Veidai

2020.11.17 18:46

Po avarijos karybos turėjęs atsisakyti Danas Sodaitis už Lietuvą dabar kovoja kitaip

LRT RADIJO laida „Laimės dieta“, LRT.lt2020.11.17 18:46

„Ir pats geriausias planas po pirmo šūvio visą laiką pasikeičia“, – šypsosi Danas Sodaitis. Po lemtingos avarijos karininko karjeros siekusiam vyrui teko kardinaliai pakeisti savo gyvenimo planus, bet, kaip rodo jo pavyzdys, savo svajonės kovoti už Lietuvą jis taip ir neatsisakė. Kaip nenuleisti rankų, LRT RADIJO laidoje „Laimės dieta“ pasakoja paralimpietis D. Sodaitis.

D. Sodaičio gyvenimas buvo suplanuotas – jis turėjo būti karininkas. Tačiau 2015 metais važiuodamas motociklu vyras patyrė avariją, po kurios nebevaldo dešinės rankos. Ar prisimena save, pabudusį pirmą dieną po avarijos?


„Turbūt turiu pasidžiaugti tuo, kad prieš šį incidentą turėjau progą daryti tai, ką norėjau. Studijavau Karo akademijoje. Ten buvo ir rutina, ir kasdieniai iššūkiai. Turbūt tie kasdieniai iššūkiai buvo dalis manęs, mano gyvenimo. Vieną dieną jie yra didesni, kitą – mažesni. Tą rytą jie buvo didesni.

Aš tai priėmiau kaip tam tikrą iššūkį. Ką išmokau būdamas Karo akademijoje – ir pats geriausias planas po pirmo šūvio visą laiką pasikeičia. Šiuo atveju lygiai taip pat – mano planai, kurie buvo vakar, pabudus tą rytą sugriuvo, bet dėlioju kitus planus ir yra nauji tikslai“, – kalba pašnekovas.

Prabudęs tą dieną supratau, kad kortų namelis, kurį stačiau, visiškai sugriuvo. Žinojau, kas gali būti toliau: depresija, savivertės praradimas, liūdesys, aplinkinių gailestis... Perėjau į puolimą.

Jis visą gyvenimą žinojo, kuo nori būti. Įstojo ten, kur troško, baigė studijas, bet viena spalio diena nubraukė visus tolimesnius planus. Kitiems labai sunku atsikelti iš lovos su vos pakilusia temperatūra, o D. Sodaitis iš lovos pakilo žinodamas, kad viskas, ko siekė, nebepasiekiama.

„Kadangi mano gyvenimas siejosi ir siejasi su karyba, pavartosiu paprastą frazę: geriausia gynyba yra puolimas. Prabudęs tą dieną supratau, kad kortų namelis, kurį stačiau, visiškai sugriuvo. Žinojau, kas gali būti toliau: depresija, savivertės praradimas, liūdesys, aplinkinių gailestis...

Perėjau į puolimą: stūmiau save iš komforto zonos, norėjau visiems ir sau parodyti, kad viską galiu. Tuo pačiu metu pradėjau aktyvią reabilitaciją, įstojau į magistrantūros studijas, kad ieškočiau galimybių, nes supratau, kad mano išsilavinimas prarastas. Turiu paminėti, kad tuo metu jau buvau gavęs leitenanto laipsnį“, – pamena paralimpietis.

Plėsdamas savo ribas jis atrado ir sportą. Juk sportas – dalykas, kuriame visi orientuojasi į rezultatus, o to jam ypač norėjosi – kasdien būti vis geresniam.

„Rezultatą aukštesnį pasieksi tik tada, kai darysi kažką geriau, nei darei vakar. Rezultatas buvo svarbus, bet dar svarbiau buvo savo ribų bandymas: stumti kuo daugiau, įrodyti, siekti, tai, kas kitiems atrodo neįmanoma, padaryti, kad būtų įmanoma“, – pažymi laidos svečias.

Kiekvienas žmogus žino: jei nori būti sveikas, turi valgyti sveikai, bet niekas taip nedaro, atkreipia dėmesį D. Sodaitis. Pasak vyro, labai svarbu siekti savo svajonių ir tikslų, tačiau visada reikia žinoti ir tai, kad yra ne tik kelias A, bet ir kelias B ar netgi C.

Žvilgsnius leidžia pakeisti tavo rezultatas. Galiausiai tau jie tampa nebe tokie svarbūs, nes pradedi labiau žiūrėti į save.

„Mano tikslas buvo tarnauti Lietuvos kariuomenėje, dėvėti uniformą, kiekvieną rytą žiūrėti į keliamą Lietuvos vėliavą, giedoti himną. Ir aš pasiekiau savo tikslą: dėviu uniformą, tik ji nėra kamufliažinė, kovoju už Lietuvą, stengiuosi išgirsti Lietuvos himną. Mano tikslas yra siekiamas, tiesiog keliai šiuo metu kitokie“, – mintimis dalijasi Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos vicečempionas.

Siekiant užsibrėžto tikslo jam reikėjo pagalbos. D. Sodaitis pasakoja nuoširdžiai jos ieškojęs, o kai durys buvo užvertos, nepasidavęs.

„Norėjau sportuoti, patirdavau daug traumų. Man reikėjo pagalbos: startukų, nes esu sprinteris, batų, treningų, medicinos priežiūros, papildų, trenerio... Esu maisto papildų parduotuvei rašęs laišką. Tuo metu jau buvau daugkartinis Lietuvos čempionas, rekordininkas, sakiau, man puikiai sekasi, prašau, prisidėkite prie mano tikslų, rekordų.

Jie man atrašė, sakė: gerai, Danai, kokių papildų tau reikia? Parašiau jiems, ko reikia, ir tada man jie net neatrašė. Tada supranti, kad dideli dalykai susideda iš mažų detalių“, – kalba paralimpietis.

Tačiau galiausiai jam pavyko rasti trenerį. Lygiagrečiai su juo atsirado sporto klubas, kuris ėmė remti sportininką, ir daugybė kitų dalykų, padedančių siekti užsibrėžtų tikslų. Taip mažos detalės susidėjo į vieną visumą.

Kai ėmė sportuoti su sveikaisiais sportininkais, anot D. Sodaičio, į jį buvo nukreipti įvairūs žvilgsniai. Tai natūralu, sako pašnekovas.

„Bet tuos žvilgsnius leidžia pakeisti tavo rezultatas. Galiausiai tau jie tampa nebe tokie svarbūs, nes pradedi labiau žiūrėti į save. Girdėjau tokią mintį: kas geriau – Šiauliuose, kur visi važinėja dviračiais, važinėti ferariu, ar Los Andžele, kur visi važinėja ferariais, važinėti dviračiu?

Būdamas neįgaliuoju jaučiausi it būdamas Los Andžele, bet tarp didelių sportininkų, o man tai – papildoma motyvacija – kaip sportininkui ir asmenybei“, – tikina D. Sodaitis.

Visas pokalbis – spalio 29 d. laidos „Laimės dieta“ įraše. Laidos vedėja – Rimantė Kulvinskytė.

Parengė Indrė Motuzienė.


Populiariausi