Veidai

2020.11.18 07:11

Gerus darbus darantis Svaras, sulaukęs to paties, suklūsta, bet iškart save ramina: tai iš tikrųjų sugrįžta

LRT OPUS laida „Po koncerto", LRT.lt2020.11.18 07:11

Reperis Gabrielius Liaudanskas-Svaras dėl „G&G Sindikato“ sukeltų diskusijų apie politikus nė kiek nesigaili – LRT OPUS laidoje „Po koncerto“ sako, kad iki šiandien yra pasiruošęs muštis už kiekvieną žodį. Pasak pašnekovo, grupės albumo pavadinimas „Išvien“ šiais sudėtingais laikais – kaip niekada aktualus, tačiau tai tik gražus žodis, jei nieko nedarai.

Grupės „G&G Sindikatas“ narį, įvairių socialinių ir visuomeninių projektų dalyvį G. Liaudanską-Svarą kalbina LRT OPUS laidos „Po koncerto“ vedėjas Richardas Jonaitis.


– Tu esi patriotiška asmenybė, o gal „G&G Sindikato“ pradžioje, kai buvote maištingi, buvote ir arogantiški?

– Arogantiški niekada nebuvome, nelaužėme iš savęs kietesnių, negu esame. Kartais tam tikrus dalykus sukeldavo tiesos sakymas. Laikas nuo laiko mūsų poelgiai, posakiai, traktacijos reiškinių, kuriuos matome, sulaukdavo žmonių, į kuriuos tai buvo kreipiama, dėmesio, bet jie tai gavo pelnytai. Iki šiandien esu pasiruošęs muštis už kiekvieną mūsų žodį, kurį pasakėme jų adresu. Taip ir yra – mes taip galvojame.

Kartais žmonės gali pasikeisti, mes galime pasakyti: šitas bičas susitvarkė, viskas su juo yra gerai. Reikėtų minėti konkrečius atvejus, bet kol kas manau, kad visi tie, kurie gavo aštriausių kritikos strėlių nuo mūsų, nesikeičia. Jie ir toliau inspiruoja mus jų nepamiršti.

Iš vienos pusės, mums gerai, kai politikai tokie – niekada nestokojame kūrybinių idėjų ir minčių, iš kitos pusės, gyvenime, dainose norėčiau koncentruotis į bendrąsias vertybes, o ne leisti laiką šnekėdamas apie politikus, kurie daro nesąmones. Gal ateis laikai, kai galų gale išsirinksime žmones, kurie dirbs normaliai.

Kai aš darau, netraktuoju to kaip gero darbo. Manau, kad tiesiog tam ir esu. Kai man daro gerą darbą, matau kaip gerą darbą. Dar neatsikračiau to, iškart pagalvoju: o kodėl?

Visi klysta, be abejo, daro klaidų, bet mokėjimas atsiprašyti, būti žmogiškam, paprastam, arogancijos nebuvimas labai daug ką pasako apie žmones. Politikai gali suklysti – mes puikiai tą suprantame, bet jei tai daroma nuosekliai, nepripažįstant, negirdint kritikos... Tikiuosi, kad viskas pasikeis.

Laikai dabar ne patys geriausi, visuomenė turi palaikyti visa – nuo draugų feisbuke iki valdžios institucijų. Turime laikytis vieni kitų. „G&G Sindikato“ posakis „Išvien“ – kaip niekada aktualus. Tačiau tai ne tik gražus žodis – žinios yra niekas, jei nieko nedarai.

– Kuo skiriasi emocijos, kai padarai gerą darbą kitam tu ir kai padaro tau?

– Kai aš darau, netraktuoju to kaip gero darbo. Manau, kad tiesiog tam ir esu. Jeigu kažką veikiu, esu kokioje nors situacijoje, tam ir esu. Galvoju apie tai, ką darau, o ne kad tai geras darbas. Kai man daro gerą darbą, matau kaip gerą darbą. Dar neatsikračiau to, iškart pagalvoju: o kodėl? Bet sakau: Svarai, per šitiek metų sutikai begalę žmonių, kurie daro gera tiesiog už dyką, nieko nereikalaudami; kodėl tu stebiesi, kad kažkas sugrįžta? Iš tikrųjų sugrįžta, galiu dėti galvą.

Atsimenu viską, ką man padarė gero. Negaliu atsikratyti visko, ką man padarė pikto, nors labai norėčiau ir tikrai dirbu su savimi, kad nelaikyčiau to širdyje, bet ne visada pavyksta. Bet viską, ką man padaro gero, atsimenu – tokie dalykai turbūt ir turi užpildyti didžiąją dalį širdies.

– Tavo gyvenime svarbus ir sportas, ledo ritulys. Ar vis dar jį žaidi?

– Taip išėjo, kad teko padaryti taktinę pauzę. Greičiausiai tai niekada ir nebegrįš į vagą, nes pasikeitė prioritetai. Šaulių sąjunga, veikla kariuomenės sferoje suvalgo labai daug laiko.

Žinau, kad daug ką galėčiau gauti iš pagarbos, žmonės mane užleistų, bet man nereikia šitų dalykų. Puikiai žinau, koks esu, ko vertas, kiek pasiruošęs, ką galiu ir ko negaliu. Man būtų nesmagu – neturiu tiek laiko treniruotis, kiek turi treniruotis žmogus, kuris žaidžia varžybose.

Viskas yra galvoje. Jeigu sau pasakai, kad gali – gali. Kalbu labai banaliai, motyvacijų pilna ant kiekvieno kampo. Taip, nieko naujo nesakau, bet pasakysiu griežtai: kodėl jūs to nedarote?

– Bet tu į ledo ritulį buvai įsitraukęs labai rimtai, žaidei komandoje „Hockey Punks“, kuri varžydavosi aukščiausioje lygoje.

– Kartais, kai yra šnekama apie „galiu – negaliu“, sakoma: man 30 metų – jau vėlu. Man buvo 33 metai, kai pirmą kartą apsiaviau pačiūžas. Kai žaidžiau paskutiniame sezone, „Hockey Punks“ Lietuvos aukščiausios lygos finale Elektrėnuose 3:2 nusileido Elektrėnų „Energijai“, o aš tapau vicečempionu. Žmogus, kuris apsiavė pačiūžas 33 metų.

Be abejo, mano indėlis finalo rungtynėse buvo niekinis, bet tai istorija tiems, kurie sako: aš nieko nebegaliu, nepasieksiu, nieko neišeis, to nepadarysiu. Bet kiek metų būdamas visa tai gali padaryti. Gal negali išvažiuoti į Pasaulio čempionatą, bet pradėti bėgioti, sportuoti, susitvarkyti širdį, raumenis, ramybę, miegą ir savo malonumui žaisti mėgėjų lygoje gali – kol esi, tol gali.

Tame pačiame ledo ritulyje man teko sutikti žmonių, kurie mėgėjų lygoje žaidė būdami daugiau nei 70 metų. Viskas yra galvoje. Jeigu sau pasakai, kad gali – gali. Kalbu labai banaliai, motyvacijų pilna ant kiekvieno kampo. Taip, nieko naujo nesakau, bet pasakysiu griežtai: kodėl jūs to nedarote?

Visas pokalbis – lapkričio 3 d. laidos „Po koncerto“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Taip pat skaitykite


Populiariausi