Veidai

2020.12.28 06:54

Vaidotas Valiukevičius apibendrina praeinančius metus: negyvenkime praeitimi ir iliuzija

Eimantė Juršėnaitė, LRT.lt2020.12.28 06:54

„Metai buvo kaip amerikietiški kalneliai. Jie mums suteikė ir daug pamokų, ir daug stiprybės“, – portalui LRT.lt sako atlikėjas, grupės „The Roop“ lyderis Vaidotas Valiukevičius. Tačiau jis sako, kad lydi jausmas, jog praėjusiais metais prasidėjusi eurovizinė kelionė dar nebaigta, tad ir artėjančius metus pasitinka su dideliais tikslais ir viltimis. 

– Sutinkame šventes. Vieniems šventinė nuotaika yra papuošta eglė ir lemputės, kitiems – stalas su dvylika patiekalų ir artimaisiais, tretiems – jaukus megztinis ar kalėdinė muzika bei filmas. Kas tau kuria šventinę dvasią ir yra neatskiriama švenčių dalis?

– Man Kalėdos ir Kūčios visada buvo šeimos šventė. Deja, šiais metais palinkėjimus vienas kitam siunčiame nuotoliniu būdu. Man šventės – ir laikas su artimaisiais, ir apmąstymai, kas nutiko per praėjusius metus, pažvelgiu, link kur nuėjau ir kur dar norėčiau nueiti. Man šventės yra tai.

– 2020-ieji visiems pažėrė netikėtumų ir išbandymų, ypač grupei „The Roop“ – pavasarį turėjote atstovauti Lietuvai „Eurovizijoje“, bet ji dėl pandemijos buvo atšaukta.

– Iš tiesų, metai buvo kaip amerikietiški kalneliai, turbūt nieko panašaus anksčiau niekam nebuvo. Jie mums suteikė ir daug pamokų, ir daug stiprybės.

Ant scenos būti man patinka, ten gerai jaučiuosi, o būdamas vakarėlyje ar dideliame žmonių būryje gerai jaučiuosi ne visada.

– Su „The Roop“ jau pranešėte, kad nusprendėte dalyvauti 2021-ųjų nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje.

– Taip, apsisprendėme dalyvauti, nes neapleidžia jausmas, kad ši kelionė dar nebaigta. Mus išrinko, delegavo, tačiau negalėjome išvažiuoti ir atstovauti savo šaliai. Bus kita daina, tačiau vieša paslaptis – galime „Euroviziją“ vadinti dainos konkursu, bet jame svarbus visas paketas – ne tik pati daina, bet ir grupė, ką ji kalba, kaip jaučiasi ant scenos ir pan. Manau, kad galime ir toliau nešti Lietuvos vėliavą ir pagaliau ją nunešti į Roterdamą.

– Artėjant Naujiesiems visi dalijame sau pažadus, keliame tikslus. Kokie tavo kitų metų tikslai ir siekiai?

– Viską labai sieju su grupe, tad mūsų, kaip grupės, uždavinys – išplėsti mūsų muzikos sklaidos ribas, parodyti, kad Lietuva turi daug puikių atlikėjų, kurie gali išlįsti iš po Lietuvos apkloto ir pasirodyti visam pasauliui. Norime tai padaryti – pirmiausia mumis patikėjo žiūrovai, vėliau – viena didžiausių muzikos kompanijų pasaulyje „Warner Music Group“. Manau, tai rodo, kad einame teisingu keliu.

O pats turiu ir labai paprastų tikslų. Pavyzdžiui, tęsti anglų kalbos pamokas, jos mane labai džiugina. Nors mano anglų kalbos žinios pamokose vertinamos kaip aukšto lygio, noriu dar geriau ir laisviau bendrauti angliškai. Tiesiog noriu toliau mokytis.

Taip pat norėčiau vis dažniau prisiminti sportą namuose. Turbūt, kaip ir daugelis, pastaruoju metu pradėjau truputį simuliuoti. Tas buvimas namuose labai patogus – išsidrebi, kažką per kompiuterį pakalbi, pabendrauji, pavalgai ir niekur neini. Taigi pasportuoti būtų labai gerai, nes fizinė veikla labai padeda smegenims.

Tokiais laikais dėmesio reikia negailėti – tik jis padės vienam kitą palaikyti ir patikėti geresniu rytojumi, jis tikrai ateis.

– Ne tik sportuoti, bet ir dirbti, bendrauti teko išmokti per nuotolį. Tie du šiemečiai karantinai tau buvo dideliu iššūkiu?

– Ne, karantinas man nebuvo iššūkis. Nesu iš tų žmonių, kurie nuolat eina į vakarėlius ar nori, kad aplink būtų daug žmonių. Man patinka būti ant scenos su daugybe klausytojų, ten gerai jaučiuosi, o būdamas vakarėlyje ar dideliame žmonių būryje gerai jaučiuosi ne visada.

Ir mums, kaip grupei, karantinai didelės žalos nepadarė – turėjome daug veiklos, daug interviu davėme ir vaizdo skambučiais, ir raštu. Ir ne tik Lietuvos, bet ir užsienio žiniasklaidai.

Per visus šiuos metus nenuleidome rankų – nors „Eurovizija“ ir buvo atšaukta, mes pasakėme, kad mūsų grupės ir mūsų dainos niekas neatšaukė. Stengėmės padaryti viską, kad ji būtų išgirsta, ir intensyviai dirbome kiekvieną dieną.

Prezidentūros aikštėje – Garbės sargybos kuopos pasirodymas pagal „The Roop“ dainą „On Fire“

Apsisprendėme dalyvauti, nes neapleidžia jausmas, kad ši kelionė dar nebaigta.

– Panašu, kad ji ir buvo išgirsta. Per pavasarinį karantiną ji netgi tapo savotišku kovos su pandemija himnu – ją dainavo balkonuose, skirtingose Lietuvos vietose visi mokėsi „On Fire“ šokio žingsnių.

– Sunku parinkti žodžius ir papasakoti, kiek daug mums reiškia tai, kad mūsų kūryba buvo priimta, kad žmonės mūsų dainoje rado paguodą, kad būtent ji kėlė jiems nuotaiką. Mes tą meilę, gerą atgalinį ryšį labai jautėme ir tai padėjo mums eiti pirmyn.

– Kartais daina gali būti geriausia dovana. O kaip manai, kas būtų geriausia dovana visiems per šias šventes?

– Dėmesys. Ir nebūtinai reikia susitikti – galima paskambinti telefonu ar vaizdo skambučiu, parašyti laišką. Manau, visi esame socialios būtybės, gal vieniems to dėmesio reikia daugiau, kitiems – mažiau, tačiau kiekvienam reikia dėmesio iš artimųjų, draugų. Tokiais laikais dėmesio reikia negailėti – tik jis padės vienam kitą palaikyti ir patikėti geresniu rytojumi, jis tikrai ateis.

– Ko dar palinkėtumėte visiems skaitytojams?

– Palinkėčiau gyventi gyvenimą, negyventi iliuzijoje, negyventi praeitimi, o viską priimti, kaip yra, ir geriausiai, kaip įmanoma, veikti esamoje situacijoje. Manau, kad tai visiems padės eiti į priekį.

„The Roop“ koncertas „EuROOPvision“: užsienio kritikų liaupsės ir daina, pakerėjusi tūkstančius
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt