ netinka?

„Tinka. Tik „Norfoj“ yra sūrelių po 13 cnt. O „Maximoj“ pigiausias – 19“, – paaiškina. Bet čia pat ramina: „Vaikai, darykit, kaip jums patogiau. Gali būti ir brangesni. Vis tiek gi – šventės“, – savo feisbuko paskyroje rašo A. Stonytė.

Nes, matyt, jau gyvenu pažadėtoje gerovės valstybėje. O kažkas kitame ragelio gale toliau atsargiai renka žodžius...

Moteris pripažįsta, tokiu atveju nedrąsu būna ne tik skambinantiesiems.

„Aš jaučiu, kaip bam ir balsą kažkas surakina. Kiek kainuoja PS5, aš kažkodėl žinau. Bet tikrai nežinau, kiek kainuoja sūrelis. Ir nuo to savo žinojimo tą sekundę tampa kažkaip negera. Nes, matyt, jau gyvenu pažadėtoje gerovės valstybėje. O kažkas kitame ragelio gale toliau atsargiai renka žodžius...“ – rašo moteris.

A. Stonytė taip pat papasakojo apie pokalbį, kuris griauna nusistovėjusius stereotipus.

„Gana jaunas vyro balsas. Sako, kad kažkur išgirdo, jog atvežam nemokamo maisto. Perklausiu (kaip esam išmokyti tą daryti), ar anksčiau buvo remiamas valstybės. Lyg susigėdęs sako, kad ne, paramos maistu negaudavo. Paaiškinu, kur turėtų kreiptis, galbūt gautų paramą, jei yra poreikis. Vyras padėkoja ir padeda ragelį.

Priimu kitą skambutį, bet negaliu ano išmesti iš galvos. Galvoju, o kas, jei mano klišių užgrūsta sąmonė (nes gi jaunas žmogus, ne senelis) neišgirdo pagalbos šauksmo? Gal man ką tik skambinęs vyras, surinkęs paskutinius orumo likučius, bandė pasakyti, kad jis alkanas. O aš likau kurčia. Arba klusniai laikiausi taisyklių – per raktinius klausimus išsiaiškinti, ar žmogus nenori „pasinaudoti“ susiklosčiusia situacija. Ir nuo šito supratimo, ką mes čia kas kartą aiškinamės, žmogui paskambinus, darosi dar labiau bloga.

Galvoju, o kas, jei mano klišių užgrūsta sąmonė (nes gi jaunas žmogus, ne senelis) neišgirdo pagalbos šauksmo? Gal man ką tik skambinęs vyras, surinkęs paskutinius orumo likučius, bandė pasakyti, kad jis alkanas.

„Pasinaudoti“ ir paprašyti ko?

„Pasinaudoti“ ir paprašyti – m a i s t o.

(...)

Perskambinu. Sakau, kad gal bent dabar, kol susitvarkys valstybės paramą, galim padėti. Ko reikėtų? Išgirstu: bet ko valgomo.

Vyras neįgalus. Atvežtas izoliuotis kažkur, kur nėra sąlygų gamintis. Šią savaitę turėjo batoną ir dešros. Tai gabaliukas dešros į pabaigą. Batono kelioms dienoms dar užteks.

(...)

Ok. Gal pati ką sugalvosiu. Nors žinau, kad savanoriaudama negali bandyti išspręsti visų pasaulio bėdų. Žinau, kad negalima įsitraukti į kiekvieną atvejį. Nes jų daugiau, nei yra savanorių“, – rašo A. Stonytė.

Sakau, kad gal bent dabar, kol susitvarkys valstybės paramą, galim padėti. Ko reikėtų? Išgirstu: bet ko valgomo.

O savanorių dabar, siaučiant antrajai COVID-19 bangai, ypač reikia. Moteris primena, kad jais gali tapti kiekvienas. Pagalba gali būti reikalinga ir esančiam visai šalia.

„Savanoriu gali tapti kiekvienas. Ne tik pagalbos linijose.

Nereikia ieškoti vargstančio senelio kitame Lietuvos gale. Gal galima pergalvoti žmones, kurie visai čia pat – mūsų mieste ar miestely (...). Gal tai sunkiai vaikštantis žmogus iš kitos laiptinės. Draugų, gyvenančių Airijoj, tėvai, dar vis gyvenantys mūsų mieste. Tėvų kaimynai, kurie neturi vaikų. Buvusi mokytoja ar vieniša mamos bendradarbė. Už kelių kilometrų vienkiemyje gyvenantis tas keistuolis senukas“, – tikina A. Stonytė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt