Veidai

2020.11.21 10:13

Televiziją su nostalgija prisimenantis Čekuolis: pamindamas savo ambicijas įteikiau prašymą atleisti

Eimantė Juršėnaitė, LRT.lt2020.11.21 10:13

„Čekuolis neskaito Šventojo Rašto, nes pats jį parašė.“ Suprantu, kad tai sąmojis ir, beje, labai geras“, – cituodamas pokštus apie save portalui LRT.lt sakė žurnalistas, rašytojas, legendinis laidų vedėjas Algimantas Čekuolis, per beveik 30 metų eteryje tapęs viena ryškiausių televizijos asmenybių. Jis prisiminė ir pirmus kartus studijoje, ir atsisveikinimą su žiūrovais.

Lapkričio 21-ąją minima Pasaulinė televizijos diena, o vienas ryškiausių televizijos Lietuvoje veidų – žurnalistas A. Čekuolis, skaičiuojantis, kad televizijoje dirbo kone tris dešimtmečius.

Žurnalistas, lapkričio 10-ąją paminėjęs 89-ąjį gimtadienį, sako dabar turintis tikslą kasdien parašyti bent po eilutę, o kitaip ir nemokantis – nerašyti tiesiog negali. Todėl jis labai džiaugiasi, kad jo tekstai publikuojami portale LRT.lt, leidžiamos jo parašytos knygos, tačiau dar prieš penketą metų žurnalistas kiekvieną savaitę sveikindavosi su LRT TELEVIZIJOS žiūrovais ir kviesdavo drauge praleisti „Popietę su Algimantu Čekuoliu“.

„Kai pradėjau dirbti televizijoje, įsivaizdavau, kad į mane žiūri mano teta iš Kauno. Ir žiūri labai kritiškai, todėl turiu būti labai linksmas, nesusikaustęs, turėti minčių ir ką pasakyti, ne tik parodyti“, – pirmuosius kartus eteryje prisiminė ilgametis laidos kūrėjas ir autorius.

80-mečio proga A. Čekuolis buvo pripažintas vyriausiu amžiumi televizijos laidos vedėju pasaulyje, o su televizija atsisveikino po savo 85-ojo gimtadienio 2016-aisiais.

Popietė su Algimantu Čekuoliu.

„Pamynęs savo ambicijas, prieš kelerius metus pavasarį įteikiau tuomečiam LRT generaliniam direktoriui Audriui Siaurusevičiui prašymą nutraukti su manimi sutartį. Jis nuliūdo ir įtikino mane dar bent pusmečiui pasilikti ir su žiūrovais atsisveikinti prieš Naujuosius. Malonu, kad manęs neatleido, o dar ir bandė sulaikyti.

Tačiau supratau, kad metas atsisveikinti, – pastebėjau, kad keičiasi publika. Tai, ką pasakojau savo laidose, dalis žmonių jau buvo matę internete ir užsienio žiniasklaidoje. O tie, kurie vienos ar kitos temos buvo nematę, vadinasi, ja ir nesidomėjo. Supratau, kad tai gali turėti įtakos laidos žiūrimumui. Be to, manau, kad televizija turi praturtinti ir pralinksminti žiūrovą, o aš pažvelgęs į veidrodį sau pradėjau panašėti į keptą obuolį. Vis dėlto norėjau, kad apie mane liktų geras prisiminimas“, – šypsojosi pašnekovas.

Dabar A. Čekuolis sako daugiausia laiko praleidžiantis namuose, o jei ir išeina į gatvę, pastebi, kad jį praeiviai vis dar atpažįsta. „Kartais jie stengiasi to neparodyti, bet jei netyčia užkalbina, vis priduria „pone Čekuoli“, taigi akivaizdu, kad pažįsta. Suprantama, niekas nenori vaikščioti kaip išpuošta lėlė, į kurią visi žiūri, – aš tiesiog esu ir noriu likti paprastu žmogumi, gerai išmanančiu savo darbą“, – patikino jis.

Per porą dešimtmečių laida „Popietė su Algimantu Čekuoliu“ tapo savotišku reiškiniu, o laidos kūrėjas ir vedėjas – vienu žymiausių šalies žurnalistų. Apie jį buvo kuriami šmaikštūs pokštai, iš laidų ištraukų montuojami įvairūs vaizdo klipai.

„Filmukų nemačiau, tačiau žinau, kaip apie mane juokaujama socialiniuose tinkluose. Pavyzdžiui, buvo toks pokštas: „A. Čekuolis neskaito Šventojo Rašto, nes pats jį parašė.“ Suprantu, kad tai sąmojis ir, beje, labai geras sąmojis, truputį ironiškas. Ir aš jį priimu. Žinau, kad buvo ir kelios enciklopedijos pagal A. Čekuolį. Kas gali būti labiau skatinantis ir pralinksminantis – gerąja prasme – populiarumas? Jei kas sakytų, kad galiu visus juokelius apie save ištrinti iš socialinių tinklų, tikrai to nedaryčiau – tegul jie būna“, – juokėsi žurnalistas.

Beveik trys dešimtmečiai televizijos eteryje – nemažai, tačiau A. Čekuolis patikino niekada nestokojęs minčių ir idėjų: „Kai internetas dar nebuvo taip plačiai naudojamas, idėjų, argumentų ir įvairių atvejų visuomet rasdavau pasaulinėje spaudoje, televizijoje ir radijuje. Kai tik laida būdavo parengta, savaitę pradėdavau kibdamas į užsienio spaudą, laikraščius, žurnalus. Visada ieškojau to, kas mane patį sudomintų, skatintų skaityti iki galo.

O jei to, ką rasdavau, nepakakdavo, paskambindavau publikacijos autoriui į užsienį. Kadangi jūrininkaudamas ir dirbdamas reporteriu naujienų agentūroje „Novosti“ išmokau kelias užsienio kalbas, galėjau be vargo paprašyti papildymo ar komentaro. Nors turiu pripažinti, kad ne visuomet būdavo taip paprasta tuos autorius pagauti.

Paprastai užsienio žurnalistai labai apsidžiaugdavo, kad sudomino jų publikacija, ir visuomet perklausdavo, iš kur esu. Kai pasakydavau, kad iš Lietuvos, pasiteiraudavo, kur yra mūsų šalis. O kai daugiau papasakodavau apie Lietuvą, jausdavosi pagerbti, kad ir ten jų parengta medžiaga įdomi. Beje, ir savo minčių esu aptikęs užsienio žiniasklaidoje“, – prisiminė A. Čekuolis.

Tiesa, jis sakė niekada nenorėjęs būti tik užsienio spaudos apžvalgininku, tad tai, ką perskaitydavo, paprastai būdavo tiesiog vienas iš atspirties taškų ar papildoma medžiaga gvildenant temą.

Popietė su Algimantu Čekuoliu

Ir nors jau kelerius metus televizijoje nebedirba, A. Čekuolis šį etapą prisimena su džiaugsmu. Televizija – ir dabar neatskiriama jo kasdienybės dalis: „Būtinai pasižiūriu „Panoramą“ ir dienos metu rodomas žinias, dažnai įsijungiu ir visad prajuokinančias „Dviračio žinias“. Taip pat būtinai žiūriu BBC ar CNN laidas, kad nepražiopsočiau kokio nors svarbaus dalyko, žinočiau, kas dedasi pasaulyje.“

Popietė su Algimantu Čekuoliu

Taip pat skaitykite